KTU mokslininkas išbandė vandenilinį automobilį. Skelbia įspūdžius

Vežti automobilį užpildymui į Rygą? Panašiau į brangų hobį, nei transporto priemonę. Beje, verta pastebėti, kad litrai nebūna nei kubiniai, nei kvadratiniai. Jie tiesiog litrai.

16€ nuvažiuoti 100km, čia kaip 11 l benzo palei kainą. Gal jie galvas peršalo su tokiom kainom ir dar tų mašinų balionai brangesni nei EV baterijos. Kam išvis statyti vežimą prieš arklį, ta prasme kam vandenilio infrastruktūra, jei jau yra el tinklai tik krovimo stotelių reikia miestiečiams. EV atveju, turim elektrą - kraunam akumą - važiuojam. Viso to nk apie 70%. Vandenilinės mašinos atveju, elektrą verčiam į vandenilį su 60% nk (arba gaminam iš gamtinių dujų, kas nėra ekologiška) - laikom brangiose talpose su visais pompavimo nuostuoliais - pumpuojam į mašinos balionuos dar 10% nuostuolių - verčiam vandenilį į elektrą brangiam kuro elemente su nežinau bet tarkim 60% nk - kraunam bateriją ir sukam ratus su 80%nk. Ant galo gaunam brangiausiai kiek įmanoma nuvažiuota km su automobiliu kuris pats kainuoja kaip EV.

Europoje visos žalios energijos pagrindas bus vandenilis. Visi kas vartoja dujas pramonėje bus metami ant vandenilio. Kaip pavyzdys akmenės cementas, achema ir t.t. Kolkas visa tai dar neįgavo pagreičio todėl ir turi 16 eur 100km. Pažiūrėk į EV kainas tuo metu kai jie prasidėjo. Baterija nuo 1000 eur už kwh nukrito žemiau 80eur vos tik įgavo apsukas. Kas bus su vandenilio automobiliais? Kas bus su vandenilio kaina kai turėsime didelius elektros perteklius iš saulės ir vėjo? Vasarą jau buvo -400 eurų už Mwh, o čia dar tik pradžia. Viską plečiant dar didesniais mastais tu nori nenori turėsi energijos perteklių kažkur dėt tai tas argumentas čia netenka prasmės. Tai arba tu stabdai tarkim vėjo turbinas, saulės nesustabdysi aplamai ir primoki, kad kas nors vartotų, arba tu verti perteklių į vandenilį kurį vėliau parduodi ir visi iš to uždirba. Neįsigilinai visai į žalią energijos kursą bandai suderint per naudingumo koeficientą ko pasekoje nematai antros medalio pusės.

Elektromobilis: Gamini eletrą, įkrauni elektromobilį, važiuoji. Vandenilinis: Gamini elektrą, iš tos elektros gamini vandenilį, iš vandenilio algal gaminasi elektra, įkrauni bateriją, važiuoji. Kas paprasčiau?

O tai dabar įdomu kaip tas benzinas atsiranda degalinės šlangoj? 99.7% - nea, 0.1% galbūt pasidomėjo ką pvz supleškino rusam ukrainiečiai jų perdirbimo gamyklose, 0.1% važiavo pažiūrėt į Orleną vežamo vamzdžio. Likę tai nu gal chemfako studentai, praktiką turėjo atlikt Orlene tai nu ok, gal jie žino daugiau, jiem gal įdomu kas ten paprasčiau, o kas ne. Ai dar kažkokia dalis dar prabangiai sužino kad dyzelis benzininėj mašinoj nėra gerai. bet anyway - dzin kas "po kapotu", kiek ten judesio, kad iš pistoleto bėgtų kuras - esmė kad greitai užsipildai ir važiuoji toli.

Su vandeniliu greitai uzsipildai ir vaziuoji, bet moki tris kartus brangiau nei su baterija. Manau daugumai geriau baterija.

