Psichologai: šiuolaikiniai įrenginiai žudo vaikų kūrybiškumą

Visai nesutikčiau. 1. Kompiuteryje pateikiama labai daug informacijos, tad kaip tik skatina susikaupti, sukoncentruoti dėmesį į atliekamas užduotis. 2. Vis daugiau šiuolaikinių žaidimų jau nebėra užprogramuoti lygiais, kas iš karto numatyta. Net jei yra scenarijus(lyg pasakose nebūtu), paliekama daugiau laisvės sprendimams, kurie vėliau įtakos žaidimą.

Arns, psichologas esi?

Video žaidimais aktyviai domiuosi porą metų ir, palyginus su ankstesniu vadinamųjų open-world skaičiaus procentu tarp visų išleidžiamų kasmet, pastebima mažėjimo tendencija. Vis daugiau kūrėjų siekia paruošti linijinį siužetą turintį produktą, nes tai atima mažiau laiko, sąnaudų, o ir to pasekoj pelnas didesnis. Netgi patys pirkėjai ignoruoja didesnę pasirinkimo laisvę suteikiančius žaidimus... Bet tai daugiau būdinga neišprususiems JAV ar kitos "bulviagalvių" šalies gyventojams. Aišku, populiarumą marketingo kampanijos stambumas reguliuoja, tad tinkamai nepasireklamavus ar ruošiant simuliatorių/nestandartinio žanro/mechanikos projektą jo nepripažinimas beveik garantuotas. Labai siauras susidomėjusiųjų ratas. Manau, kinas kalba apie daugumą, bet vis dėlto pasitaiko išimčių. Deja, bandos efektas dominuoja. Šiaip vertėtų jau nuo pradinių klasių šiuolaikinės/informacinės visuomenės pagrindų vaikus mokyti, kalti į galvą tų puslapių pavadinimus, kur esama naudos iš veiklos ir t.t. Tačiau vėl išlenda eilinė problema - daug kalbų = jokių darbų.

Tai čia žudo ne vaikų kūribiškuma, bet senas koncervatiškumas ar nenoras domėtis žudo psichologų protą.. Sako vaikai nekuribingi, visiška nesąmonė, gal tiesiog nesinorima domėtis naujomis technologijomis dėl to taip ir atrodo. Jau 14 metų vaiaki šiais laikais muziką kuria ir yra suraše sutartis su tam tikrom leidybos komanijom. Kaip dėl tapybos kompiuteriu? Čia aš akcentuoju tik iš savo varpinės, tai yra tuos dalykus kuriais duomiosi, bet va pora pavyzdžių http://www.deviantart.com/ - kaip jūs manot koks čia amžiaus vidurkis? aišku yra labai daug ir profesionalių fotografų ar menininkų, bet tikrai yra ir daug paauglių 15-19 metų amžiau kurie iš tų profesionalų mokosi ir vertina jų darbus kaip lygus su lygiu. Tik paieškot reikėtų yra darbų kuriuos mielai pirktčiau iš ten ir ko gero taip ir bus. jeigu jau tokių lygio muziką sugeba pagrot tokio amžiaus, turbų jei prie kompo nebūtų sėdėjęs dar ir dabar iš plastelino lipdytų ką nors.. Nežinau kam čia tokie tyrimai atliekami bet ko gero nėra jie tokie teisingi kaip kad norima parodyt

Teisingi teisingi. Vienetų visada pasitaiko juk, kurie sugeba žymiai daugiau, nei kiti, tas pats bethovenas kūrė jau 6 metų, o čia tu įmetei linką, kur 11kos, pff, ar ne dvigubai atsilieka? Juokauju aišku, čia bet kokiu atveju kraštutinumai. O šiaip sutinku, kad daug lemia ir žaidimo pobūdis. Aš pavyzdžiui apginsiu savo varpinę - rpg ir strateginius žaidimus, kuriuos aktyviai žaidžiau gal nuo 13 metų ir tik dabar apmažinau tempus. Vat jie kūrybingumo ir mąstymo tikrai nežaloja manyčiau. Dar dabar pamenu, kaip Stronghold Crusader'io 50 misiją pereidinėjau gal 30 kartų, po kiekvienos nesėkmės mintyse nuolatos tik ir sukdavosi kaip kažką patobulint, pagerint, ką čia gudresnio išmąstyt. Deja, nežinau kaip jūs, bet aš žaidimu rinkoj matau tik nuosmukį. Labai mažai išleidžiama padorių žaidimų, kurie turėtų istorijas nenusileidžiančias knygoms. Tie patys gamer'iai vis dažniau vietoj strategijos ar rpg į rankas pasiima lenktynes/šaudykles. Vienintelis žaidimas, kurio tebelaukiu kiekvieno update'o ir kiekvienos naujos dalies - legendinis Civ. Taigi, dėl kūrybiškumo ginčytina, nes jį įtakoja daugiau konkrečiai veiklos prie pc tipas, o ne pats naudojimasis pc. Bet vat dėl koncentracijos tai tikrai kenkia, asmeniškai pats jaučiu ir baisu darosi, kai teorinės medžiagos tą patį sakinį reikia kelis kartus skaityt, kad įsigilintum normalei.

