Parlamentarai apie NATO pasiūlymą Ukrainai: kai kurios Aljanso narės nesupranta, kad jis reiškia įšaldytą karą ()
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų pirmininkai įvertino NATO viršūnių susitikime paskelbtą planą Ukrainai. Politikai neslepia, kad nėra visiškai patenkinti sprendimais, kurie priimti stipriausio pasaulyje gynybinio Aljanso vardu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, NATO viršūnių susitikime parengtoje deklaracijoje atsirado Ukrainai palankesnis žodynas, tačiau, anot jo, tai yra tik mažas žingsnis į priekį. L. Kasčiūno nuomone, įtakingiausios Aljanso narės neįsiklausė į argumentus dėl galimo konflikto įšaldymo Ukrainoje, ją nutarus priimti į NATO tik pasibaigus karui.
„Ukrainai skirta žinia, nors joje yra žodis pakvietimas, bet su labai daug išlygų. Tai iki galo neatliepė ukrainiečių lūkesčių, interesų“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
„Mes stengėmės iš visų jėgų. Bent jau dabar deklaracijoje yra atsiradęs žodynas, kuris yra žingsnis į priekį palyginus su tuo, ką mes turėjome Bukarešto 2008 metų deklaracijoje. Bet faktas, kad tai yra nedidelis žingsnelis į priekį“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.
Anot politiko, NATO viduje yra susidariusios dvi stovyklos, iš kurių vienoje įsikūrusios įtakingesnės valstybės neįsiklausė į mažesnę galią turinčių šalių argumentus. L. Kasčiūno teigimu, jos nesuprato, kad pažadas priimti Ukrainą į Aljansą tik pasibaigus Rusijos sukeltam karui reiškia įšaldytą konfliktą.
„NATO viduje buvo aiškios dvi stovyklos, ir toje stovykloje, kurioje buvo labai įtakingos valstybės, jos buvo įsitikinusios, kad kol yra karas, tol valstybė negali būti pakviesta, nes tokiu būdu tai reikštų NATO įsitraukimą į tą karą“, – aiškino politikas.
„Bet jie ne iki galo išgirdo mūsų argumentaciją, kad jei taip bus, karas gali tęstis labai ilgai. Tokiu būdu tu gali sukurti įšaldytą konfliktą Ukrainoje, neleisti jai kontroliuoti jos sienų, ir tokiu būdu ukrainiečius paversti geopolitiniais įkaitais. Ir tada ji niekada negalės tapti NATO nare“, – akcentavo NSGK pirmininkas.
URK pirmininkas pasigedo J. Bideno lyderystės
Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigė esąs nusivylęs dėl NATO susitikime priimtų neaiškių nutarimų Ukrainos narystės klausimu. Parlamentaras pabrėžė taip pat pasigedęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Joe Bideno lyderystės, formuluojant Ukrainos narystės NATO pakvietimą.
„Netoli nuėjome nuo Bukarešto, kuomet Rusija išgąsdino, kad NATO plėtra sukels karą, tuos argumentus kitokiomis formomis girdėjome iš Amerikos ir aš, asmeniškai, esu nusivylęs, kad Amerika neparodė lyderystės „ištiesinant“ tas formuluotes ir įvykdant Bukarešto pažadą“, – Eltai po NATO viršūnių susitikimo teigė Ž. Pavilionis.
Parlamentaro teigimu, neapibrėžtumą Ukrainos narystės Aljanse klausimu galimai galėjo lemti ir Rusijos bauginimai.
„Mes aiškiai kreipėmės į prezidentą ir kitus lyderius, kad Ukrainai būtų formaliai perduotas pakvietimas įstoti į NATO, o 26 parlamentų Užsienio reikalų komitetų pirmininkų pareiškime mes prašėme tam aiškaus kelio. Tas kelias nepaaiškėjo, jis buvo apsunkintas neįvardytomis sąlygomis. Galime tik spėlioti, kas už to slepiasi. Bijau, kad tai yra, tiesiai šviesiai, Rusija“, – teigė Ž. Pavilionis.
Apskritai, anot URK pirmininko, Vilniuje NATO Ukrainai pasiūlyti žingsniai narystės Aljanse link yra nepagarbus sprendimas.
„Manau, yra labai nemoralu ukrainiečiams, kurie prarado tiek gyvybių ir teritorijų būtent dėl to, kad neturėjome politikos ir nuolaidžiavome Rusijai, dar kelti naujas sąlygas. Vienintelė sąlyga, kuria galima pateisinti tokią bevalystę – Kremliaus įtaka, baimė ir netgi nebaudžiamumas, kurį toleruoja tam tikros sostinės NATO“, – pažymėjo parlamentaras.
„Reikės formuluotes taisyti ir padaryti taip, kad 75-metį NATO mininčiame susitikime Vašingtone tie sprendimai būtų padaryti tokie, kokie Madride buvo padaryti Švedijos ir Suomijos atžvilgiu – šalys buvo tiesiog pakviestos“, – pabrėžė Ž. Pavilionis.
ELTA primena, kad antradienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas.
Vilniaus viršūnių susitikime Ukraina tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės NATO perspektyvos. Visgi, Vakarų šalių bei Aljanso vadovai nurodo, kad besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, narystės klausimas negali būti svarstomas.
