Psichologai: šiuolaikiniai įrenginiai žudo vaikų kūrybiškumą

speju is delfio atejai o jei i tema tai cia faktas, ir jei kolkas to ryskiai nesimato, ir yra pilna priestaraujanciu , dar po kokiu 2 ar 3 kartu net ir tie skeptikai sutiks kad kuribiskumas tik mazeja

Gal išmokime įsiskaityti į tekstą, o neiškalbėti sukilusias emocijas pagal neteisingai suprantamą straipsnio mintį. Straipsnyje rašoma "Psichologijos profesorius Kiung Chi Kimas mano, kad dėl nuolatinio šiuolaikinių prietaisų naudojimo mažėja vaikų kūrybinis potencialas ir prastėja jų sugebėjimai, rašo „Encyclopedia Britannica“." Ką suprasti turime, jog psichologas neteigia, kad vaikai yra nekūrybingi. Yra tik pateikiama nuomonė, jog šiuolaikiniai prietaisai sudaro didesnes sąlygas žmogui ne kūrybiškai tobulėti, o rinkti informaciją, pramogauti. Kaip minėta komentaruose yra komp. programos, kurios skatina asmens kūrybinę veiklą, ja naudojantis kaip įrankiu. Viskas priklauso nuo asmeninių pažiūrų, pasaulėžiuros, nuo informacijos kurią teigiesi įsisamoniti. Tuomet gali visus tuos įrenginius išnaudoti pačiais kūrybiškiausiais tikslais. Psichologas leidžia numanyti, jog prietaisai labiau skatina suartėjimą su informacija ir užgožia naudojimasi ja kūrybiškais tikslais. Turime suprast tai, jog nuo mažų dienų Petriukas jau supražindinamas su facebook'u, Jonas žaidžia komp. žaidimus ir kyla rizika jog tai taps jų kasdieninė veikla, o ne kažkoks kūrybinis procesas, kuris leis pačiam tobulėti, geriau pažint, suprasti save, aplinką, tapti protiškai lankstesniam. O tėvam tokiu vaiko periodu belieka jaudintis, kad tik jis netaptu tuščios informacijos zombiu, išliktu vaiko saviraiška, saves pažinimas. Vaiko vaikystė atsispindi jo ateityje, jei vaikas neužsiėmė saviraiška, prasitusino informacijos kloduose tai kaži kas iš jo ateityje ir gaunasi, auga besiblaškantis žmogus, kuris tesugeba paiskint jog jis ekonomistas, nes čia sukasi bapkės. Pasimetęs, nežino ko nori jam tenka laikytis už to kur atsirado dabar. Susiduriant su informacija spraudžiame save į tam tikrus rėmus, o kūryba leidžia mum žvelgt už rėmų. Jei kas trokšta filosofinių pamąstymų, jog kūrybos terpė irgi yra savotiški remai nesileiskime nukrypti sau nuo temos nenutolstant nuo straipsnyje pateiktos žmogaus NUOMONĖS. Susipažinkim su mum aktualia informacija ir ją valdykim, o netapkim vos vergais naikinant savo kūribiškumą. O vergu tapt galima labai greit nefiltruojant informacijos, tereikia būt vartotoju. Toliau rašo "Taip jaunimo mėgstami kompiuteriniai žaidimai – atskira kalba. Profesorius mano, kad iš vienos pusės jie moko susikaupti, treniruoja reakciją ir yra tiesiog graži virtuali erdvė, kuri esą turėtų skatinti fantaziją. Tačiau iš tikrųjų virtualus pasaulis slopina fantaziją ir kūrybinį potencialą – nes visi ėjimai užprogramuoti iš anksto, ir vaikas negali daryti kažko dar, ko nėra žaidimo scenarijuje." Nesuprantu dėl kokių priežasčių pradedama pasakoti apie tai kokie dabar kuriami žaidimai, kokia pasirinkimų laisvė juose pateikiama, neva ta laisvė tolygi kūrybinei erdvei,kurioje kiekvienas išreiškiame savo tam tikrus kūrybinius sugebėjimus, idėjas. Ar žaizdami Mass Effect'a galvojame jog kuriame siužetus? Ar tikrai SUKURIAME originalią siužeto liniją, o netiesiog nueiname tam tikru keliu naudojantis suteikta galimybų gausa, kaip autorius ir teigia? Pats žaidimas yra jau kūrybos produktas, o ne išžaistas unikalus scenarijus. Tiesa jog žaidimai skatina fantaziją, todėl kad susipažystam su dar neregetasi pasauliais, juose gyvenančiais personažais kas ir leidžia mums tik svajoti" o kas dar galėtų egzistuoti tokiame pasaulyje". Labai sveikintina jei po tokio žaidimo sedi prie savo kūrybinio stalo kur išlaisvinsi savo sukilusias fantazijas pridedi dar savo idėjų gal ką naujo ar priešingo sukuri. Bet jei kaip konvejeris vartosim tą informaciją tai jokios kūrybos ar fantazijos nesulauksim.