Gerai pasakyta O kas del zaidimu tai supraskit, zaidimu aukso amzius praejo. Kaip ir kino. Dabar koncentrtuojamasi i zaidejo islaikyma kuoilgesni laiko tarpa prie zaidimo ir pinigu is jo ispesima. Tai yra 2 auksciausio prioriteto tikslai. Idomumas ar scenarijus kazin ar bepatenka i pirma tikslu desimtuka Ir siaip bukina ne naujos technologijos, o zmones, kurie kuria produktus, naudojamus per tas technologijas. Konkreciai multimedija.

Perskaiciau antraste net straipsnio neskaiciau Speju tiem psichologam po koki 80+ Tegul paima koki septintoka, kuris daug zaidzia visko ir paima ta psichologa. Duokit belekokias logikos, bet ne skaiciavimo uzduotis, manau ne maziau nei 80% atveju tas vaikas bus greiciau ir logiskiau mastantis uz pati ta psichologa. Net neabejoju

Čia net ne tyrimas... Visas straipsnis ištisa nuomonė, kurią bet kuris iš mūsų komentatorių gali išspaust, ir nėra jokių patarimų išskyrus išvadas, kurios irgi labai mokslinės - kas per daug tas nesveika.

Patarimas akivaizdus - jei turi vaiku, tai ismesk telika ir kompa.

ir nupirk plastelino : )

Labai nesutikčiau su psichologais. Žiūrint ką tų veiki su naujais įrenginiais, kiek laiko praleidi su naujais įrenginiais ir ar įvairovę tikslų turi jais naudodamasis. Be to, galima atsižvelgti, jog be naujausių technologijų nebūtų kelio į kitas naujas technologijas. Tad visgi reikia susipažinti ir mokėti elgtis su šiuolaikiniais prietaisais. Na, žodžiu - truputį sumaliau, tačiau esmė yra. Ir beje, nuo seno visi žmonės seni ar jauni sakydavo, kad visokios naujovės - velnio išmislai. Netgi kai pamatė pirmąją mašiną , visi bijojo - galvojo , kad velnias. Čia ir tas pats. Kai kurie žmonės tiesiog nepripažįsta naujovių naudos.

Aš asmeniškai kuo toliau tuo labiau pastebiu tendenciją kad orentuojasi jaunimas ne į žaidimus o į tokias programas kaip photoshop įvairias 3d kūrimo programas ir t.t Jiems patinka kurti, o ir jeigu sekasi gal iš to užsidirbti kažkiek - kas gali būti geriau. Žaidimai jau po truputį tampa neaktualūs, nebent kompanijose per lan ar šiaip kokios lenktynės. Gal dėl to kaltas brendimas, vis jaunesnis tas brendimo amžius, su juo keičiasi ir visi poreikiai. Tą video kur įmečiau, galiu pasakyt kad tikrai tokių yra daug, kiekvienas aišku tą kurybingumą mėgsta nevienodai, kiekvienas jį reiškia irgi nevienodai.. Jeigu galvojate kad šaudyklės gali būti ne kūribingos tai irgi klystat vis tiek kiekvienas žaidėjas individualiai viską daro, spaudžia klavišus, masto, renkasi tam tikras vietas žemėlapyje, naudoja tam tikrą ginkluotę ir t.t. aišku priklauso kiek žaidime išvystyta strategija. Dar atsimenu kaip žaisdavom online counter strike. Ne dėl to kad jis žiaurus ir ten mes pyktį išliejam, bet todėl kad patinka sužaist matšą su draugu, pažiūrėt kaip jis galvoja, kur eis, ką darys, kokią taktiką rinksis ir t.t Tikrai būdavo smagu kaip sueidavo į serverį skirtingų lygių žaidėjai, turintys skirtingą patyrimą ir sugebėjimus, visai kitokios taktikos ir pats bandai mokytis iš jų ir t.t. vienu žodžiu tas kuribingumas daug kur yra ir jis toks skirtingas kad ne visiems suprast. Sloth įtakos turi orentacijai ir koncentracijai kaip tu saki. Bet ir mokslai turi tą įtaką jeigu tu žaidi ir apie juos galvoji - tau sunkiai seksis kokią misiją pereit čia daugiau ne paties žaidimo įtaka, bet tavo nesugebėjimas susidėliot prioritetų nenorėjau pasakyti kad asmeniškai tavo bet kaip daugumos. Visi vis kaltina žaidimus bet reikia kaltint save nes tu pats nesugebi prioritetų sisidėliot.

