Rick'as Falkvinge'as: kėdė ir DVD, arba kaip veikia autorių teisių ribojimai

Nesirūpink mokykloj dar netokie referatai praeina. Bet aišku čia jau problema ne įstatymų o ko gero per mažas pačių mokytojų supratimas apie tokias problemas. dėl to youtubę blokavimo, tai ten juk blokuoja visą šalį, o ne vartotoją kuris tą video patalpino, manau čia du atskiri dalykai. Yra kita priemonė tai yra "mute" įtariu šia priemonę taiko administracija, tai yra nutildo video visiškai. Tačiau jeigu kaip sakiau info boxe parašyta kažkas tokio "this is fan made video.." tuomet šito išvengiama.

Tas palyginimas yra nesamone. Ir tai nesunku irodyti. Pirmas dalykas jei tu nusiperki kede, ji priklauso tau, nieks tau nedraudzia ka nori su ja daryti. Tu ja gali parduoti, gali isnuomuoti, gali padaryti netgi labai panasia kopija is savu medziagu. Bet tu negali paimti kedes perleisti per stebuklinga dezute ir ziureti kaip kitoje puseje islenda jau dvi identiskos kedes. O su DVD tu tai padaryti gali. Nusipirkai filma, pridarei 100 kopiju ir jos bus VISISKAI identiskos + tau ju darymas nekainavo ne cento (neskaitant tusciu disku). Jei noresi padaryti kedes kopija turesi naudoti savo pinigus medziagoms isigyti ir + ta kede nesigaus visikai identiska. Va cia ir yra pagrindinis skirtumas. Vienu atveju yra galimybe nukopijuoti produkta identiskai be jokiu kastu, o kitu tau nera galimybes nukopijuoti identiskai + dar sukisi savo pinigus. Todel lyginti realu fizini daikta su skaitmeniniu turiniu yra nesamone.

Jei dar nesupratai, tai būtent tai ir norėjo pasakyti teksto autorius, dėl tos pačios prežasties piratai negali būti vadinami vagimis, paskaityk per naujo.

Straipsnio teiginiai tik parodo, kad lobistai sulygina nesulyginamus dalykus. Taciau patys "pirato" teiginiai is esmes klaidingi ir jis to neneigia. Cia buvo palyginimas su kede. Bandysiu pratest minti. Nusipirke DVD su filmu jus isigyjat fizini DVD ir viena kopija informacijos, sakykim 2*10-ntuoju bitu. Jus paeme ta informacijos gabala galite ja perkelti tarkim i kompiuterio HDD, tuomet reikia sunaikinti DVD (juk kede turi baigtini skaiciu informacijos - keturios kojos, viena sedyne ir vienas atlosas). Galima kede parduoti dalimis, galima ir filma parduoti dalimis, bet tu daliu suma negali virsyti 2*10ntuoju bitu, nes pirkot tik tiek. Uz kiek parduosit jusu reikalas, kiek idesit darbo tiek grazos bus jusu - juk uz savo darba atlygio tai norite . Taciau pardave viena dali filmo jos nebegalite tureti. Todel pilno filmo parduoti nebegalite, nes tai reikstu, kad kopijuojat, o tai su kede neiseitu. Su likusia dalimi galit irgi daryti ka norit pvz. sukurti parduotos dalies improvizacija prijungti likusia dali filmo ir parduoti. Taciau pardave turite sunaikinti savo kopija, nes pardevet savo nuosavybe. Tokiu budu filmas bus dalomas, modifikuojamas ir parduodamas kaip ir kede, taciau autoriu teisiu nepazeis, nes jus viska darete tik su nusipirktu kiekiu informacijos. Visi mes pirataujam ( prisipazinsiu as chaliavinu juodai ), bet man kilo keletas minciu kodel turetume bent kazkiek sumoketi uz kurinius. Kuriniai pardavinejami uz pinigus, o pinigai yra darbo matas. Jus perkat darba, o ne DVD su filmo irasu. Siuo atveju i darbo savoka ieina, rezisieriaus, aktoriu, grimuotoju ir t.t. , leideju, reklamos darbuotoju, vairuotoju, valytoju ir t.t. darbas, taip pat investuotoju kapitalas ir rizika. Jeigu norite apeiti leidejus pasikvieskite visus aktorius ir nufilmuokite savo filma su savo priemonem. Isleide 10mln. turesite teise daryti su tuo filmu, ka tik norite, taip pat deti i torentus ir platinti nemokamai. Torentu savininkai nori uzdirbti pinigus vogdami kito verslo produkta. Nepadarykit logines klaidos, jis gina ne jusu teises nemoketi uz kurinio kopija, bet savo teises pelnytis is kitu sukurto produkto. Jeigu torentu verslas butu platinti kuriniu kopijas, tai padenge savo technines islaidas ir issimokeje realius atlyginimus turetu atiduoti pelna leidejams/autoriams. Ir dar viena logine klaida, kuria labai daznai daro zmones. Jus perkate ne autoriu kurini, o butent leideju, nes autorius su kontrakto salygom sutiko, tai reiskia, kad jis yra patenkintas tuo ka gauna, nes jeigu ne - gali kaip ir visi paprasti zmones ieskot alternatyvu. Pvz. ikurti savo leidybos imone, nusipirkti studija ir t.t. samdyti visa pagalbini personala ir tada uz parduota kurini imti 100%. Taciau jus galvojat, kad statybu imone pastata, kuriame isikure studija pastate uz dyka, techninis personalas paruose aparatura irgi uz dyka ir t.t. O darba atliko tik autorius

