„Lietuva yra pažeidžiamiausias NATO flangas.“ „Newsweek“ skelbia, kas nutiko ()
Kol viso pasaulio žvilgsniai nukreipti į Ukrainą ir Izraelį, Šiaurės Atlanto aljansas atidžiai stebi Rusijos Federaciją ir Baltarusiją prie savo rytinių sienų ir stiprina jos buvimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NATO šalys – Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija – esančios netoli Rusijos ir Baltarusijos, stiprina gynybines ir atgrasymo pozicijas, įskaitant ir Suvalkų koridoriaus gynybą, pabrėžė Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Apie tai pranešė „Newsweek“.
Jis pažymėjo, kad nedidelė žemės juosta prie Lenkijos ir Lietuvos sienos, jungianti Baltarusiją su Rusijos Kaliningrado anklavu – vadinamasis Suvalkų koridorius – yra nuolatinis Rytų Europos susirūpinimas. Tuo pačiu, kadangi Lenkija ir Baltijos šalys yra ištikimos Ukrainos sąjungininkės, o Baltarusija tvirtai remia Rusijos Federaciją, Suvalkų koridorius kartais vadinamas NATO silpnąja vieta, bet kartu ir labiausiai įtvirtinta aljanso siena.
„Kartu su savo sąjungininkais kuriame tinkamą pajėgumų rinkinį ir planus apginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą. Tačiau geografiškai Baltijos šalys išlieka pažeidžiamiausia NATO teritorija, kuriai reikalingos konkrečios priemonės, užtikrinančios patikimą atgrasymą ir apsaugą“, – sakė Anušauskas.
Taigi Lenkija greitai ėmėsi veiksmų, kad padidintų savo karinį buvimą šalia šio koridoriaus. Tuo pat metu Lenkijos gynybos ministras Mariusz Blaszczak teigė nuolat besirūpinantis rytinio flango saugumu. Liepos pabaigoje gynybos ministerija „Newsweek“ taip pat sakė „aktyviai stebinti“ Rusijos samdinių veiklą Suvalkų koridoriaus teritorijoje.
Tačiau didžiausias Baltijos šalių rūpestis yra tai, kad Rusija per Baltarusiją gali įvykdyti kažkokią karinę invaziją į NATO, į Europą patekdama per Suvalkų koridorių pakeliui į Kaliningradą.
„Tai palengvina galimus sausumos kelius NATO kariams tarp Vidurio Europos ir Baltijos šalių“, – sakė A. Anušauskas.
Atsižvelgiant į tai, kad Baltarusija, anot Anušausko, „daugiausia integruota į Rusijos karinį planavimą“, nesunku suprasti, kaip Maskva gali per savo palydovą perkelti reikiamą karių skaičių, o jų atsargas papildyti per Kaliningrado uostą. Vakarų ekspertų nuomone, bet kokia tokio tipo invazija į NATO šalį greičiausiai sukels kolektyvinį ir ryžtingą atsaką pagal 1999 m. Aljanso chartijos 5 straipsnį.
„Šiuo metu neaišku, ar koridorius yra rimtas potencialus karštasis taškas, ir labai sunku suprasti, kaip Rusija galėtų ar norėtų surengti tokią ataką prieš NATO“, – sakė Rusijos ir Eurazijos centro vyresnysis bendradarbis Keiras Gilesas.