Taip, čia ne tyrimas, bet tikrai nemanau, kad save gerbiantis psichologas ims teigti kažką be atitinkamos darbo patirties ir be atitinkamų tyrimų. Aišku, yra žmonių kurie mėgsta teigti ką nors visiškai neturėdami kuo pagrįsti, bet šiuo atveju sužinoti ar jis turi įrodymų, ar ne, irgi nepavyks. O va kad nėra patarimų, tai sakyčiau yra gerai, nes jis visiem palieka kūrybinę laisvę rinktis, ką daryti su jo išvadom: tikėti ar netikėti, ką nors keisti ar palikti kaip yra, visiškai uždrausti ar tik riboti ir t.t. O priešingu atveju jis pats mažintų mūsų, kaip esamų/būsimų tėvų, kūrybingumą auklėjant vaikus. P.S. viskas ką aš čia teigiu, tėra tik mano nuomonė ir ji nebūtinai yra teisinga.

Štai domėjaus kūrybingumu, kaip savybe, ir kai ką gero radau, gal patiks

Mokslinis straipsnis nepalieka vietos kurybingumui. Jei palieka - vadinasi tai ese, o ne mokslinis straipsnis. Viskas turi buti aisku.

Drragon o tau užtenka paskaityt knygą ir pagal tekstą atlikt analizę apie patį autorių (ką turėjai daryt dar vidurinėj) ar visgi reikia jį asmeniškai pažinot kad galėtum tą padaryt? akivaizdžiai matosi subjektyvus straipsnis, nėra ko ir pridurt. O pavizdys su plastelinu tik dar labiau paaštrina seno ir koncervatyviško požiūrio vaizdą.. Mažėjantis kuribingumas vis tiek veda prie nekuribingumo, juk straipsnį rašo ne vien tam kad kalbėtų apie veiksmą, bet ir tam kad parodytų problemą kuri galbūt dar tik bus. Testai geras dalykas, bet kaip apibrėžt kurybiškumą? su technologijom atsiranda naujos meno rūšys nauja kuryba ir t.t. testai sensta valandom.. O psichologija jau toks dalykas kurį turime visi ir nesvarbu ar tu būsi baigęs psichologiją ir dirbsi juo 15 metų ar aš būsiu eilinis žmogus, apie save aš vis tiek geriau galėsiu papasakot negu tu išdirbęs tą 15 metų apie mane. Kaip jau sakiau aš tik iš savo varpinės kalbu, tiek kiek matau aplinkui kuribingų vaikų ir koks jų amžius, kaip jie elgiasi ir ką veikia po pamokų ar per pamokas, ką aš veikiua ir veikiu savo laisvu laiku ir t.t. skirtumas tarp manęs ir tų psichologų tik tas kad aš netaikau specialių testų norėdamas sužinot atsakymą. Jeigu yra testas reiškia jis sukurtas tam kad būtų galima rezultatus susėti su atsakymu. Jeigu viską darai be testu - iš rezultatų susidarai atsakymą. Jie jau sukuria "konstantą" kurią turi gauti atlikę savo tyrimą, todėl pradeda ta tyrimą keisti kol galų gale gaus atsakymą kurio laukė, bet ar tas atsakymas teisingas, kažin ar jie žino. Kiek straipsnių buvo kur net logikai prieštarauja.. anyway kaip ir tu aš ir galiu apsidraust - čia tik mano asmeninė nuomonė p.s. mano aplinkoje šiuo metu yra daugiau kuribingo jaunimo nei kuribingų suaugusių žmonių, iš to galima daryt prielaidą kad kuribingumą smugdo ekonominis lygis, saugusieji turi dirbti ir geriau planuoti išlaidas..

