„Toyota“ skelbia revoliuciją. „Mūsų variklis – elektromobilių pabaiga“. Ir tai ne vandenilis (2)
Tai gali iš esmės pakeisti automobilių pramonę.
© Gamintojo nuotr. (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Toyota“ nestato visko tik ant elektromobilių. Japonijos automobilių gigantas kartu su Kinijos GAC vysto vidaus degimo variklius, varomus amoniaku – kuru, kuris gali iš esmės pakeisti automobilių pramonę, bet kartu kelia ir daug diskusijų.
Kol daugelis gamintojų lenktyniauja pristatydami naujus elektromobilių modelius, „Toyota“ laikosi įvairesnės strategijos. Įmonė jau daugelį metų investuoja į alternatyvius variklius ir kartu su „Guangzhou Automobile Group“ į amoniaką deginančių technologijų plėtrą skyrė daugiau nei 6 mlrd. JAV dolerių. Pasak gamintojų, toks sprendimas gali sumažinti CO₂ emisiją net iki 90 proc., palyginti su benzinu, ir tuo pačiu leistų išnaudoti esamą automobilių infrastruktūrą bei konstrukcijas.
Ar amoniaku varomas variklis turi prasmę? Nuomonės išsiskiria
Amoniakas – tai azoto ir vandenilio junginys (NH₃), plačiai naudojamas įvairiose pramonės srityse. Didžioji jo dalis (apie du trečdaliai pasaulinės gamybos) skiriama dirbtinėms trąšoms gaminti. Be to, jis naudojamas daugelyje kitų sričių, pavyzdžiui, chemijos pramonėje ar net popieriaus balinimui.
|
2023 m. „Toyota“ ir GAC pristatė veikiantį tokio variklio prototipą. Tada Koji Sato ištarė įsimintiną frazę: „Mūsų amoniako variklis – tai elektromobilių pabaiga.“ Tai drąsūs žodžiai, bet naujasis didžiausio pasaulyje automobilių koncerno vadovas jų neištarė atsitiktinai. Neoficialiai teigiama, kad darbai vis dar intensyviai vyksta.
Pagrindinis amoniako privalumas – esamus automobilių modelius galima pritaikyti naujam kurui, nes jų konstrukcijos iš esmės nesikeičia. Reikia tik modifikuoti variklį. Vis dėlto tai kelia tam tikrų iššūkių. Amoniako degimas reikalauja didelio kuro ir oro mišinio suspaudimo, nes kitaip jis dega per lėtai. Be to, tokio proceso metu išskiriami dideli kiekiai azoto oksidų (NOx) ir diazoto oksido (N₂O). Dėl šių priežasčių amoniakas jau buvo atsisakytas jūriniame ir sunkiajame transporte, o JAV jo naudojimas kaip kuro yra draudžiamas. Vis dėlto, kaip teigiama, tiek kinai, tiek japonai rado būdų, kaip šiuos trūkumus įveikti. Tokiu atveju būtų galima sumažinti anglies dioksido emisiją 90 proc. lyginant su benzininiu varikliu – beveik iki nulio.
2023 m. pabaigoje pristatytas prototipas yra pirmasis amoniaką deginantis variklis, skirtas lengviesiems automobiliams. Jo parametrai nekelia didelės nuostabos, tačiau jų užtenka populiariems modeliams varyti. Keturių cilindrų, 2 litrų darbinio tūrio variklis pasiekia 163 AG maksimalią galią, ir tai – be jokio priverstinio oro įpūtimo (turbinos ar kompresoriaus). „Toyota“ ir GAC tikina, kad tai tik pradžia, o ateityje amoniakas gali tapti ekologišku kuru lengvųjų automobilių varikliams.
Kritika ir rizikos
Skeptikai įspėja, kad tai gali būti aklavietė. Pirmiausia, amoniako gamyba skystoje būsenoje, tinkamoje naudoti vietoj benzino, reikalauja labai daug energijos, todėl šiuo metu yra mažai efektyvi. Antra, be minėtų nuodingų azoto junginių emisijos, pats amoniakas yra labai toksiška ir ėdri medžiaga, o tai reikštų, kad tokie varikliai būtų brangūs ir sudėtingi eksploatuoti. Ypač pavojinga būtų avarijos atveju – į atmosferą galėtų patekti daug kenksmingų junginių. Be to, žmonija jau ir taip susiduria su daugybe problemų dėl amoniako naudojimo trąšose. Mokslininkai įrodė, kad jis sukelia rūgščius lietus, didina azoto (ir ozono) kiekį atmosferoje, o tai neigiamai veikia sveikatą, sukeldamas kvėpavimo takų ligas.
![[ŽT] Nerealios naujienos. „Pirmoji tai gaus Ukraina“](/photo/202409/20/18/thumb_13092__Capture.JPG)