Kažin jei rašyčiau angliškai ar tai reikštų kad aš esu neišsilavinęs? eikit valstybinį Lt išlaikyt ir pamatysit kad klaidos nereiškia nieko jeigu galvot moki. Suprantu kad nemoku lietuviu kalbos tobulai o kartais atrodo kad anglų moku geriau (kažin kas kaltas dėl tokių paradoksų). Na klasiką visi supranta, visi supranta instrumentų skambesį ir t.t , bet dažnas negali pakesti elektroninės muzikos, nes jims tai ritmas neįtinka, tai garsai peraštrūs tai dar kas blogai tai vokalo nėra.. tai kuri muzika sudėtingesnė? Šiuolaikiniai mocartai naudoja būtent kompiuterį kad kurtų savo muziką.. ero-t: Tai galima teigti kad gyvenime neužseimi kurybine veikla, nes kaip ir žaidime eini vieninteliu keliu link tikslo, tai yra mirties neesmė kad tu eini, bet esmė kaip eini.. iš komentarų matyti kad nei vienas iš mūsų tiksliai nežinom kas tas kurybiškumas yra.. todėl yra labai sunku ką nors teigti, bet va mokslininkas tą daro be jokios klydimo baimės.. grįžtant prie operos ir klasikinės muzikos. Ji sudėtinga tik atlikimu. Garsai joje tikrai nėra sudėtingi, klasikinė muzika yra ribota, nes nėra pakankamai skirtingų garsų, lyginant su kompiuteriu atliekama muzika, todėl ji keičia klasiką sudėtingumo lygyje.. vidutiniam klausytojui visai nesvarbu kad klasikinė muziką atlieka orkestras, jis klauso muzikos kaip vienovės, o ne atskirų instrumentų, todėl tik profesionalai ar geri klausytojai vertina klasikinę muziką. Tas pats šiuo metu ir su elektronine, o ir tie kurie vertina klasikinę muziką, kažin ar supranta elektroninės muzikos sudėtingumą, tuo labiau kad visai tai vienovei perteikti reikalinga tikrai gera aparatūra..

Mano nuomone tai ne kūrybingumo sumažėjimas, o įgūdžių pasiskirstimas. Žmogus kaip biologinė būtybė nėra visa sugebanti ir suprantanti. Jis taip pat turi savo pajėgumus. Kaip ir ant seno kompiuterio nepaleisi šiuolaikinio žaidimo, taip ir žmogus negali apdoroti ir suvokti visos ji šiuo metu supančios informacijos. Informacijos kiekis kartu su technologijomis labai greitai vystosi ir tobulėja, o žmogus prie tokio greičio nesugeba prisitaikyti. Todėl visa gaunama informaciją peržiūri ir išsirenką kas jam atrodo naudinga. Dėl to kai kurie nesugebės kažko vaizdingo nulipdyti iš plastilino, bet sugebės suprogramuoti naudinga programą, o tas kuris sugebės iš plastilino nulipdyti meno kūrinį nesugebės wordu pilnai dirbti. Turbūt yra ir nemažai atvejų kai dėl per didelio informacijos kiekio žmogus nieko nesugeba pasirinkti ir lieka tik filmų žiūrėti be jokios kūrybos. Visi psichologiniai testai yra sukurti taip kad atitinka kažkokį vidurkį arba kažkieno nuomonę, dėl to nėra tinkami spręsti apie visus. Man pačiam teko susidurti su tam tikrais testais, tai nemažai užduočių net nesupratau ko prašo, nes su niekuo panašiu neteko niekada susidurti.

Pats neseniai perskaičiau ir rekomenduoju kitiems - http://bernardinai.lt/straipsnis/2010-1 ... arta/54795 Manau, netrukus šis straipsnis turėtų atsidurti čia, nors ką gali žinot, gal kai kurių kriterijų savo turinio neatitinka, nes grynai nagrinėjamas psichologinis aspektas - vystymasis ir pritaikymas.