Čia kažkas negerai, kad brangiau, LPG/LNG jos šiaip jau perpus ir daugiau pigesnės, tik visokių akcizų "dėka" neapsimoka, o cheminė sudėtis ir sudėtingesnė/turtingesnė. Na taip, ir dujos šiaip nėra greitas pylimas, net kur kas įprastesnės. Bet, na įsivaizduokim, kad kas nors išras skystus angliavandenilius, gal net tvarius - pvz išgaunamus recyclinant senus dinozaurus, būtų idealu :)

Abejoju, kad kazka perdirbti ar sintetinti ekologiško kažkada bus pigiau, nei tiesiog pakraut bateriją nuo saules ar vejo nenergetikos. Ta prasme gali tas buti lygegreciai, jei kazkas nores moketi brangiau uz kelione, bet greiciau uzsipilti - vienas kitam nemaiso.

Elektromobiliai įgavo pagreitį ir pripažinimą visuomenėje, aukšto slėgio vandenilio bombos po subine (paradžiui) ne ir nemanau kad daug turtingų savižudžių atsiras. Pramonėje puiku, iš perteklinės energijos tegu gamina tą vandenilį ir tegu naudoja, beja kaip žaliava jis vertingesnis nei kaip energijos šaltinis. Beja ir šiandien gali perteklinę energiją kauptui Kruonio HAE, šildyti vandenį miestų katilinėse ir tt. su nk artimu 100%, o ne 20-25% vandenilinės mašinos atveju. Kaip įsivaizduoji vandenilinių TP konkuravimą su elektrinėm, aš neįsivaizduoju niekaip. Nu iš bėdos fūros gali naudoti, bet geriau jei fūros naudotu sisntetinį ekologišką kurą VDV nei vandenilį, dėl saugumo irgi.

Apie ką jūs čia kalbat? Koks benzinas, koks dyzelis? Aš lyginu elektrinius su vandeniliniais. Tik noriu pasakyti, kad vandenilio gamyba yra labai brangi ir reikalauja labai daug elektros. Tai kur čia tas tvarumas ir žalumas? Tiesiog paprasčiau ir daug pigiau įkrauti elektromobilio bateriją, nei gaminti vandenilį.

Galbūt automobilis skirtas devynmatei erdvei, todėl ir litrai kubiniai (aka dm^9)

Tai pradėsi įsivaizduoti kai visa sistema pasileis pilnu pajėgumu. Jau trumpai užvedžiau ant kelio bet tai realiai tik keli pagrindiniai apsektai. Baterijos per visas įmanomas subsidijas brukamos kaip totalus gėris kelios dešimtys procentų didesnis naudingumo koeficientas bet trūkumus bando maskuoti, jų jau nevardysiu teisybę pasakiu pabodo kartotis. Tie kas nori važiuot ne tik kiaušinių į maksimą ima hibridą ar vdv, ir nesuka galvos. Pati žalioji energija neišsivers be energijos pasaugojimo kitaip visa sistema tiesiog subliukš. Tavo kruonis kada užvirs pilna košė pilnu pajėgumu niekaip nesugebės suvartot viso energijos pertekliaus ir užpildyti poreikį reikalui esant net ir su visais 8 blokais. Kruonio naudingumo koeficientas didesnis nei vandenilio? Bokšto kilnojančio blokus?Pristatyti baterijų vėl gi čia savi niuansai 20 metų įkišt milijardus, kad galėtai turėt stabilę sistemą su krūva taršaus šūdo. Beterijos kaip trumpalaikis sprendimas tinkluose kelia elektros kainą daugiau nei jos vartymas į vandenilį ir atgal. Dėl šių priežaščių vandenilis ir buvo pasirinktas kaip žalias ateities kuras. Auto su baterijomis dabar kainuoja tiek kiek vandeniliu varomi automobiliai. Bet realiai reikia rimto technologinio proveržio baterijoms, kad jos taptų pirma mašina be hemarojaus. Bendroje visumoje visos sistemos nenaikins viena kitos jos papildys viena kitą ir rinksimės pagal poreikį. Vandenilio auto kaina pilnu pajėgumu gaminant nebus brangiau nei vdv lygiai tas pats ir su kuru bus. Tik reik masto kuris ateis su laiku. Dyzelio ar benzino nk dar praščiau už vandenilį bet išeik į gatvę apsidairyk ir pats nuspresk kas yr nr1 ir kodėl? Elektrą krauti mokamoje stotelėje vos ne tapati kaina kas pilt dyzelį. Kartai net ir brangiau.

