Lietuva to dar nėra mačiusi. Energetikoje darysis beprotiški dalykai ()
2050 m. energetikos sektoriaus vizijoje Lietuva – ženkli regioninė elektros eksportuotoja su inovatyvia energetikos pramone.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuvos energetikos sektoriaus vizija 2050 m. – visiškai energetiškai nepriklausoma, savo poreikiams energiją pasigaminanti ir ją eksportuojanti valstybė, sukūrusi klimatui neutralią ir aukštos pridėtinės vertės energetikos pramonę. Tai numatoma Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), kuriai šiandien pritarė Vyriausybė.
Ministrų kabineto patvirtintam strategijos projektui dar turės pritarti Seimas.
Pagrindiniai NENS tikslai – saugi ir energija apsirūpinanti valstybė, 100 proc. klimatui neutrali energija Lietuvai ir regionui, perėjimas prie elektros ekonomikos ir naujos pramonės vystymas bei energijos išteklių prieinamumas vartotojams.
„Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva nuosekliai siekė didinti savo energetinę nepriklausomybę. Šiandien esame visiškai atsisakę energetinių išteklių iš rusijos importo, užsitikrinę energetikos sistemos saugumą ir stabilumą. Dabartinis tikslas – pasiekti, kad Lietuvoje būtų pagaminama tiek energijos, kiek jos suvartojama, kad pagaminta energija būtų klimatui visiškai neutrali, vietinės energijos gamyba padėtų pramonės dekarbonizacijai ir jos plėtrai, pritrauktų naujų investicijų į energijos produktų gamybą, energetikos technologijas ir kad būtų prieinama visuomenei“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pasak jo, NENS yra svarbiausias ne tik energetikos sektoriaus, bet ir visos valstybės strateginis dokumentas: „Iškastinį kurą pakeitus elektros energija, pastaroji taps pagrindiniu pirminiu energijos šaltiniu bendroje energetikos sistemoje. Todėl jau šiandien turime turėti aiškų planą, kaip Lietuva pilnai savarankiškai apsirūpins švaria elektros energija iš vietinių šaltinių, kaip taps svarbia elektros eksportuotoja regione – tai ir numato parengta strategija“.
Energetikos ministerija 2022–2023 m. atliko ne vieną išsamią energetikos sektoriaus studiją ir atlieka sistemos modeliavimą. Remiantis Lietuvos ir tarptautinių ekspertų išvadomis, išvystyti galimi ilgalaikių pokyčių scenarijai.
Siekiant iki 2050 m. tapti klimatui neutralia ekonomika, energetikos sektorius turės iš principo pasikeisti. Vienas pagrindinių šio pokyčio būdų – naudojamo iškastinio kuro, pirmiausia naftos ir gamtinių dujų, pakeitimas švaria elektros energija.
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje planuojama, kad energijos rūšių derinyje dominuos kintamieji atsinaujinantieji energijos ištekliai. Pagrindinis dėmesys skiriamas išvestinių vandenilio produktų – žaliųjų sintetinių degalų, metanolio, amoniako, sintetinio metano ir kitų – gamybai. Bus sukurtos konkurencingos sąlygos vystyti naujus elektros energijos ir kitų energijos išteklių gamybos bei kaupimo pajėgumus, siekiant kuo didesnio jų panaudojimo Lietuvoje.
Prognozuojama, kad iki 2050 m. elektros energijos suvartojimas išaugs daugiau kaip 6 kartus – nuo dabartinio 12 TWh poreikio iki numatomo 74 TWh. Didžiausią augimo dalį sudarys sintetinių dujų gamyba (35,5 TWh), pramonės vartojimas (12,6 TWh), transporto vartojimas (6,3 TWh) ir šilumos gamybos sektorius (3,4 TWh).
Įgyvendinus pokyčius energetikos sektoriuje 2050 m. galėtų būti sukurta 140 000 naujų darbo vietų, o nauda Lietuvos ekonomikai galėtų siekti 6,3 mlrd. eurų per šį laikotarpį ir tai sudarytų apie 11 proc. Lietuvos BVP dydžio, 2021 m. duomenimis.
D. Kreivys akcentuoja, kad nauja ilgalaikė energetikos strategija ypač svarbi Lietuvai šiandien beveik 100 proc. įgyvendinus ankstesnius strateginius energetinės nepriklausomybės tikslus: „Esame visiškai atsisakę energetinių išteklių iš rusijos importo, užsitikrinę energetikos sistemos saugumą ir stabilumą, kitų metų pradžioje atsikratysime paskutinės sovietinės grandinės ir tapsime kontinentinės Europos elektros sistemos dalimi“. Ministras pabrėžia, jog sėkmingas iki šiol buvusių strateginių tikslų įgyvendinimas yra nuoseklios ir tęstinės valstybės energetikos politikos pavyzdys, rodantis, jog skirtingos politinės jėgos vienodai vertina energetinio saugumo ir nepriklausomybės reikšmę visos šalies ekonominei ir socialinei raidai.
Su Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija galima susipažinti čia.