Atlast Pagaliau normalus supranantis žmogus nors vienas.

Nežinau kitos tokios srities kuri taip tyčiotųsi iš savo klientų kaip pramogų industrija. Nusipirkus kėdę, tu gali su ja daryti daryti absoliučiai viską. Nori gali sėdėti ant jos, nori gali sudeginti, nori gali ją parduoti. Apribojimų jokių. O štai su autoriniais kūriniais priešingai. Įvedama daug visokiausių absurdiškų teisių draudžiančių kopijuoti, pakeisti formatą, dalintis, klausytis darbo vietoje ir t.t. Pirkėjas net iš anksto laikomas „vagimi“ ir jo kūrinys parduodamas su užraktų, t.y. DRM. Pramogų industrija visiškai nepaiso savo klientų norų, kai tuo tarpu visą likęs verslo pasaulis neriasi iš kailio kad kiekvieną sykį įtiktų klientui ir kuo labiau atitiktų jo poreikius. Todėl nenuostabu kad visa ši sistema atsisuko prieš pramogų industriją ir atsirado piratavimas. Pirataudamas žmogus gauna viską ko reikia: didžiulę pasiūlą, kainą, kokybę, patogų formatą, didelį prieinamumą, paprastumą naudotis. Viso šito pramogų industrija vis dar nesugeba pasiūlyti. Akivaizdu, kad piratavimas kaip reiškinys yra ne priežastis. Piratavimas yra padarinys blogo pramogų industrijos darbo ir blogai veikiančių autorių teisių.

Visų pirma kėdė yra fizinis daiktas. Niekas nedraudžia nusipirkto dvd panaudoti kaip šaudymo lėkštės ar ją uždėti ant butelio kaklelio jog neišsipiltu gėrimas. Kas kita "užraktas", juk nesiskundi kai nusiperki naują mašiną ar kokią buitinę techniką ir esi supažindinamas su sąlygomis kurių turi laikyti jog galiotu garantija?

kopijuoti net ir savo reikmėms, neskaitant tos pirmos kopijos. Čia yra didžiausias skirtumas. Jau nekalbant apie eilę kitų absurdiškų ir nuo realybės atitolusių draudimų.