Vandenilio pagaminimo kaina visada bus didesne nei naudoti baterijas, čia fizika. Išeit i gatve apsidaryt, kad populiaresnis - nesamone. 20 amziaus pradzioje isejes i gatve surastum, kad arklys yra geriausia transporto priemone, nors jau buvo israstos masinos su VDV.

Fizika tu fizika. Kai galvoje tik košė ir nesugebi suprast kas yra ekonomika ir kaip viskas turi veikt tai bėgi pirma arklio ir galvoji, kad taip turi būt. Kai elektra bus -400 eurų/mwh biržoje tu gaminsi vandenilį, ryt kai elektra bus 200 eur/mwh tu parduosi vandenilį ir koks tavo pelnas bus?

Siulai pramone permesti ant vandenilio nes 3 dienas per metus elektros kaina bus neigiama? Jei vasara saules elektrines generuos siek tiek daugiau energijos nei yra poreikis tai daugiau ju ir nebestatys.

Čia ne aš siūlau čia taip bus. Pagal ES planus. Tik immortall jums šitą kažkodėl pamiršo papasakot... P.S. dabar ką matai tai tik ledkalnio viršūnė iki kiek plės vėją ir saulę. Reiks išstumt visą iškastinį kurą iš rinkos įskaitant ir atomines elektrines. Be vandenilio pikai bus labai dideli.

Be reikalo "laužai ietis". Nebus vandenilis nei per kur energetikos pagrindas net ir pramonėj, apie transportą išvis užmiršk, aš tau išvardijau priežastis anksčiau, nesaugu, per brangu, per dideli konvertavimo nuostuoliai. Fizikos ekodurniai ir visokie vadybininkai niekada neapgaus kad ir kaip besistengtu. Bandomūjų (neatsiperkančių) projektų gali pridaryti kiek tik nori bet be mokesčių mokėtojų melžimo netiesiogine prasme niekada nepakonkuruos prieš gryną elektrą. Pasidomėk kuro elementų kainom ir pasidomėk dėl ko tos kainos tokios, nustebsi sužinojes kiek reikia tauriujų metalų, jei pradės masiškai gaminti kuro elementus, kainos platinos, rutenio, paladžio bus kosminės gali užkilti 10 ir net 50 kartų, kas automatiškai palaidos visą vandenilio ekonomiką dar pačioj pradžioj. Prie to pačio kompozitinių medžiagų kainos užkils kelis kartus balionų gamybai. Immortallt norėjai prikabinti neišdegs, jis pats yra vandenilio ekonomikos didelis skeptikas ir puikiai supranta, kad tarpinių konvertavimo grandinių prikrovimas yra "rankinis stabdis", gal tiksliau inkaras tempiantis į dugną versle. BTW dyz. vdv vw 1,9tdi nk yra 50%, fūrų, laivų ir panašiai didieji dyz. varikliai gali siekti 55+%. Vandenilio vien gamyba su kompresoriais bus 50%, konvertuosi atgal su 50% ir turėsi 25% nk vandenilinėj mašinoj, arba katilinėj. Net ir sisntetinis kuras gali tiesiai šviesiai 1:1 konkuruoti su vandeniliu, nes toks pat konversijų nk. Toks energijos švaistymas yra nepateisinamas net jei elektros kaina būtu neigiama. Kaip rašiau miesto katilinės pilnai gali suvartori visą neigiamą elektrą iki paskutinio jaulio. Kruonio nk pasiskaityk pats https://ignitisgamyba.lt/veikla/pletros ... gimas/4492

