Nanotechnologijos medieną privers tarnauti ilgai ir nepriekaištingai (8)
Rąstinis namas bus toks pat ilgaamžis kaip plytinis, nedažydami dailylenčių ilgus metus galėsime džiaugtis nuostabia medžio tekstūra, iš medžio galės būti statomi kad ir daugiaaukščiai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pokyčiai ląstelių lygyje
Žmogus visuomet glaudėsi prie šilto, jaukaus medžio, mediniai namai ir natūralios medienos daiktai niekada neišeis iš mados. Jei dar būtų kiek pigesni... Taip gerai pažįstama mediena, pasirodo, yra vis dar neatvertas lobynas mokslui ir pramonei.
Kad mediniai pastatai tarnautų kaip įmanoma ilgiau, žmonės išmoko apdirbti medieną įrankiais ir natūraliomis medžiagomis. Žinojo, kada juos kirsti, kaip džiovinti. Svarbu buvo mokėti nutašyti ir sukirsti, sunerti rąstus, juos stengdavosi papildomai turimomis natūraliomis medžiagomis bent kiek apsaugoti nuo puvimą skatinančių grybų ir kenkėjų vabzdžių. Dalis senųjų dailidžių turėtų žinių jau užmirštos.
Dėl to nenusimenama, nes šiuolaikinis mokslas medienos apdirbimo srityje žada revoliuciją. Nanotechnologijos, tiki Kauno technologijos universiteto (KTU) Medienos technologijos katedros vedėjas Antanas Baltrušaitis, medieną padarys kur kas patvaresnę ir atsparesnę. Medienos privalumai – natūralumas, ekologiškumas, estetika, šiluminė varža nenukentės. Kai kurias teigiamas medienos savybes, pasak A.Baltrušaičio, dargi galima ir sustiprinti.
"Iš medienos ląstelės galima pašalinti medžiagas, kurios reikalingos kenksmingiems grybams augti. Pašalinus tai, ko nereikia, medienos poras ir net ląsteles galima užpildyti kietinančiomis ar kitokiomis reikalingomis medžiagomis, mediena įgaus naujų savybių", – paprastai mėgino paaiškinti A.Baltrušaitis.
Ekologiškumą išsaugos
Nanotechnologijos eksperimentų kol kas imasi užsienio mokslininkai. Lietuviai medienos technologai, konstruktoriai, dizaineriai, gamintojai turėtų įvertinti ateities galimybes ir tam ruoštis.
"Medienos gamta priaugino ir priaugins labai daug. Ateina laikas ją maksimaliai panaudoti", – priminė KTU atstovas. Jo įsitikinimu, naujomis technologijomis apdirbta mediena tarnaus tol, kol pabos, o ne bus keičiama dėl susidėvėjimo. Tad prikibti prie rąstinio ar medinėmis dailylentėmis apkalto karkasinio namo, kad šis nėra ilgaamžis statinys, niekas nebegalės.
Turtingos šalys gali sau leisti dažnai keisti natūralios medienos statinius. A.Baltrušaičio teigimu, daugelyje išsivysčiusių šalių, taip pat ir JAV, didžioji dalis pastatų yra statomi būtent iš medienos, o ne plytų, betono, stiklo, plieno ir kitų medžiagų.
"Pasvajoti, kad mediniai namai stovės nepažeisti 300–500 metų, manau, galima. Ir dabar gerai prižiūrimi mediniai namai tiek stovi", – pridūrė pašnekovas.
A.Baltrušaitis atkreipė dėmesį, kad žmonės šiais laikais nepagrįstai bijo chemijos. Mokslininko nuomone, būtent tinkamai subalansuota chemija yra ateities pagrindas.
"Mediena formavosi milijonus metų ir išliko iki šių laikų. Mūsų uždavinys – nesugadinant jos padaryti taip, kad būtų eliminuotos nepageidaujamos dalys", – pridūrė pašnekovas.
Ne visos paslaptys atskleistos
Mediena – labai subtili, gyva, be galo daug žinių reikalaujanti medžiaga. Šviežiai nuobliuoto medžio paviršius jau po valandos bus pasikeitęs, po paros jį apdailinti reikia visai kitaip.
Todėl įprasta medį impregnuoti, dažyti, o dabar atsiranda naujų apdailos medžiagų. Iki šiol dažai ir kitos priemonės buvo tepamos ant paviršiaus, ateities apdaila bus orientuojama į paviršių.
