Osvaldas Guokas – vienas iš Lietuvos savanorių karių, kovojančių už Ukrainą. Bepiločių skraidančių aparatų specialistas, trumpam iš Donecko sugrįžęs į Lietuvą, apsilankė Žinių radijo laidoje „Labas, Milda“ ir sutiko papasakoti naujausias žinias iš fronto. O. Guokas pasidalijo, kokios nuotaikos šiuo metu vyrauja fronte, kokia bus ši karo žiema bei kitomis karščiausiomis naujienomis.

Karių kasdienybė

Pasak Ukrainos kare savanoriaujančio kario O. Guoko, klausimų apie karą visuomenei kyla daug ir tai – gerai.

„Iš principo, reikia užduoti visus klausimus ir aš juos visada, ir visur užduodu, nes tu nežinai visko. Kuo tu daugiau klausinėji, tuo daugiau supranti, o pozicija vaidinti išminčių – ji yra rizikinga. Reikia klausti visko – kas, kur randasi, kaip reikia elgtis, kas atskrido, kas nuskrido. Nėra nei vieno kvailo klausimo. Kuo daugiau jų užduoti, tuo daugiau sužinai, daugiau supranti ir esi saugesnis“, – teigė jis.

Tiesa, karo kalbą pritaikyti civiliams žmonėms – nėra lengva, tačiau, pašnekovo manymu, tą daryti būtina.

„Kare yra labai daug slengo. Iš principo, netgi sutikus žmogų Ukrainoje, karys, grįžęs iš fronto – jis irgi vaikšto civiliais rūbais ir tu neatskirsi ar jis kovojęs, ar nekovojęs, bet užtenka kelių minučių pokalbio, kad tu suprastum, ar tai yra karys iš fronto, ar karys užnugaryje, nes net ir jų kalba skiriasi, ar tiesiog civilis. Yra maniera, žodynas, kaip jis kalba, kokias frazes naudoja ir iš karto jaučiasi, ar jis fronto žmogus, ar ne. Yra įvairiausių trumpinių ten ir pradžioje tiesiog nesupranti, apie ką eina kalba, dėl to visus tuos trumpinius, žargonus reikia išsiaiškinti“, – pasakojo O. Guokas.

Socialiniuose tinkluose neretai tenka pastebėti, jog fronte – daug humoro ir juoko. Paklaustas, ar tokia yra ir realybė, O. Guokas teigė, jog būna visko, o humoras, jo manymu, yra puiki priemonė suvaldyti psichikai.

„Vienas šoka, kitas verkia, yra visaip. Kiekvieno psichika netgi reaguoja įvairiai, o humoras – visada gelbsti. Jeigu tu su gera nuotaika ir, jeigu tu suvaldai savo psichiką ir gali ten juokauti, ir toje realybėje išgyventi – humoras visada padeda. Dauguma yra įpratę iki tiek, kad jiems ten yra kaip darbas. Eini į darbą, kuris yra žymiai rizikingesnis. Dėl to Ukraina ir kalba „mes atidirbome, mes einame dirbti“. Jie nesako, kad eina kariauti. Tokios frazės neišgirsi. Jie eina dirbti“, – teigė Lietuvos savanoris karys, kovojantis už Ukrainą.

Anot jo, suvaldyti psichiką fronte padeda ir kiti dalykai, pavyzdžiui, geras maistas.

„Kai kurie kariai valgo ten nesveiką maistą – šokoladukai, dar kažkas ten tokio – bet yra tokių, kur tikrai turi virtuvę, susirenka prie stalo, išsiverda barščių, pasipjausto ukrainietiškų lašinių. Realybės jausmą duoda ir internetas. Tu turi ryšį su pasauliu, nesi įmestas kažkur į nežinią. Taip buvo anksčiau, bet dabar jie gauna naujienas, gali bendrauti su šeimomis, su draugais, gali pasiskambinti, būti ryšyje su šeima. Tai – labai daug duoda“, – teigė O. Guokas.

Situacija karo fronte

Anot O. Guoko, jeigu šį karą reikėtų apibūdinti keliais žodžiais, reikėtų sakyti, kad tai yra artilerijos, dronų, minų ir kastuvų karas.

„Nusistovėjus fronto linijai, iš tikrųjų, pirmas karo draugas yra kastuvas. Be jo – niekur. Kadangi yra artilerija – pastoviai yra apšaudoma, dėl to, kuo giliau ir gražiau išsikasi, tuo esi saugesnis, tuo daugiau komforto. Gali išsikasti, pasidaryti virtuvę ir taip toliau, dėl to apkasų kasimas yra pirmoje vietoje ir, duok Dieve, kad pakliūva žemės lopinėlis minkštas, kad tu gali išsikasti“, – aiškino jis.

Pasak pašnekovo, neretai karo fronte atsiranda staigus kastuvų ir kirtiklių poreikis.

„Su kirtikliu tu turi iš pradžių iškirsti žemės gabalą, nes su kastuvu sunkus tas kasimas. Kai fronto linija nusistovėjo, tai, iš tikrųjų, abi pusės kasasi giliai, daug. Iš dronų kai pažiūri teritoriją, tai ten – požemių karalystė. Viskas yra stebima dronų, dirba artilerija, apkasuose kariai. Taip dabar tas karas atrodo“, – teigė O. Guokas.

Anot jo, vietovėje, kurioje tenka kovoti ir jam pačiam, už Ukrainos laisvę kovojantys kariai jaučiasi taip, kaip jautėsi visada.