Prisiregistravau tik tam, kad pasakyciau savo nuomone apie tokius tinklapius, kaip technologijos, alfa, delfi. Ji yra tokia: Tokie tinklapiai ir kasdieniniu naujienu skelbejai, deda straipsniu, kurie atitiktu vidutinio zmogaus intelekta, siekdami padidinti savo pelna. Alfa yra didziausias beprasmiu ir gincu portalas. O kai technologijos.lt pradejo atsirasti reklamu tada pastebejau, jog atsirado vis daugiau straipsniu, kurie tiesiog skirti islaikyti savo buvi Google paieskoje, tai nustumamt tikrai svarbia informacija, kuri pateikiama reciau. Esme yra ta, kad visa informacija (patys tai zinote) yra kopijuojama ir verciama, o kam? Pinigai, savaime aisku. Problema ta, jog tokie portalai yra tarsi, kasdieninis kavos puodelis. Tiesiog lankaisi, nes neturi, kuom daugiau uzsiimti. Be to is visu straipsniu kazin ar 50% atitinka savo antraste, kuri dazniausiai buna ispusta tam, kad pritrauktu musu zmogiska smalsuma. Nezinau kaip Jus, bet visas naujienas as greiciau ir vizualiu budu suzinau per YouTube. Pats turiu bloga ir postinu jei ka nors suzinau, ko dar iki siol nebuvau zinojes, be to tai geras budas skatinti ne tik dometis esama situacija, bet ir skatinti save mastyti. Linkiu ta pati daryti ir Jums, po to galesime visa informacija sujungti ir pakeisti visus bulvarinius portalus ;] Tikriausiai, kaip jau pakankamai zinai, tiesiog supranti, kad tokie tinklapiai tieisog isnaudoja tave, o ne suteikia naudingu ziniu. Tikiuosi nors kazkiek supratot mane, tikrai nenoriu nieko irodyti, tiesiog pasakiau savo nuomone, kuri susidare per kelis metus, kuriuos praleidau daugiausia internete. Aiskiau matosi, jog musu suvokimas apie virtualu pasauli tikrai zengia didelius zingsniu i prieki, o technologijos nesiliauja stebinusios. As manau, jog informacija kuria asmenybe. Todel mums reikia rupintis, kokia informacija ir kokiais kanalais sklinda. Gero vakaro

Blizzard, negalima spręsti apie dabartinį vaikų kūrybiškumą iš savo aplinkos. Tau gali atrodyti, kad situacija labai gera, bet iš tikrųjų tu tik pažįsti tokius žmones. Tas pats kaip, kad pavyzdžiui mano aplinkoje yra tik keletas emigravusių žmonių, o bendra situacija kiek kitokia... Dėl technologijų neigiamo poveikio kūrybiškumui aš su autoriumi sutinku. Žaisdamas su lego ar su lėlėm tu turi begalę pasirinkimų, o komp. žaidimuose galimybės yra ribotos ir vis tiek tu kažkada atsiremi į tą ribą. o prisiminus vaikystę, kiek visko prisigalvodavai su lego ar mašinytėm, komp. žaidimuose to tikrai nepadarysi.

, juodom spalvom aprašai. Straipsnių tikrai yra vertų skaitymo. Ir komentarai gan geri, būna netgi labai įdomių. Tarkim rwc vėlgi mintys man patiko. Kai kurių kitų irgi. O šitas straipsnis išjudino diskusijoms neišspręstą problemą. Koks tobulas būdas išmokti kūrybiškai mąstyti. Netgi universitetuose būna tokia tema paskaitų. 1 % mokslininkų sukuria 85 % mokslo pasiekimų, o likę 99 % mokslininkų sukuria likusius 15 %. Dėl šito neturiu šaltinio dabar, bet įdomu gal kas žino? Taip, kad jeigu pagauni gyslelę tai nauji būdai, metodai ar kas bebūtų t.y. išradimai eina kaip iš pypkės ar netgi atradimai.

naujos išraiškos. Nekuria.

Ir kiek tam reikia laiko (per kurį būtų galima sukurti kažką savo, o ne pagal intrukcijas-scenarijų kuo tiksliau atlikti veiksmus)? Aišku, ir knygas skaitant "laikas gaištamas", bet gal kiek mažiau :) O šiaip tai kažkada taip, ypač patikdavo strategijos, bet dabar max beliko retkarčiais pusvalandžiui įjungiamas koks quake live - greitai ir koncentruotai, "nolifer'ių" aišku neapžaisi, bet atsipalaidavimui pats tas :)

Na na rwc kaikur teisus esi bet ta elektroninės muzikos epocha dar tikra prasideda užtenka palygint kokius 90 metus kokia ten buvo elektroninė muzika ir kokia dabar aišku žiūrint ką klausai, jeigu šokių muziką gal tas skirtumas nėra toks akivaizdus, bet jei klausai ambeint tą skirtumą tikrai pajausi. Man kažkaip elektroninė sukuria kitokį jausmą nei klasikinė, nežinau kodėl gal aš jos daugiausia klausau.. , tikrai geras straipsnis. Bet kodėl gi jame neužsimenama apie religiją ir kieno pareigas jis atstoja? Juk tai tie patys tėvai kurie visais rūpinasi ir tie patys tėvai pas kuriuos kreipiasi kiekvienas suaugęs kaip tik jam iškyla problemos..

