Renkantis kasdienį automobilį, jo patikimumas tikrai nėra paskutinėje vietoje – net ir labai mėgstamas modelis teikia mažai naudos savininkui, jeigu dienų dienas kiurkso servise. Tačiau kaip įvertinti transporto priemonės patikimumą? Kalbant su daugeliu vairuotojų galima išgirsti jau tautosaka tapusias frazes, kaip antai: „prancūziškų automobilių elektronika genda“, „japoniški – rūdija“, o „vokiškus pigu remontuoti“. Dalis šių ir panašių frazių – jau atgyvenę mitai, o dalis – vis dar aktuali tiesa. Sunkiausia visgi atsirinkti, kas yra kas.

Mitai lengvai gimsta, lėtai sklaidosi

Nors daugelis automobilių gamintojų jau skaičiuoja šimtmetį ir daugiau, mūsų šalies keliais vakarietiški modernūs modeliai rieda dar tik ketvirtą dešimtį. Nors tai, lyginant su tautos istorija, yra trumpas laiko tarpas, automobilių pasaulyje spėjo pasikeisti ne viena ir ne dvi kartos.

Tačiau dalis mitų apie vieno ar kito gamintojo patikimumą gimė dar praėjusio amžiaus pabaigoje ir yra vis dar gajūs. Tiesa, gamintojams pašalinti priežastis, dėl kurių tie mitai atsirado, trunka daug greičiau, nei juos išsklaidyti.

„Prieš daugiau nei penkmetį dirbau „Apple“ atstovų įmonėje Lietuvoje ir kurį laiką iš arti mačiau, kaip dirba šio gamintojo įrenginių servisas. Labai įstrigo vieno vyruko komentaras mindžikuojant eilėje, kol priduos savo sugedusį „iPhone“: jis piktai burnojo, esą visi „Apple“ įrenginiai genda ir siūlė apsižvalgyti aplink: „Juk tiek žmonių stovi serviso eilėje.“ Tiesa ta, kad jis kaip tyčia pataikė atvykti tuo metu, kai eilėje buvo daugiau žmonių nei įprastai ir turėjo palaukti 15 ar 20 minučių.

Tačiau įvertinant, kad tai buvo bene vienintelis įgaliotasis šio gamintojo servisas Lietuvoje, o vien mūsų šalyje žmonės jau naudojosi dešimtimis ar net šimtais tūkstančių „Apple“ įrenginių, jų gedimų procentas, nors ir kaip skaičiuotum, buvo labai mažas. Tačiau iš tokio kaip to vyruko požiūrio labai lengvai gimsta mitai – galėčiau lažintis, kad apie savo patirtį jis pasidalijo ir su kolegomis, ir su draugais. Še jums ir gendančių įrenginių įvaizdis, nors tai bene patikimiausi produktai rinkoje“, – apie savo patirtį pasakoja automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas ir priduria, kad automobilizmo pasaulyje mitai susiformuoja taip pat.

Žurnalistas sako, jog tokius mitus itin uoliai tiražuoja žmonės, kurie susiduria su jų apibūdinama situacija, ir priduria, kad jo patirtis – visiškai kitokia. „Pirmaisiais savo, kaip vairuotojo, gyvenimo metais kurį laiką vairavau „Audi A4“, o paskui – „Opel Astra“. Jei reikėtų spėti, matyt, daugelis sakytų, jog „Audi“ buvo patikimesnė, tačiau anaiptol – „Opel“ tarnavo gerokai ištikimiau, nors prisiklausęs buvau visko“, – tikina pašnekovas.

Numatyti ateities negalima, bet statistika ir faktai – svarbu

Žvelgiant objektyviai, įvertinti ką tik pristatyto naujo automobilio patikimumą ateityje ganėtinai sunku, nes kiekvienas naujas komponentas, jeigu anksčiau nebuvo naudotas kituose modeliuose, gali atskleisti savo silpnąsias vietas tik po ilgo naudojimo. Net tarp autosporto atstovų sklando posakis, kad su geležimi sutarties nesudarysi.