Man taip pat uzkliuvo vienas is tavo pateiktu apribojimu - tai draudimas keisti formata. Pvz. nusipirkau 50 originaliu DVD, fiziskai jie uzima daug vietos, taciau jeigu pakeisciau ju formata ir irasyciau i portable HDD galeciau ziureti filmus kelioneje, atostogose. 50 DVD netilptu i laptopo tase Manau, realiai niekas su tokiais dalykais nekovotu kaip su piratavimu, jeigu naudotum tik sau. Jeigu klausaisi darbo vietoje, tai galima vertinti kaip grojima, sakykim, tavo parduotuves ar ofiso lankytojams. Tai jau reikstu, kad naudoji kitos kompanijos darba pagerinti savo verslo aplinkai ir pasipelnyti be atlygio. Galbut reiktu i kuriniu atgaminima ziureti kaip i paslauga. Pvz. aktorius teatre suvaidino, klientai-ziurovai sumokejo uz bilieta, t.y. nusipirko vienkartine teise gauti pramoga. Pagal piratu ideja, nusipirkes viena bilieta tu galetum atsivesti 20 draugu paziureti spektakli. Juk nuo zmoniu kiekio aktoriui blogiau nebus ir jis vaidins nepriklausomai yra tavo 20 draugu ar ne. Lieka klausimas, ar tavo draugai butu pirke po viena bilieta, jeigu tu ju nebutum "isivedes" kartu? Vytax kaip noretum elgtis su nusipirkta kopija? Kokie yra klientu norai?

Intelektinė nuosavybė taip pat yra daiktas, bet ne fizinis, o informacinis, dėl to jam negalioja visos fizinio daikto taisyklės. Pav. filmas negali būti liginamas su kėde, o greičiau jų komplektas. Nes kiekviena scena yra atskira kėdė. Todėl iškarpydamas scenas ir jas kitaip suklijuodamas tu ne išrenki kėdės, o perdėlioji kėdes kita tvarką. (Nusipirkęs kėdę kurios konstrukcija yra apsaugota autorinių teisių ar tai butu meninės, ar konstrukcinės paskirties autorinės teisės. Tu negali daryti jos kopijų ir jų pardavinėti.) Savoka kėdė galima lyginti su terminų daina, o tai kaip ji atrodo (konstrukcinės savybės) tai jau dainos žodžiai. Jie taip pat gali būti apsaugoti autorinių teisių. Todėl straipsnyje pateiktas palyginimas visiškai ne tinka. Tačiau sutinku, kad autorinių teisių gynėjai pažeidinėja kai kurias vartotojo teise. Pav. jei perku kompaktinį diską su dainomis ar filmu aš perku ne pati kompaktinį diską (kuris yra dainos ar filmo "pakuotė"), o pačia dainą ar filmą. Todėl turėčiau turėti teisę savo nusipirktą produktą išpakuoti. Kitaip sakant pasidaryti mp3 failą ar avi filmą ir jį žiūrėti per man patinkanti prietaisą. Bet aš negalių jo platinti ar iš jo daryti kažką kito (kurti klipus ar panašiai). Ar naudoti jį komerciniais tikslais. Ir čia netinka pavyzdys kuriame tu iš gamintojo nusiperki mašiną ir ją be jų leidimo nuomoji, nes jie parduoda automobilį jau su šiuo leidimų, bet tų negali pagal nusipirkto automobilį pagaminti jo kopiją ir ją parduoti. O intelektinė nuosavybė parduodama tik asmeniniam naudojimui, todėl tu jos negali nuomoti.

: kartoji straipsnio idėją! Būtent tai ir sakoma: negalima mp3-ioškių skaičiuoti kaip fizinių daiktų, tačiau autorių teisių gynėjai taip pastoviai daro. Taigi ir siūloma spręsti prieštarą: - Arba mp3 laikome daiktais, o jų savininkams suteikiame lygiai tas pačias teises kaip fizinių daiktų savininkams (atlikimo, skolinimo, nuomojimo, modifikavimo). - Arba pripažįstame, kad mp3 nėra fizinis daiktas ir netaikome tokių absurdų kaip kopijavimo prilyginimo vagystei, kopijų skaičiavimo ir t.t.. T.y., tuomet reikia aiškiai apibrėžti, kad autorinės teisės saugo idėją, o ne egzempliorių.

Mes jau sutarem, kad daina nera daiktas kaip ir minima straipsnyje. O apie spektakli ir draugus as tik svarsciau sakydamas "Galbut reiktu i kuriniu atgaminima ziureti kaip i paslauga." Pamirsk ta nuosavybes klausima "nusipirkau, tai yra mano, ir galiu daryti ka noriu". Nei bilietas nei DVD blynas nesuteikia teises i kurinio nuosavybe, todel spektaklis ir jo irasas DVD nera visiskai skirtingos prekes. Abiem atvejais preke yra spektaklio perziura, skiriasi tik forma. Per DVD vienokia kaina, gyvai kitokia, per youtube tikriausiai nemokamai.