Dėl elektroninės muzikos tai man kažkiek panašu į 3D kiną. Įspūdis , bet neišbaigtas, neįvaldytas ir varginantis. Gal ne tiems jutimo padargams (ne)pritaikytas? Psichoakustikos korifėjai dar neišsiaiškino, kodėl žmogus jaučia ¹²√2 intervalų harmoniją ir neįvaldė sekundų, o jau bando žaisti su paskirais hercais. Tarsi daugybos lentelės nežinantis pirmokas spręstų diferencialines lygtis. Ir va tame bėda: išmąstyti, išjausti nebereikia - pakanka sukurti kažką "keisto". Nebereikia žaisti įprastom emocijom - pakanka sukelti kažką sunkiai suvokiamo.

Jei laikytis stronghold'o linijos tai jis būtent ir mokė žaisti ne pagal scenarijų - apgauti žaidimą, nes sąlygos būdavo nerealios. Pavyzdžiui paskutinėj misijoj reikia įveikti 5 varžovus, kurie yra visi aplinkui tave, vienoje komandoje, negana to, aukso jiems duodama 20 kartų daugiau. Tai ir pradedi kurti : statai savo bokštus prie pat priešo pilies sienų, vietoj to, kad apsitvertum parduoti visas medžiagas ir perki lankininkus juos dėstydamas įvairiom variacijom etc. Aišku, neteigiu, kad tai prilygsta laisvam mąstymui koks yra vaikystėj, kai neturėdamas nieko sukuri kažką. Tačiau visgi tai nėra taip jau blogai. Taip bernardinų straipsnį perskaičiau ir aš, tikrai geras. Bet blizzard, ar tu teisingai suvoki religiją? Kodėl tu manai, kad visi suaugę kiekvienam sunkumui iškilus bėga į bažnyčią klausti patarimo? BETO, kuo skiriasi bažnyčia nuo lepinančių tėvelių? Į bažnyčią nuėjęs tu gausi dažniausiai kažkokį abstraktų patarimą, kuris galop vis tiek privers tave pasirinkti pačiam. O tėveliai tokie, kokie aprašomi straipsnyje tau tiesiai šviesiai žingsnis po žingsnio sudiktuos kaip ir ką daryti. P.S Į bažnyčią nevaikštau. P.P.S Prisiminiau dar vieną prikolą iš stronghold'o - kažkurioj misijoj buvau per pusę map'o pastatęs duonos kepyklas ir išdėliojęs kaip labirintą, kad priešai kuo ilgiau iki manęs eitų Kadangi jie užprogramuoti jei yra takas pastatų negriauti, kad ir koks ilgas tas takas būtų P.P.P.S Klasikos mėgėjams : http://www.youtube.com/watch?v=4QB7ugJn ... re=channel

Nepyk blizzard ,bet man elektronine muzika primena maista pashildoma mikrobangu krosneleje,kuris tinka vartojimui tik ish bedos.Klasika nera skirta masems tai ,kad geneliu kureju nesimeto ant kiekvieno kampo.Ir dar del zaidimu ish savo nemenkos patirties galiu pasakyti, kazkada kai zaidimus varze netobula grafika buvo daug dirbama su ju turiniu ir kurybingumu.O dabar padetis tikrai liudina viska suvedama i grazia grafika,turiniui paliekant tik trupinius .

Mauras, dėl žaidimų sutinku, skurdūs scenarijai, viskas nupiešiama, nepaliekama vietos vaizduotei, labai apmaudu :|

Kaip niekad nesupratau, kas yra oktava per muzikos pamokas, tai ir dabra nelabai aišku O, apskritai meną reikia jausti, o nesuprasti Be to, ir su literatūros suvokimu buvo nekaip, taip kad skurdi mano asmenybė Bet bent jau klasika tikrai praeina klausant ne per ausines O kas apie žaidimus, TV ir kitą šlamštą, tai savaime aišku, kad bukina žmogaus kurybines savybes ir verbuoja tapti robotais, kurie neštų pelną visokiem godiems dėdėms...