Tiesa, padėtis nėra visiškai be išeities – štai Vokietijos techninės apžiūros įmonė TUV pateikia 2–3 metų senumo transporto priemonių techninės būklės ir gedimų statistiką, leidžiančią susidaryti objektyvų patikimumo vaizdą. 2022-aisiais pateikti duomenys rodo 2018–2019 metais pagamintų modelių apžiūrų rezultatus. Iš viso buvo atlikta 9,6 mln. apžiūrų.

Lentelės viršūnėje puikuojasi tokie gamintojai kaip „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“, „Audi“ ir „Opel“. Pastarojo modeliai užima net dvi vietas patikimiausiųjų dvidešimtuke – „Opel Grandland“ su „Mercedes-Benz GLE“ ir „VW Golf Sportsvan“ dalijasi 11–13 vietomis. Kitas gamintojo krosoveris „Opel Mokka X“ kartu su dviem „Audi“ modeliais ir vienu „Mercedes-Benz“ užima 19–22 vietas.

TUV savo pateiktoje statistikoje viso įvardijo net 128 automobilių modelius ir suskirstė juos į penkias kategorijas – pirmuosius 25 priskyrė patikimiausiųjų kategorijai. Nors daugeliui gali pasirodyti netikėta, tačiau pirmieji du modeliai, likę už 25 patikimiausių, priklauso japonų įmonei, visuomenėje turinčiai vienos patikimiausių automobilių gamintojų įvaizdį.

„Nemėgstu remtis mitais ar vadovautis stereotipais, tačiau kažkur slypi jų šaknys, o kartais jie sutampa ir su realia bei aktualia situacija. Žvelgiant į šią statistiką tampa aišku, kad vokiečiams sekasi gaminti patikimus automobilius, ir tai manęs nė kiek nestebina. Kita vertus, šiek tiek suglumino tai, jog japonai nešturmavo lentelės viršūnės, – galbūt tai reiškia, kad vietiniai geriau geba prisitaikyti prie vis griežtėjančių Europos Sąjungos reikalavimų?“ – samprotauja J. Lengvinas.

„Premium“ klasė patikimumo negarantuoja

Minėtoje statistikoje malonių netikėtumų ir sugriautų mitų gali atsirasti ir dėl to, jog skirtingi automobilių gamintojai vis dažniau dalijasi žiniomis bei naujų technologijų kūrimo ir inovacijų tyrimų kaštais. Tokie sprendimai leidžia gaminti visapusiškai geresnius automobilius neišaugindami jų kainos galutiniam vartotojui.

Tai puikiai iliustruoja ir jau minėto „Opel“ rezultatai – šis gilias šaknis turintis vokiečių gamintojas nuo 2017 metų priklauso PSA grupei. 2021-aisiais PSA tapo „Stellantis“ konglomerato dalimi. „Grandland“ modelis, kuriam pritrūko vos 0,1 balo iki patikimiausiųjų dešimtuko, buvo kuriamas ant PSA EMP2 platformos – jai vystyti įmonių grupė išleido daugiau nei 600 mln. eurų.

Beje, nagrinėjant senesnių automobilių techninių apžiūrų rezultatus, kuriuos pateikia TUV, galima pastebėti, kad „Opel“ gamintojai ne tik patys gavo naudos prisijungę prie konglomerato, bet ir turėjo ką pasiūlyti kitiems. Štai 4–5 metų amžiaus patikimiausių automobilių sąraše „Opel“ modeliai užima 14 ir 15 vietas tarp 126 transporto priemonių. „Mokka“ tarp 6–7 metų sulaukusių modelių dalijasi 9 ir 10 vietomis su „Mercedes-Benz SLK“, o 8–9 metų modeliai tomis pačiomis vietomis dalijasi su „Audi Q3“.

Tokie „kaimynai“ patikimiausiųjų sąrašuose patvirtina J. Lengvino pastebėjimą, jog „premium“ klasės automobiliai nebūtinai yra patikimesni už kitų segmentų modelius. Taip pat iškalbinga statistika primena, kad dažnai nepriklausomybės aušroje atsiradę mitai, kuriuos įkvėpė jau gatvėse nebeaptinkami modeliai, dažniausia neturi nieko bendra su moderniais automobiliais.

Komentarai ()