„Ukrainai skubiai reikia ginklų.“ Skelbiami 4 scenarijai. Vienas jų - katastrofinis ()
Norint atgrasyti Rusijos armiją dangaus srityje, Ukrainai reikia daug didesnių kiekių priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemų, vakarietiškų orlaivių ir ilgo nuotolio ginklų su 500+ km atakos galia.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos pajėgos turi kiekybinį ir kokybinį pranašumą ore prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Šiandien Ukrainos gynybos pajėgos, turėdamos ribotą skaičių orlaivių, ginklų, priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemų savo arsenale, vis dėlto atmuša stiprų priešą.
Tuo pat metu Rusija didina tolimojo nuotolio raketų gamybą ir keičia taktiką mūšio lauke. Siekdama susidoroti su priešu, Ukraina turi stiprinti savo oro karo pajėgumus – Kijevo saugumo forume paskelbta karinė-strateginė apžvalga „Oro grėsmės Ukrainai“, kurioje ekspertai nustatė keturis pagrindinius oro karo prieš Rusiją raidos scenarijus.
Pirmasis, pats kritiškiausias, kai sunaikinama Ukrainos oro gynyba ir (arba) išsenka priešlėktuvinių raketų atsargos: rusai visiškai kontroliuotų oro erdvę virš Ukrainos arba bent jau didelę teritoriją palei fronto liniją.
Kaip pažymima ataskaitoje, šis scenarijus gali tapti realybe, jei Rusijos Federacija teoriškai gaus daug ilgo nuotolio ginklų iš tokių šalių kaip Iranas (labiau tikėtina, turint galvoje „nebaigtą“ balistinių raketų perdavimo klausimą) arba Kinija (tai mažiau tikėtina). Kita galimybė, vedanti į tokį scenarijų, yra, jei Rusija intensyviau naudos savo fronto linijos aviaciją.
Antrasis scenarijus yra „švelnesnis“ pirmojo variantas, kuris atsiranda, jei Ukrainos gynybos pajėgos nesugeba organizuoti tiek oro gynybos, tiek karių paramos iš oro kontratakų metu. Autoriai pateikia pavyzdį: balandžio-gegužės mėnesiais Rusijos armija suintensyvino tolimojo nuotolio oro antskrydžius, vienas iš jų tikslų buvo išsekinti kontrpuolimui besiruošiančias Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Tuo tarpu reikia nepamiršti, kad puolamosios operacijos metu tiek aviacijos, tiek antžeminės oro gynybos reikšmė drastiškai išauga: tenka vykdyti antskrydžius į priešo užnugarį, kaip tai darė Ukrainos lėktuvai su JDAM bombomis; ir tuo pat metu kovoti su Rusijos aviacija, ypač su sraigtasparniais, tokiais kaip Ka-52, kuriuos priešas dabar aktyviai naudoja, kad sulaikytų Ukrainos pajėgų veržimąsi.
Trečiasis scenarijus – stagnacija, pagal kurią „užkonservuojama“ esama situacija. Rusijos pusė turėtų iniciatyvą, taip pat pranašumą skaičiumi ir pajėgumais, o Ukraina būtų apribojusi galimybes atsikovoti okupuotas teritorijas.
Ekspertai teigia, kad toks kelias yra gana realus, kol Ukrainos sąjungininkai išlaikys dabartinį karinės pagalbos tiekimo tempą ir apimtis.
Galiausiai ketvirtasis scenarijus numato nuolatinį Ukrainos karinių oro pajėgų turimų pajėgumų vystymą, tačiau realybe tai gali tapti tik tuomet, kai bus gerokai išplėstas tiek Ukrainos kovinių orlaivių parkas, tiek priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos įranga. Tam taip pat prireiktų serijinės įvairių tipų dronų gamybos, taip pat maksimalaus nuotolio ginklų, įveikiančių daugiau nei 500 kilometrų.
Išvada, išeinanti iš šio pranešimo, yra gana akivaizdi: dabartinio didelio nuotolio ginklų ir oro gynybos įrangos tiekimo tempo situacijai išspręsti nebepakanka – Ukrainai reikia daugiau ginklų, kad apsisaugotų nuo Rusijos Federacijos. Tuo pat metu daugiafunkcių naikintuvų F-16 ar kitų Vakarų šalių orlaivių aprūpinimas bus itin svarbus kokybiškai plečiant Ukrainos gynybos pajėgų galimybes ore.
Galiausiai pranešime taip pat pabrėžiama, kaip svarbu užtikrinti Ukrainos vidaus gynybos projektų plėtrą tiek gaminant, tiek taisant įvairius ginklus: dronus, raketas, orlaivius, oro gynybos sistemas ir kt.
