Naujasis monstras TOS-2 nepateisina okupantų vilčių. Ekspertas paaiškino, kodėl ()
Kalbama apie problemas, su kuriomis susidūrė okupantai bandydami pakeisti TOS-1A naujuoju TOS-2.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos Federacijoje per trumpą laiką rusai pradėjo diegti sunkiųjų liepsnosvaidžių sistemų programą ant ratinės važiuoklės TOS-2.
Tai pabrėžė karo-politikos apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko. Jis pažymėjo, kad šios sistemos turėjo visiškai pakeisti TOS-1A „Solntsepek“ kovos zonoje, nes senoji sistema daugeliu atžvilgių netenkino lūkesčių.
„Vienintelis pliusas yra termobarinių raketų griaunanti galia. Visa kita yra visiškas trūkumas“, – ginklą apibūdino analitikas.
Tačiau, kaip pažymėjo Kovalenko, testuojant ir ruošiant TOS-2, išryškėjo visi tie patys TOS-1A trūkumai ir dar daugiau.
Visų pirma, TOS-2 gavo naujo tipo termobarines raketas, kurių taikinių nuotolis iki 20 km. Tačiau siekiant padidinti skrydžio diapazoną, šie sviediniai turi mažesnę kovinės galvutės masę ir yra mažesnio kalibro nei senosios. Ir tai sukėlė daugybę neigiamų pasekmių.
„Pirma, sviedinys tapo mažiau galingas. Antra, jis nėra universalus ir gali būti naudojamas tik TOS-2. Trečia, padidėjus skrydžio nuotoliui, pablogėjo orientavimo tikslumas, o tai yra pasenusio taikiklio naudojimo pasekmė“, – aiškino jis.
Analitikas taip pat pridūrė, kad yra dar vienas punktas – norint gaminti naujas raketas serijiniu būdu ir daugmaž proporcingai, reikia naujų surinkimo linijų. „Kol kas surinkimas yra nedidelis, tenkinantis prototipų poreikius bandymų metu“, – patikslino jis.
Be kita ko, pigesnė ratinė važiuoklė gerokai apriboja šios sistemos panaudojimo galimybes bei jos pažeidžiamumą bekelės sąlygoms.