Rygoje greičiausiai dar ne žalią vandenilį užsipilsi už 16€/100km. Negana to, dar ir stotelė pastatyta iš subsidijų, kas pridėtų dar kokius bent 5€/100km. Ir ne, žalias vandenilis pramonėje, ir žalias vandenilis transporte yra du skirtingi dalykai. Pramonėje tau nereikės vandenilio slėgti iki 1000 bar+, tada perpilti, tada sumažinti slėgį, tada konvertuoti atgal į elektrą. Achema gamins žalią vandenilį, gamybos metu gaus kokius 25-50 bar slėgį, kurio užteks kad vamzdynais judėtų į amoniako gamybos cechą ir be rezervų (išskyrus kokį kritiniams atvejams laikys, jei toks poreikis yra), gamins amoniaką. Čia jei Lietuvoje iš vis beapsimokės jį gaminti, ir žalio amoniako gamyba neišsikels į teritoriją ties pusiauju +-500 km. Vandenilio gamybos kainai nėra kur pigti. Efektyvumas yra ant ribos teorinis maksimalus. Taip, vandeniliniai automobiliai kažkiek pigti dar turi vietos, bet vandenilio papildymo stotelės - nelabai. Efektyvumas gamybos didėti - ne.. kestutiz, taip, vartotojui kompleksija dzin, bet visa tai konvertuojasi į kainą. Kas yra pigiau 90 kWh elektros ar 20 kWh elektros? Tu sakai, kad 90 kWh elektros bus pigiau. Galima aš tau duosiu 20€, tu man 200€, nes 20€ vertingesni nei 200€, bent tu man taip sakai. Sintetiniai degalai šiaip visi remiasi į žalią vandenilį. Pigiau už vandenilį gali būti dėl logistikos ir konvertavimų, nereikia tokios brangios išpilstymo įrangos, energijos nuo to reikės ne mažiau, o dar daugiau. EV vs H2 transporto priemonių efektyvumas skiriasi ~3,5 karto. Vandenilinio automobilio gamybai ir visos infrastruktūros vieno automobilio sukūrimui reikia daug daugiau žaliavų. Pradėkime nuo to, kad reikia ~3,5 karto daugiau elektrinių. Tas verčiasi į būtinybę plėtoti elektros tinklus, arba statyti megaparkus, kur vietoje gaminsi vandenilį ir tieksi jį tinklais į kažkokius centrus (dar vienas kartais, kai reikės perpumpuoti, ir dar auga energijos nuostoliai). Nekalbant, kad ir pats automobilis pareikalauja nemažai retųjų metalų, ir akumuliatoriaus vis tiek reikia nedidelio. Lietuvoje šiuo metu yra ~1,4 milijono elektromobilių. Jei vidutinio elektromobilio akumuliatoriaus talpa 50 kWh bus, tai elektromobiliai galės sukaupti iki 70 GWh elektros. Lietuvos dienos elektros energijos poreikis yra kažkur 34 GWh. Elektromobiliams per parą reikės kažkur ~10 GWh. Turint tokį kiekį elektromobilių, reikės didelės galios krovimo stotelių aikštelėse turėti akumuliatorių, kurie sieks 7-14 GWh. Kruonio talpa yra ~12h*1000MW=12 GWh. Čia nėra pramonės akumuliatorių, hibridinių parkų akumuliatorių, namų akumuliatorių, kurie irgi ateis. Vandenilio vien Achemai reikėtų kažkur 14 TWh. Vien jų poreikis, net su pilna transporto elektrifikacija ir šildymo elektrifikacija sudarys ~30% elektros vartojimo. Jie ir galės balansuoti. Jei bus vietos daugiau žalio vandenilio gaminti, tai eksportuosime per vamzdį, kuris jau planuojamas nuo Švedijos, per žemę Baltijos šalių teritorijoje į Vokietiją. Vandeniliu varomi automobiliai kainuoja tiek pat kiek elektriniai jei įmonės parduoda su 50% ir didesne