„Esame ant bedugnės slenksčio.“ JAV blokuoja paliaubas. Kas nutiko (1)
Spalio 18 d. Jungtinės Valstijos vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kurioje būtų reikalaujama padaryti humanitarines pauzes konflikte tarp Izraelio ir palestiniečių „Hamas“ kovotojų, kad būtų leista humanitarinei pagalbai patekti į Gazos Ruožą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Balsavimas dėl Brazilijos parengto teksto per pastarąsias kelias dienas buvo du kartus atidėtas. Už teksto projektą trečiadienį balsavo 12 narių, Rusija ir Didžioji Britanija susilaikė.
„Esame ant žemės ir atliekame sunkų diplomatijos darbą“, – po balsavimo 15 narių tarybai sakė JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield. „Manome, kad turime leisti diplomatijai pasireikšti“.
„Taip, rezoliucijos yra svarbios. Ir taip, ši taryba turi pasisakyti. Tačiau veiksmai, kurių imamės, turi būti pagrįsti faktais vietoje ir remti tiesiogines diplomatijos pastangas. Tai gali išgelbėti gyvybes. Taryba turi tai padaryti teisingai“, - pasakė ji.
Vašingtonas tradiciškai apsaugo savo sąjungininką Izraelį nuo bet kokių Saugumo Tarybos veiksmų.
„Ką tik dar kartą tapome mūsų kolegų amerikiečių veidmainystės ir dvigubų standartų liudininkais“, – sakė Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia. Pirmadienį nepavyko priimti Rusijos parengtos rezoliucijos, kurioje raginama sudaryti humanitarines paliaubas.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį paragino nedelsiant įvesti humanitarines paliaubas, kad būtų galima paleisti įkaitus ir suteikti humanitarinę pagalbą Gazos Ruože.
Rusija paprašė, kad 193 narių JT Generalinė Asamblėja būtų sušaukta į neeilinę konflikto sesiją. Ji galėtų nuspręsti dėl rezoliucijos projekto pateikimo balsavimui ten, kur nė viena šalis neturi veto teisės. Generalinės Asamblėjos rezoliucijos nėra privalomos, tačiau turi politinį svorį.
JT Artimųjų Rytų taikos pasiuntinys Toras Wenneslandas tarybai sakė, kad yra „labai reali ir itin pavojinga“ konflikto išplitimo rizika.
„Bijau, kad esame ant gilios ir pavojingos bedugnės slenksčio, galinčio pakeisti Izraelio ir Palestinos konflikto trajektoriją, jei ne apskritai Viduriniuose Rytuose“, – sakė T. Wenneslandas, kreipdamasis į tarybą vaizdo įrašu iš Dohos.
L. Thomas-Greenfield sakė, jog Jungtinės Valstijos yra nusivylusios, kad rezoliucijos projekte nepaminėta Izraelio savigynos teisė, ir ji kaltino „Hamas“ dėl humanitarinės krizės Gazoje.
„Dirbame su Izraeliu, jo kaimynais, Jungtinėmis Tautomis ir kitais partneriais, kad išspręstume humanitarinę krizę Gazoje. Labai svarbu, kad maistas, vaistai, vanduo ir kuras pradėtų tekėti į Gazą kuo greičiau“, - sakė ji. „Tai sukėlė „Hamas“ veiksmai – šią sunkią humanitarinę krizę“.
JT pagalbos vadovas Martinas Griffithsas trečiadienį Saugumo Tarybai sakė: „Mums skubiai reikia mechanizmo, dėl kurio susitartų visos susijusios šalys, kad būtų galima reguliariai tenkinti nepaprastosios padėties poreikius visame Gazos Ruože“.
Rezoliucijos projekte Izraelis taip pat raginamas – jo neįvardijant – atšaukti įsakymą civiliams ir JT darbuotojams Gazoje persikelti į pietus nuo Palestinos anklavo ir smerkiami „Hamas teroristiniai išpuoliai“.
Izraelis praėjusią savaitę įsakė maždaug 1,1 milijono žmonių Gazoje – beveik pusei gyventojų – persikelti į pietus, nes ruošiasi sausumos puolimui, atsakydamas už didžiausią „Hamas“ ataką prieš civilius per 75 metų Izraelio istoriją.
„Atvirai kalbant, mes nežinome, kiek žmonių persikėlė iš šiaurės į pietus, kad išvengtų žalos“, – sakė M. Griffithsas. „Ar civiliai persikels, ar pasiliks, tai turi būti jų sprendimas... jie turi būti apsaugoti“.