„Visi tiesiog dirba darbą, kurį turi dirbti, nuotaikos stabilios, darbinės, visi žino, ką daro. Būtent toje vietoje tikėtis proveržio iš abiejų pusių tikrai nereikėtų, bent jau šitame lopinėlyje, nes abi pusės yra gerai įsikasusios, gerai užsiminavę ir ten padaryti kažkokį staigų proveržį, kažkur pralysti – praktiškai neįmanoma. Minų yra įvairiausių ir labai daug“, – pasakojo pašnekovas.

Pasak Ukrainoje savanoriaujančio kario lietuvio, karo fronte stipriai gelbsti ir nuojauta bei intuicija.

„Tikrai yra kariai, išgyvenę kariai, kurie turi tą kažkokį šeštą jausmą, kurie jaučia, kad kažkas bus, kažkas nutiks. Be abejo, padeda ir tikėjimas. Mano draugas yra žvalgas, vienas iš tokių įspūdingiausių karių. Jis pats gal nėra labai tradiciškai tikintis. Jis tik į kažką, bet jis labai gražiai išsireiškia, kad karys, neturintis arba neieškantis ryšio su kažkuo aukščiau – ilgai negyvena“, – teigė O. Guokas.

O. Guoko teigimu, šiuo metu Ukrainoje yra planuojama sukurti keletą mokyklų, skirtų kariams.

„Ukrainoje fondas „Maži, bet stiprūs“ kuria keletą mokyklų. Kadangi baigėsi sėkmingai ir gražiai „Toro“ kamikadzių dronų projektas, ir iškilo poreikis turėti daugiau mokyklų, kad apmokyti karius dirbti su dronais, tai keletas mokyklų bus Ukrainoje ir taip pat yra jau derinama Lietuvoje, tai yra Šauliai turi iniciatyvų, jie nori mokintis ir su Šauliais, aš tikiuosi, kad pavyks keletą mokyklų įkurti ir Lietuvoje“, – pasakojo jis.

Kas kaip nori, tas taip kalba

Pasak Ukrainoje kariaujančio lietuvio O. Guoko, Ukrainos kariuomenėje niekas nekelia nei tautybės, nei vartojamos kalbos klausimų.

„Kad ten užduotum tokį klausimą: „kokios tu tautybės?“ – to nėra. Ten yra esantys šioje pusėje – ir viskas. Jeigu čia jau esi, tai daugiau klausimų nekyla. Na, manęs klausia. Nori ar nenori, girdisi akcentas ir visada jie klausia: „iš kur tu?“, jeigu žmogus nepažįsta, bet, iš tikrųjų, ten iš viso nėra jokių problemų dėl kalbos“, – teigė jis.

Kaip teigė pašnekovas, jis pats moka ir ukrainiečių kalbą, tačiau dažniau fronte tenka kalbėti būtent rusiškai.

„Kalbos problemos visiškai ten nėra. Kas kaip nori, tas taip kalba. Svarbu yra būti teisybės pusėje ir viskas“, – tikino O. Guokas.

Rizika lydi visada

Anot O. Guoko, situacijų karo fronte yra buvę įvairių ir nors kai kurios jų – labai pavojingos, tai yra natūralu.

„Rizika visada yra. Su rizika ir jūs susitinkate kiekvieną dieną. Išvažiuoti Vilniuje į kamščius ir taip toliau – irgi yra rizika. Ten lygiai taip pat. Tu kiekvieną dieną dalyvauji loterijoje. Bet kada gali atskristi sviedinys ar dronas, ar gali kažką numesti. Rizika visada yra. Gyveni pastovioje rizikoje“, – teigė jis.

Tačiau, nepaisant rizikų, darbai karo fronte vyksta sparčiu tempu.

„Nežinau, ar kas nors žino bendrą planą karinių Ukrainos pajėgų. Matyt, Zalužnas ir dar keletas asmenų tą žino, ir, ką jie yra suplanavę, yra neaišku, bet labai gerai, kad mes šito nežinome. Visi dirba savo darbą. Vieni stovi gynyboje, yra šturmų brigados, kurios juda į priekį tiek, kiek gali, minuotojai minuoja, išminuoja. Ukrainos veiksmų net nesinori komentuoti ir ką aš matau, ir kas vyksta – tas tegul ir vyksta. Jie žino, ką daro ir viskas yra tvarkoje“, – teigė karys O. Guokas.

Anot jo, bet kokiu atveju, už Ukrainą kariaujantys kariai – pasiruošę viskam.

„Gal ne visiems patinka tempas, kuriuo viskas vyksta, bet yra objektyvios priežastys, kodėl yra taip. Žiema – ji neišvengiamai bus. Jeigu nutiktų taip, kad frontas kažkur sustotų ar prasiveržimas būtų lėtesnis – bet kokiu atveju, viskam yra pasiruošta. Tai yra ne pirma žiema, jau yra žiemota, tai ukrainiečiai žino, kaip praleisti žiemą fronte“, – aiškino pašnekovas.

Pasak O. Guoko, dabar Ukrainos kariams labiausiai trūksta ginkluotės.

„Lietuva šiuo atveju negali nieko padaryti, bet yra momentų, kuriuos mes galime padaryti – dronai, įvairios skraidyklės, kurios yra nebrangios ir ukrainiečiai moka jomis dirbti. Kai kur atsiranda tokių dalykų, kad kažkur susprogo mašina, kažkur sudegė namas, pataikius sviediniui. Be abejo, kad atsiranda nuolat poreikis tam tikrų dalykų“, – teigė jis.

Komentarai ()