„Rusijos karinis buvimas neturi prasmės“. Putinui į veidą spjauna jo sąjungininkė  ()

Didėjant naujo karo baimėms, Armėnija kreipiasi į Vakarus paramos ir perka prancūzų oro gynybos įrangą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pareiškė, kad Rusija neįvykdė savo, kaip sąjungininkės, įsipareigojimų, todėl tolesnis Rusijos karinių bazių buvimas Armėnijoje neturi prasmės. Apie tai rašo „Wall Street Journal“.

Prie jūros priėjimo neturinti Armėnija šią savaitę pasirašė susitarimą dėl pažangių oro gynybos sistemų pirkimo iš Prancūzijos, siekdama užpildyti pagrindinę pajėgumų spragą, leidusią Azerbaidžanui nugalėti Armėnijos pajėgas 2020 m. Apie susitarimą buvo pranešta Paryžiuje, kai apie 3000 Turkijos ir Azerbaidžano karių pradėjo bendrus mokymus prie Armėnijos sienos.

„Tie įvykiai iš tikrųjų privedė mus prie sprendimo, kad turime paįvairinti savo santykius [su Rusija] saugumo srityje, ir mes stengiamės tai padaryti dabar“, – interviu sakė Armėnijos lyderis.

Pašinianas pridūrė, kad nemato pranašumų, jei Armėnijoje toliau liks nuolatinė Rusijos karinė bazė.

Naujo karo baimė

Sunki padėtis, kurioje atsidūrė Armėnija, vis labiau kelia nerimą JAV ir jų Vakarų sąjungininkams. Ten regionas vertinamas kaip dar vienas potencialiai sprogus taškas ilgame nestabilumo lanke, besitęsiančiame per Euraziją. Nors iki šiol konflikto centras buvo Kalnų Karabache – armėnų kontroliuojamame regione, kurį tarptautinė bendruomenė pripažino Azerbaidžano dalimi, Vakarų pareigūnai baiminasi, kad dabar jis gali išplisti į pačią Armėniją.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ne kartą didžiąją Armėnijos teritorijos dalį, įskaitant sostinę Jerevaną, vadino istoriškai Azerbaidžano žemėmis, kurias būtina susigrąžinti.

Nors Alijevas neseniai pareiškė, kad Azerbaidžanas neturi teritorinių pretenzijų Armėnijai, Baku pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida ir toliau vadina didžiąją Armėnijos dalį „Vakarų Azerbaidžanu“. Be to, Alijevas atšaukė būsimas derybas Briuselyje su Pašinianu.

 

JAV ir Europa neatmeta, kad Azerbaidžanas, remiamas Turkijos ir Rusijos, artimiausiais mėnesiais gali bandyti užkariauti visą Armėniją ar jos dalį, sukurdamas sausumos ryšį tarp Azerbaidžano ir Turkijos.

Geografija riboja Armėnijos galimybes. Pasak WSJ, šalis turi tik dvi gana draugiškas kaimynes – Iraną, kuris jau yra įsivėlęs į pasaulinę konfrontaciją su JAV, ir Sakartvelą, kurio vyriausybė artima Rusijai ir Turkijai.

Kartu susirūpinimą kelia tai, kad Rusija, kurios valstybinė žiniasklaida ir pareigūnai pradėjo įkyrią kampaniją prieš Pašinianą, gali rengti valstybės perversmą, kad pakeistų šalies lyderį.

Pašinianas tikisi taikaus susitarimo

Interviu Pašinianas pareiškė, kad, kaip ir anksčiau, jis optimistiškai žiūri į taikaus susitarimo su Azerbaidžanu perspektyvas artimiausiais mėnesiais. Jo teigimu, regiono ateitis turėtų slypėti atidarius seniai uždarytas sienas ir prekybos kelius, įskaitant sausumos ryšį tarp Azerbaidžano ir Turkijos per Armėniją, jei bus gerbiamas Armėnijos suverenitetas.

 

„Saugumas turi būti pasiektas ne tik kariuomenės, bet ir regioninės taikos pagalba“, – sakė jis.

Paklaustas apie istorinius šalies santykius su Rusija, Pašinianas paragino sutelkti dėmesį į daug ilgesnę Armėnijos istoriją su tiurkų tautos kaimynais Turkija ir Azerbaidžanu.

„Čia ir slypi visi klausimai, čia ir atsakymai į visus klausimus. Pirmiausia reikėtų padirbėti gerinant regioninius santykius“, – sakė jis.

Santykių diversifikavimas saugumo srityje, kurio siekia Armėnija, pridūrė jis, turėtų būti suprantamas kaip stiprios taikos regione troškimas, o ne tik Vakarų karinių bazių kūrimas ir ginkluotės pirkimas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(45)
(2)
(43)

Komentarai ()