Žiemą tai privalo žinoti kiekvienas vairuotojas ()
Atėjus šaltajam sezonui, kai eismo sąlygos gerokai pasunkėja, automobilio stabdymo kelias yra vienas svarbiausių rodiklių, susijusių su vairavimo saugumu. Kalbama apie atstumą, kuris būtinas automobiliui sustabdyti iškilus avarinei situacijai. Nuo stabdymo kelio ilgio priklauso galimybė sustoti prieš susidūrimą su kliūtimi – staiga į važiuojamąją kelio dalį įžengusiu pėsčiuoju arba gyvūnu, išbėgusiu į kelią.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Automobilių remonto paslaugų paieškos platformos Motointegrator.com atstovas Mindaugas Šerėjus teigia, kad stabdymo kelio ilgį lemia daugybė veiksnių: stabdžių sistemos veikimo būdas, stabdžių skysčio ir frikcinių elementų būklė. „Tačiau tai yra tik trys pirmieji veiksniai. Kiti veiksniai, kurie užtikrina transporto priemonės sustabdymą važiuojant dideliu ar mažu greičiu, yra ne ką mažiau svarbūs, pavyzdžiui, padangos, tiksliau, jų būklė. Padangos, kurių protektoriaus gylis yra mažesnis nei 3 mm, turi neigiamos įtakos stabdymo kelio ilgiui – jis gali padidėti net dvigubai. Be to, stabdymo kelias bus ilgesnis vasarą važiuojant su žieminėmis padangomis arba atvirkščiai. Tokios padangos gali praslysti avarinio stabdymo metu“, – pabrėžia M. Šerėjus.
Transporto priemonės greitis taip pat yra labai reikšmingas. Gerokai lengviau sustabdyti automobilį, važiuojantį 30, o ne 50, 60 ar 100 km/h greičiu. Vairuotojas privalo suvokti, kad dėl dvigubai didesnio greičio lengvojo automobilio stabdymo kelias pailgės keturgubai (tai nesunku apskaičiuoti pagal formulę), todėl verta laikytis greičio ribojimų, taikomų konkrečiai kelio atkarpai.
Pasak pašnekovo, transporto priemonės svoris taip pat turi didžiulę reikšmę stabdymo kelio ilgiui. Kuo svoris didesnis, tuo galingesnę stabdžių sistemą naudoja gamintojai. Dėl to F segmento limuzinai gali pasigirti trumpesniu stabdymo kelio ilgiu nei miesto automobiliai. Transporto priemonės svoris turi dar didesnę reikšmę sunkvežimių atveju.
„Svarbu ir atmosferos sąlygos: lietus, sniegas, ledas arba drėgmė, atsirandanti ant kelio dėl garavimo. Tai ne tik pailgina stabdymo kelią, bet netgi gali sukelti transporto priemonės slydimą. Tai labai pavojingas scenarijus, nes perteklinis arba nepakankamas valdymas staigiai stabdant ant slidžios dangos gali tapti eismo įvykio priežastimi. Stabdymo kelias ilgiausias yra žiemos sąlygomis“, – sako M. Šerėjus.
Kaip vairuotojas gali sutrumpinti stabdymo kelią?
Vidutiniam miesto automobiliui būdingas apie 40 metrų stabdymo kelio ilgis, kai stabdoma važiuojant 100 km/h greičiu. Be abejo, kalbama apie visiškai tvarkingą automobilį. Kaip padidinti stabdymo efektyvumą? Tai nemažas iššūkis vairuotojui. Jis privalo pirmiausia rūpintis stabdžių sistemos frikcinių elementų būkle, taip pat padangomis ir pakaba.
„Be to, vairuotojas turi įsiminti pagrindinį stabdymo principą, taikomą šiuolaikiškose transporto priemonėse. O šis principas reikalauja nuspausti stabdžių pedalą iki pat grindų ir jį išlaikyti tokioje padėtyje iki automobilio sustojimo momento. Tai ypač pravartus principas kritinėse situacijose. Kitas užduotis atliks automobilio elektronika – būtent ji paruošia transporto priemonę staigiam stabdymui“, – aiškina M. Šerėjus.
Taip pat negalima pamiršti Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Vairuotojas turi būti labai atidus, akylai stebėti kelio aplinką, be to, privalo laikytis galiojančių greičio ribojimų. Pavyzdžiui, jei nurodytas greičio ribojimas iki 50 km/h, privalu važiuoti ne daugiau kaip 50 km/h, nes stabdymo kelio ilgis labai priklauso nuo automobilio judėjimo greičio.
Greitis ir slidi kelio danga. Kaip avariniu būdu sustabdyti transporto priemonę?
Tarkim, kelyje atsirado kliūtis ir vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę. Kaip šiuo atveju sutrumpinti stabdymo kelią? Principas yra labai paprastas. Vairuotojas privalo pirmiausia nuspausti stabdžių pedalą, o po to – sankabos pedalą. Taip bus nutrauktas ryšys tarp variklio ir pavaros perdavimo sistemos, o stabdžiai galės pradėti darbą visu pajėgumu.
„Net jei tokiu atveju automobilis pradės slysti, vairuotojas neturi dėl to per daug jaudintis. Galų gale tuo užsiims ABS sistema. Dėl to stabdymo kelias pailgėja, bet, kita vertus, išlaikomas visiškas transporto priemonės valdymas, todėl vairuotojas gali, pavyzdžiui, aplenkti kelyje atsiradusią kliūtį“, – teigia M. Šerėjus.
Transporto priemonės avarinio stabdymo metu vairuotojas neturi rūpintis kitų eismo dalyvių reakcija, nes jie bus įspėti apie manevrą – šiuo atveju automatiškai įsijungia avarinės šviesos. Šiuolaikiniai automobiliai turi sistemas, kurios staigiai nuspaudus stabdžių pedalą automatiškai įjungia mirksintį šviesos signalą, įspėjantį apie pavojų.