Putinas ir bomba. Skubiai reikalaujama atkurti Rusijos reputaciją. Smogti su branduoliniu ginklu ()
Kol Rusijos Federacija kariaus prieš Ukrainą, Vakarai negalės jos išgydyti nuo branduolinės grėsmės. V. Putino režimui karo klausimas yra gyvybiškai svarbus, todėl į viešas diskusijas Rusijoje turėtų būti atkreiptas dėmesys.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2023 m. birželį Rusijos ekspertų bendruomenėje prasidėjo vieša diskusija apie prevencinio branduolinio ginklo panaudojimo tikslingumą. Diskusija vyko Ukrainos kontrpuolimo fone ir atspindėjo baimę, kad Rusija gali pralaimėti karą jei ne greitai, tai bėgant laikui.
Palyginti su ankstesnėmis Rusijos vidinėmis diskusijomis, pokalbiai apie branduolinio ginklo panaudojimą pasikeitė kokybiškai: kai kurie dalyviai tiesiogiai flirtavo su branduoliniais smūgiais Europos šalims, tuo pačiu išreikšdami įsitikinimą, kad JAV neatsakys. Nors dauguma diskusijos dalyvių pasisakė prieš prevencinį branduolinių ginklų panaudojimą, yra nusivylimo dėl mažėjančio žodinio „barškėjimo“ veiksmingumo ir skubaus reikalavimo atkurti Rusijos reputaciją branduolinės prievartos pagalba.
Spekuliacijos branduoliniais tikslais ypač atgrasina atsižvelgiant į „žinomą nežinomybę“: Vladimiro Putino branduolinio ginklo panaudojimo slenkstį. V. Putino nuomonė yra reikšminga, nes būtent jis galiausiai sprendžia ar panaudoti branduolinį ginklą. Jis į branduolinius ginklus visada žiūrėjo kaip į atgrasantį veiksnį, tačiau tuo pat metu pasisakė už branduolinių sistemų, skirtų regioniniam karui, kūrimą, ne kartą minėjo JAV Hirosimos ir Nagasakio bombardavimą kaip „precedentą“ ir savo pareiškimus šia tema pagražino mesijiniais atspalviais. Tie, kurie Rusijos deklaratyvioje politikoje ieško aiškių nuorodų apie aplinkybes, galinčias paskatinti panaudoti branduolinį ginklą, joje neras užtikrintumo, nes ji skirta atgrasyti sąmoningu dviprasmiškumu.
Taigi Vakarų stebėtojai turi susitaikyti su nepatogia realybe, kad tol, kol Rusija kariauja prieš Ukrainą, o JAV ir Europa palaiko Ukrainą jos gynyboje, tol nuo Rusijos „branduolinės karštinės“ vaistų nebus, o atominio karo pavojus išliks. Didėjantis Rusijos baimės kurstymas per branduolinius signalus taip pat visiškai atitinka dešimtmečius tobulintą atgrasymo strategiją. Geriausiu atveju Vakarų šalys gali tikėtis temperatūros kritimo ir bandyti įtikinamai atgrasyti Rusiją nuo branduolinio slenksčio peržengimo. Blogiausiu atveju Amerikos ir Europos lyderiai turės galvoti, kaip reaguoti į branduolinio ginklo naudojimą ir apie visas tokio sprendimo pasekmes.
