„Pūva akyse“. Rusijos oro pajėgos patiria totalią degradaciją. Nukalinėja saviškius ()
Ekspertai pastebi, kad rusiškų kovinių orlaivių, galinčių atlikti užduotis fronto linijoje, skaičius gerokai sumažėjo. Be to, yra karinių padalinių sąveikos problema, nes Rusijos oro gynybos sistemos numuša savo naikintuvus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žiemos karo veiksmų Ukrainoje išvakarėse Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgos susiduria su esamo kovinių orlaivių parko parengties problema. Taip yra dėl didelio orlaivių nuostolių skaičiaus ir dėl didelio skrydžio valandų skaičiaus. Straipsnyje „Breaking Defense“ kalbama apie Rusijos oro gynybos sistemos degradaciją ir daugelio Rusijos kovinių lėktuvų nusidėvėjimą.
Stebėtojai rašo, kad Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos skaičiavimais, nuo konflikto pradžios Rusijos oro pajėgos prarado 90 kovinių lėktuvų. Įskaitant nemažą skaičių moderniausių „Su“ orlaivių modelių, kuriuos labai sunku pakeisti.
Padėtis tik pablogėjo, kai neseniai tapo žinoma, kad Rusijos oro gynybos padaliniai per kelias dienas numušė du savo naikintuvus Su-35S. Pirmasis lėktuvas buvo numuštas rugsėjo pabaigoje Ukrainos miesto Tokmako rajone, esančiame 20 kilometrų už fronto linijos. Antrasis Su-35 buvo prarastas spalio 6 dieną Mariupolio apylinkėse.
„Šie du incidentai liudija arba apie Su-35 sistemos „draugas-priešas“ sistemos gedimą arba Rusijos oro gynybos sistemos ir jos oro gynybos padalinių nesugebėjimą efektyviai apdoroti šios sistemos skleidžiamų signalų“, – aiškino ekspertai.
Šiuo klausimu vienas iš NATO specialistų kalbėjo apie atvejus, kai Rusijos aviacijos sistemų gedimai užkirto kelią pavojingiems susidūrimams danguje su Aljanso lėktuvais.
„Kalbant apie Rusijos priešraketinės gynybos sistemas, kartais galima pasakyti tik „ačiū Dievui už prastą priežiūrą“, – ironiškai pažymėjo jis.
Aviacijos nusidėvėjimas
Antroji Rusijos Federacijos oro pajėgų problema yra didelis skrydžio valandų skaičius, dėl kurio kai kurie orlaiviai skraido daug intensyviau, nei buvo tikėtasi prieš prasidedant plataus masto karo veiksmams Ukrainoje. Be to, nuolat didėjantis valandų skaičius padidina orlaivio priežiūros poreikį.
Pavyzdžiui, šiuolaikiniai Rusijos lėktuvai skirti 3500-4500 skrydžio valandų ištekliui, o kai kurie ir 6000. Tuo tarpu sovietiniai lėktuvai buvo skirti 2000-3500 val.
Dėl to labai sumažėjo smogiamųjų platformų, ypač naikintuvų-bombonešių Su-34, skirtų misijoms, skaičius. Kai kurie modeliai, pavyzdžiui, MiG-31, buvo atnaujinti, siekiant pailginti jų tarnavimo laiką, tačiau daugumos senesnių orlaivių eksploatavimo laikas artėja prie pabaigos ir liko tik 500–1000 valandų.
„Pirmaisiais karo Ukrainoje mėnesiais oro gynybos sistemos skrisdavo nuo 150 iki 300 skrydžių per dieną, o taikos metu šis skaičius siekė 60. Nuo tada šis skaičius sumažėjo iki 100 skrydžių per dieną, bet vis dar yra beveik dvigubai daugiau nei taikos metu“, – rašoma medžiagoje.
Taigi, tikėtina, kad Rusija daugelio savo lėktuvų išteklius išnaudojo daug greičiau, nei planavo Gynybos ministerija.