Dar kart perskaičiau straipsni ir man jis su mano idėja nelabai sutampa, o gal nesuprantu straipsnio idėjos. Aš laikau, kad muzikinio kūrinio ar filmo kopijos platinimas ir siuntimasis be autoriaus sutikimo yra vagystė. Tačiau jo konvertavimas į kita formą ir naudojimas savom ne komercinėms reikmėms turi būti leistinas. Nes kai perki filmą ar muziką tu perki ne nuosavybės teises į tą kūrinį, o tik leidimą ji žiūrėti ar klausytis ne komerciniais tikslais. Bei kėdės pavyzdys nėra tikęs, nes jei perku kėdę kurios forma ar konstrukcija yra apsaugotos autorinių teisių aš negaliu daryti jos kopijų ir jas pardavinėti, nes taip pat busiu nubaustas už autorinių teisių pažeidimą.

būti. Turėtų... jei atskirtume nuosavybes: - daikto (DVD blynas; kėdė) - idėjos (DVD turinys; kėdės kojos forma) - atlikimo (kino seansas; sėdėjimas ant kėdės). Kodėl reikia atskirti? Nes daiktai suskaičiuojami - 100 ar 1000, yra skirtumas. Idėja yra viena. Atlikimas yra paslauga, matuojama laiku. Nuo kada sekundė performanso tapo daiktu? Nuo kada idėjos kopija tapo nauja idėja?

Man atrodo, kad tavo teiginiai pilnai sutampa su straipsnio. Siųstis ar platinti kūrinį be autoriaus sutikimo (t.y., neturint teisės (a)naudoti (b)atlikti) negalima. Tačiau jei kūrinį įsigijai, jo naudojimas asmeninėms reikmėms turi nebūti ribojamas (kaip neskaičiuojama, kiek kartų prieš miegą dainos klausai, taip neturėtų būti skaičiuojama į kiek įrenginių įsikėlei). Ir čia kėdės pavyzdys visai tinka: ar pardavinėsi CD su tavo įdainuotais "Pavasariniais žiedais", ar originalaus dizaino kėdžių replikas - tai plagiatas. Turi teisę parduoti daiktą, bet neturi teisės parduoti idėją ar ją atlikti. Tame visas skirtumas.

Uzvakar buvau kine, sumokejau uz bilieta. Seansas prasideda 20.30, saleje sedziu 20.25 kramtau popkornus laukiu filmo, uz kuri sumokejau, bet filmas neprasideda 20.30. Ziuriu kitu filmu treilerius. Tai juk reklama. As mokejau uz konkretu filma, kodel turiu dar ziuret, ko nenoriu savo nupirktu laiku? Na ok filmai neblogi ir efektai geri tiek to. Bet poto pradeda rodyti mobilaus operatoriaus reklama. ???. Kodel jie gaisina mano laika ir rodo reklama uz kurios perziura man nieko nemoka?

Tu sumokėjai už seansą, į kurį įeina ir reklamos. Kame bėdos?

O galima nusipirkt bilietą atskirai tik į filmą?

Paslaugos teikėjas gali pasirinkti, kokias paslaugas teikti ar neteikti. Filmas be reklamų būtų atskira paslauga. Va, jei seansas būtų daiktas (DVD blynas), tuomet iš principo turėtum galėti iškarpyt tau nepatinkančias dalis, iš 2 DVD susilipdyti vieną, žiūrėti atbulai... Gamintojas gali uždėti kokias nors apsaugas, bet už jų apeidinėjimą neturėtų būti baudžiama.

Ne. As sumokejau uz filmo bilieta, nei maziau nei daugiau, jeigu jie nori man rodyti reklamas turi tai nurodyti perkant bilieta. Kodel jie uzdeda ta vaizda, kad naudotis kameromis seanso metu negalima, bet nenurodo, kad as sumokejau uz reklamos ziurejima.