Yra elektroninės skirtos ne masėms, tik kad masei reikalinga kalanti muzika, na jei tokios reike tai susirandi, jeigu reikai kažko daugiau vėl susirandi.. Na apie lepinančius tėvelius taip, bet ar bažnyčia tau leidžia rinktis? ji tik pasako tiesas ir liepia jų laikytis, manau tai yra tas pats, aišku dabar viskas vyksta kiek pasyviau. Bet vis tiek išsakytas kunigo patarimas, perskaityta švento rašto eilutė, jie yra subjektyvūs, tu renkiesi pats, bet tave verčia dvejoti jeigu pasirenki priešingai nei tau sakė bažnyčioje. Aš šitą labiau norėjau susiet su tais faktais apie telefonus ir paauglius, kuomet skambina kiekvieną kartą tėvams ir klausia jų patarimo ar nuomonės. Jie tai daro kad būtų nuraminti ir paguosti, tas pats ir bažnyčioje, ten eini kad būtum nuramintas. Pamirštum savo problemas ir t.t. nežinau šitą aš girdėjau iš savo tėvų.. O aš visada sakiau kad geriausias žaidimas runescape. Grafika labai paprasta, bet pačiam žaidime scenarijus tikrai geras, jokia kitam tiek daug negali daryti kiek runescape ypač man patiko ekonomika, seniau tik dėl jos ir žaisdavau pinigų galėdavai prasimanyti kaip tik norėdavai, nebūdavo 2 ar 3 būdų, o jų būdavo bent 10 ir daugiau, tuom ir patikdavo runescape

Nah, geriausias buvo šitas: .

. "Tai galima teigti kad gyvenime neužseimi kurybine veikla, nes kaip ir žaidime eini vieninteliu keliu link tikslo, tai yra mirties :} neesmė kad tu eini, bet esmė kaip eini" Žaidime einama link mirties? Kiek man žinoma žaidžiant yra kiti tikslai, bet nenumirti. Beto aš apie save nieko nepasakojau taigi nežinau iškur išvadas apie mane padarei, greičiausiai sau leidai numanyti iš mano praeito atsakymo, mat jis buvo su "aiškiu" prieskoniu, kuris aiškiai kaip dieną nusako mano asmenybės skonį. Neesmė kad einu , esmė kaip einu gyvenime? Sutinku, bet be ejimo ir ejimo budo klausimas nekiltu. Abu dalykai svarbūs ir esmė kaip eini ir pats ėjimas. Turi eiti ,kad galetum kažkaip eiti. "iš komentarų matyti kad nei vienas iš mūsų tiksliai nežinom kas tas kurybiškumas yra.." Nekalbėk už visus, man atrodo pats taip kartais kitiem pasiūlai nedaryti, bet kita karta už visus kalbi. Aš pasakysiu kaip aš suprantu kas yra kūrybiškumas, tai individualūs saviraiškos sprendimo būdai perteikti, perinterpretuoti idėjai. Kūrybiškumas bus stipriausias kai busi labiau nustebintas, kai tavo informacijos trūkūmas ir jos įdomumas/aktualumas bus tuo metu aukščiausiame taške. "bet va mokslininkas tą daro be jokios klydimo baimės.. " Aš tau dar syk pakartosiu, nedaryk išvadu apie kitus nieko nežinodamas. Gavai informacijos kruopą ir jau gyvenimo tiesas dėstai. O viska paliekant nežinomybėj, dar prisiklijuojant prie jos manai esi teisingias? Kaikas supranta kas ta kūryba, kūribingumas. Jei tau patogu manyti jog kūryba tai kiekvienam savitai suprantamas dalykas tebunie, nesiginčysim tai tavo nuomonė ir ja gerbsim. Bet visgi iš kur čia klydimo baimė pas ta psichologą, jis TIK MANO o ne TEIGIA, KAD TAIP YRA SU VISAIS. O kad tik MANO tai tą galima ir pavadint tavo paminėta klydimo baime, kadangi jis to manymo nepateikia už gyvenimo tiesą jis tik mano o manymas tai nėra tiesa, tiesa arčiau fakto faktas juk. Jis tiesiog noriatkreipt dėmesį šiuo klausimu kad pažvelgtume ir dar syk įvertintume savoaplinką. O jau kiekvienas pagal savo skirtinga aplinką ir patirti suras savus skirtingus atsakymus. Kurie neturėtu būti dėstomi forumuose, keliamas chaosas, ginčai, kad neperkandinėt vieni itiem i gerkles, o užsiimti svarbesniais dalykais. Susipažinkime su vienas kito nuomone o ne smerkim vieni kitus už nuomonių skirtingumą.