A.Baltrušaitis pasakojo, kad jau atrandama naujų medžiagų – įsigeriančių į medieną. Nereikės baimintis, kad ilgainiui dažai pradės luptis.
"Visa, kas dabar daroma iš medžio, yra gerai, bet bus dar geriau. Parengsime dar skanesnę receptūrą, kad mediena taptų dar skanesnė, dar patrauklesnė. Ji tikrai bus ekologiška ir ilgalaikė", – tikino mokslininkas.
Medienos šiluminės varžos savybės, pasak A.Baltrušaičio, jau dabar yra unikalios ir jų gerinti nebūtina. Užsienyje buvo atliktas eksperimentas – šildomi iš skirtingų statybinių medžiagų pastatyti namai, kurių sienų šiluminė varža buvo vienoda. Rezultatai parodė, kad mediniam namui šildyti reikėjo 30 proc. mažiau šilumos energijos.
Tai, pasak A.Baltrušaičio, vadinama terminės masės efektu. Jokia kita medžiaga, pasak jo, neturi tokios savybės: kai reikia – neišleisti šilumos, kai reikia – neįleisti jos. Kitaip tariant, kontrastinė temperatūra lauke ir namo viduje mediniam namui įtakos daro mažiau.
"Mediena turi stebuklingą savybę taupyti žmogui šilumą. Ji turi paslapčių, kurių mes nežinome", – intrigavo medienos specialistas.
Lietuvišką produkciją mielai perka
KTU Medienos technologijos katedros vadovas tikras, kad medinės architektūros Lietuvoje ateityje daugės. Juolab kad užsienyje iš medinių konstrukcijų jau yra pastatytų net tik penkiaaukščių, bet ir 9–12 aukštų namų. Kol kas, pasak pašnekovo, medis yra tokia medžiaga, kurios kubinis metras pigus, tačiau pastatyti namą pigiau nepasiseka.
"Medieną išvežame kitiems, o patys gyvename betoninėje kultūroje", – apgailestavo mokslininkas. Lietuvos medienos apdirbimo sektoriuje, jo žiniomis, apie 80 proc. produkcijos yra eksportuojama.
"Jei nesidomėsime, kur eina pasaulis, negeneruosime idėjų, liksime tik žaliavų gamintojai. Tikras universitetas turi duoti įmonėms ne tik tai, ko jos nori, o visų pirma tai, ko joms reikia, ko pačios dar nemato. Jos turi rizikuoti nežinodamos, ar apsimokės, ar ne. Tik tada atsiranda rezultatai", – įsitikinęs A.Baltrušaitis.
Architektas Vilius Adomavičius
Esame suprojektavę keletą namų iš rąstų. Jie labai šilti. Mane asmeniškai medis labai gerai nuteikia emociškai. Nežinau, kuo medis gali būti nepatrauklus. Vis dėlto Lietuvoje viršų dažnai ima stereotipai. Vyrauja nuostata, kad namas turi būti statomas 300–400 metų.
Daugelis įsitikinę, kad mūrinis namas tvirtesnis. Aišku, jis galbūt ne taip greitai gali sudegti kaip medinis. Tačiau medienos apsaugos technologijos sparčiai tobulėja, pavyzdžiui, siūlomi vis ilgaamžiškesni, patvaresni, atsparesni dažai. Nerūdijančiam plienui patvarumu medis gal ir neprilygs, bet tokie mediniai namai, kokie statomi dabar, gali drąsiai stovėti šimtą ir daugiau metų. Juk ir kitų rūšių namams reikia priežiūros, remonto – nieko nėra amžino.
Pasaulis dabar lengvai pamišęs dėl ekologijos, natūralių medžiagų, taigi ar gali būti kas nors tinkamesnio už medį? Rąstinių namų nereikia slėpti nei po dailylentėmis, nei po kitomis medžiagomis. Dailylentės reikalingos karkasiniams mediniams namams. Mediena – puiki, išraiškinga medžiaga ne tik tradicinėje, bet ir šiuolaikinėje miestų architektūroje. Žinoma, galbūt medinis namas mūrinio miesto centre ir nederėtų. Kita vertus, kai kur pasaulyje medžio apdaila taip pat yra panaudojama didmiesčiuose. Nėra taisyklių, kur mediena gali, kur negali būti naudojama. Tai priklauso nuo architekto meistriškumo.
