Kinija stato kolosą jūroje. Didžiausias toks projektas pasaulyje ()
Kinai sukonstravo rekordinį našumą turinčios plūduriuojančios vėjo turbinos prototipą.
© Ekrano kopija | https://x.com/MarioNawfal/status/1941713259209326993/photo/2
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Valstybinių bendrovių „Huaneng Group“ ir „Dongfang Electric Corporation“ inžinieriai mano, kad jų išradimas yra proveržis atsinaujinančios energijos gamyboje. Tai taip pat didžiausias tokio tipo objektas pasaulyje.
Atsinaujinanti energija šiandien tampa vis svarbesnė. Pasaulinis energijos suvartojimas nuolat auga, o tam tikros pramonės šakos, ypač dirbtinis intelektas ir duomenų centrai, reikalauja milžiniškų jos kiekių. Todėl atsiranda naujų būdų, kaip optimaliai panaudoti atsinaujinančius išteklius.
Kinija nusprendė pasistengti ir pastatyti tikrą milžinę vėjo turbiną. Ji per metus gali pagaminti 17 megavatų energijos (68 mln. kWh). To pakanka 6300 tipiškų Amerikos namų ūkių aprūpinti energija.
|
Vėjo turbina elektrą gamina generatoriumi, esančiu gondoloje – pagrindiniame bokšto viršuje esančiame elemente. Vėjo turbinos aukštis 152 metrai, o jos menčių skersmuo – 262 metrai. Jos sukasi 53 000 kvadratinių metrų plote, kuris prilygsta aštuonių futbolo aikščių dydžiui. Tai išties tikras kolosas.
Kinų išradimas yra ne tik labai efektyvus, bet ir patvarus. Kuo toliau jūroje yra plūduriuojanti vėjo turbina, tuo stipresni vėjai ir audros ją veikia. Kūrėjai teigia, kad prototipas gali atlaikyti iki 24 metrų aukščio bangas ir maždaug 118 km/val. (64 mazgų) greičio vėją. Tačiau bandymai gilesnėse jūrose prasidės tik artimiausiais mėnesiais.
Jūros gelmėse esančios plūduriuojančios vėjo turbinos yra brangesnės nei įrengtos netoli kranto ar sausumoje, o elektros energijos vieneto kaina yra didesnė. Kita vertus, jūros viduryje dažniau galima tikėtis intensyvaus vėjo, reikalingo menčių sukimui.
Plaukiojančios turbinos pasižymi tuo, kad nėra nuolat pritvirtintos prie jūros dugno, o yra pastatytos ant inkarinių platformų. Dėl to jas lengviau transportuoti ir montuoti giliuose vandenyse, o pats montavimo procesas yra mažiau invazinis į jūros dugną. Tokios turbinos ir net ištisi vėjo jėgainių parkai gali būti montuojami už dešimčių kilometrų nuo kranto.
Jūrinės vėjo turbinos sekliuose vandenyse (iki kelių dešimčių metrų gylyje) dažnai statomos ant nuolatinių pamatų, tokių kaip monopoliai arba trikojai. Remiantis Energetikos sektoriaus valdymo pagalbos programa (ESMAP), tokios konstrukcijos tinka iki 50 metrų gyliui, nors tolimiausi pamatai „Seagreen“ jūrinio vėjo jėgainių parke Škotijoje buvo įrengti 58,6 metro gylyje.
Gilesnėse jūrose efektyvesnėmis laikomos konstrukcijos, paremtos plūduriuojančiomis platformomis, pritvirtintomis prie jūros dugno inkaravimo sistemomis. Pasaulinė vėjo energijos taryba (GWEC) apskaičiavo, kad net 80 procentų pasaulio jūrinės vėjo energijos gaunama iš jėgainių, esančių daugiau nei 60 metrų gylyje.
![[ŽT] „Saulės baterijų žudikas.“ 2,2 MWh per metus (Foto)](/photo/202406/08/09/thumb_400040__1.jpg)