nuolaida. Vandenilio IŠPILSTYMO stotelė, kuri gali išpilstyti vandenilio tiek kiek reikia 20-čiai automobilių per parą (gali per valandą supilti, bet likusias 23 valandas negalės nieko užpildyti), kainuoja MILIJONĄ eurų. Neatpigs išpilstymo įranga. Ištobulinta per 100+ metų iki teorinių ribų. donatasv, tu tai baisu kiek nesigaudai. Kas gamins elektrą už neigiamą kainą? Ar bent supranti, kodėl dabar susidaro elektra už neigiamą kainą? Nes tinkle dar yra daug elektrinių, kurios arba negali išsijungti, t.y. anglinės, atominės ar dujinės (pastarosios po kelias valandas gali dirbti), arba turi fiksuotą tarifą ir tau nesvarbu rinkos kaina. Abiejų ateityje neliks. Taip kad beveik nebus neigiamų kainų, bus egzotika. Antra, elektros perteklių už arti nulio kainą suvartoti bus kam - vandenilis pramonei, šildymas, elektromobilių krovimas. Jei kelių transportas pereina ant vandenilio, pramonė pereina ant vandenilio, tu dabar aiškini, kad 60% elektros vandeniliui gaminti vartosime už neigiamą kainą? Ne, ES planai niekur nesiremia neigiama elektros kaina, ir aš niekur nesakiau, kad vandenilį gamins iš neigiamos kainos. Tu susigalvojai. Ne, nebus tie pikai tokie dideli, kad nesuvartotų be kelių transporto. Ką jau kalbėti, kad elektros vis tiek negamins už neigiamas kainas niekas, kai nebeliks anglinių, atominių ir dujų elektrinių. Čia jau nekalbant, kad vandenilio gamybos ir saugojimo įranga nėra pigi, t.y. jei galėsi dirbti tik 10% laiko, tavo vandenilis vien dėl CAPEX kainuos brangiau nei 11€/100 km, kai elektromobiliu galėsi važiuoti už ~3€/100 km. Pigiausiai elektros pikus suvaldyti jau po pirmiausia, elektros eksporto, namų šildymo/vėsinimo/karšto vandens, vandenilio gamybos pramonei ir eksportui, elektros akumuliavimo, elektromobilių pakrovimo, šilumos gamybos į iki savaitės trukmės šilumos kaupiklius CŠT, tada tarpsezoninius šilumos akumuliatorius ir galų gale tiesiog elektriniais tenais CŠT sunaudoti elektrą. Visai nebloga EPSO-G studija užsakyta yra apie Lietuvos elektros tinklo ateitį. Ne visos prielaidos korektiškos/tikslios, bet kaip užsieniečiams padarius Lietuvoje - labai gerai.

Tai Lietuva dujų balioną stovintį baltijos jūroje planuoja konvertuoti į vandenilio, stato 3 vandenilio stotis vien tik tam, kad išleist mokesčių mokėtojų pinigus? Pats pagalvok kokie tai yra energijos mastai ateičiai, įdėmiai pagalvok kiek kruonių tau reiks, kad visą tą energiją sukauptum tada gal bus aiškiau. Vandenilis kaip kuras judėjimui įmanomas ir be tauriųjų metalų. Kodėl viską sugrūdat į vandenilio celes? Pasidomėk toyota ir jų išdirbamais produktais. Ir dar kartą pakartosiu naudingumo koeficientas nėra pagrindinis rodiklis vertinti reikia visą sistemą ne tik vieną ištrauktą rodiklį.

Galėsi elktromobiliu išvažiuot į mišką ir pripjaut medienos. Už savo 3 eurus pažiūrėsiu kiek sugebėsi. Čia tik vienas pavyzdys yra šimtai kitų kur baterijos netinka ir niekados netiks. Taip kad burk toliau pasakas bobutėms arba dėk planus kaip tampysi kabelius ten kur nėra elektros? Vakarai investuot į tinklus ką darysim su rytais?