Nereikia maišyti kūrybingumo su talentu kažkokiam amatui. Be kitų aspektų, yra svarbu, kaip žmogus kasdieninėmis priemonėmis iš paprastų dalykų padaro sudėtingus, unikalius. O čia jau virtuali realybė peilis. Pvz., pas mus kontoroj pilna visokių rubikų, galvosūkių, paišymo lentų, LEGO ir - surprize surprize - plastilino. Vaikams išvis, net ir LEGO jau bukina. Sukonstruoti ką nors iš medinių kaladėlių gerokai sudėtingiau ir reikalauja daugiau išradingumo nei LEGO. Be to, lavina erdvinį mąstymą, padeda suvokti tokius principus kaip stabilumas, masės centras, trintis, skatina abstraktų mąstymą. Fotošopai, blenderiai, net ir visokie Logo/Scratch teskatina šablonišką mąstymą - kur kas naudingesni visokie The Incredible Machine ir kiti Goldbergai. Be to, neteko matyti simuliacijos, kuri lavintų lytėjimą, o jis be kita ko labai svarbus erdvės suvokimui ir koordinacijai. Pavyzdžiui, vaikai, mėgstantys lipdyti, ypač pagal piešinius, kur kas geriau vaizduose suvokia įvairias projekcijos rūšis, pagrindinius ir šalutinius šešėlius, kontrastus, formos dinamiškumą. Tie patys sugebėjimai vėliau persiduoda į kitas sritis pvz., poeziją. Ką žaidimai lavina - tai verbalinį mąstymą ir kažkiek reakciją. Tačiau, kiek pastebėjau, tokios savybės dažniau kenkia nei padeda, ypač kai reikia išspręsti netipišką uždavinį. Iš informatikos pusės: jauni programuotojai ir matematikai labai dažnai "pasimauna" ant visai netinkamų formulių, nes "akivaizdu, kad uždavinys apie tai". Kai pasakai, kad koks nors 3D grafikos uždavinys identiškai išsisprendžia su dvejetaine aritmetika, matricom ir masyvų rikiavimu, o tinkamiausias sprendimas konkrečiu atveju susiveda į jų kombinaciją - tik išpučia akis. Ką reiškia "paskaičiuoti liestinę be tangento?", kaip įmanoma "transformuoti masyvą dauginant iš tikrinės reikšmės?", kodėl "susirikiavus gaubiamojo daugiakampio taškus, nustatyti ar taškas kontūre pakanka kelių palyginimų?", kaip "iš Voronojaus diagramos galima apskaičiuoti masės centrą?"... ir taip toliau. Dažnai greičiau pačiam sukodinti, nei patyrusiam programeriui išaiškinti, kodėl

14-metis Mocartas kūrė operas, kurios yra DAUG kartų sudėtingesni kūriniai nei bet kokia šiuolaikinė muzika. O tamsta, sulaukęs tiek metų, net gimtąja kalba nemoki teisingai rašyti

Ne tau žinoti ,moka jis,ar ne!Komentaruose svarbiausia yra perteikti savo nuomone, o ne skaityti parašytą tekstą 10 minučių ,kad ištaisyti visas savo rašybos klaidas, dauguma jų yra daromos tik dėl SKUBĖJIMO.

blizzard, hmm, per 11,5m. (esu 12tokas) nė karto neteko rašyt analizės apie patį autorių. Visokiuose teksto suvokimuose, interpretacijose rašėm tik apie nagrinėjamą tekstą, o jei ir autorių tai liesdavo, tai tik labai minimaliai, neįvardinant jokių charakterio savybių. Tad mano nuomone, norint nesuklystant įvardinti kokią nors charakterio savybę, reikia tą žmogų pažinoti, nes bandant tai įvardinti vos iš kelių teiginių, galima nesunkiai suklysti. Šiaip labai abejoju ar įmanomas toks variantas, kad žmogus būtų apskritai nekūrybingas, nes vargu ar įmanoma nugyventi visą gyvenimą pagal ko nors kito sudarytą planą, nuo jo nenukrypstant ir nepadarant ko nors savaip. Pavyzdžiui, kad ir situacija, kai reikia nukeliauti iš taško A į tašką B ir tam padaryti yra tikrai ne vienas būdas. Čia, mano nuomone, taip pat reikia kūrybingumo, nors ir labai minimaliai, bet vis tiek reikia. O va kalbant apskritai apie kūrybingumo lygį, tai vargu ar galima teigti, kad jis nemažėja/nedidėja, gi pvz aš negyvenau prieš 20m. ir tikrai nemačiau koks tuo metu buvo kūrybingumo lygis. Kaip Tu, blizzard, teigi, kad matai aplink daug kūrybingų vaikų, bet kas tada, jeigu prieš 20m. jų buvo daugiau, ir/ar jie buvo dar kūrybiškesni? Psichologai atlikę tyrimus tada ir dabar gali pastebėti kūrybingumo lygio pokyčius. O va aš asmeniškai negaliu pastebėti tokių pokyčių vien jau dėl fiziškų priežasčių - tada nebuvau gimęs. Šiaip visa bėda šiame straipsnyje, kad nėra konkretumo: nėra minima per kokį laiko tarpą tas psichologas pastebėjo pokyčius ir pan.