Daugiabučių gyventojai, besinaudojantys centralizuotu šildymu, gali ruoštis itin sunkiai žiemai. 2025 m. šildymo sąskaitos vidutiniškai pakils 86 proc., lyginant su praėjusiu sezonu.

Tie, kurie gyvena daugiabučiuose ir naudojasi centralizuotu šildymu, turi ruoštis tikrai skaudžiam žiemos smūgiui šeimos biudžetams. Šiemet šildymo sąskaitos Lenkijoje išaugs vidutiniškai 86 procentais, palyginti su praėjusiu sezonu. Vidutinei šeimai tai reiškia papildomus 600 zlotų (140 eurų) per metus. Ar tai reiškia, kad mažesnes pajamas gaunantys žmonės turės taupyti šilumos sąskaita? Rinksis šiltą megztinį vietoje karšto radiatoriaus?

Kainos, kurios aplenkė infliaciją

Buvo brangu, yra brangu, o bus dar brangiau. Pastaraisiais metais šildymo sąskaitos augo greičiau nei infliacija. Nuo 2022 m. šilumos kainos pakilo 71,8 proc. Nors 2024 m. kainų kilimas atrodė santūrus – 3,3 proc. prie 4,3 proc. infliacijos – dabar ateina tikras kainų šokas, pažymi portalas. Energetikos reguliavimo tarnyba patvirtino tarifus, reiškiančius beveik dvigubas sąskaitas. Problema palies 42 proc. Lenkijos šeimų, kurios naudojasi centralizuotu šildymu.

Lenkija prieš Europą

Dar 2021 m. vieno kvadratinio metro šildymas kainavo vidutiniškai 3,89 zloto (0,91 euro). Dabar – jau 5,03 zloto (1,18 euro), beveik trečdaliu daugiau. Vis dėlto, Europos kontekste Lenkija dar neatrodo prasčiausiai: Vokietijoje už 70 kvadratinių metrų buto šildymą mokama apie 211 eurų per mėnesį, Čekijoje – 70 eurų, o Prancūzijoje – 10 proc. mažiau nei Vokietijoje, rašo „Business Insider“. Problema ta, kad kainų kilimo tempas Lenkijoje yra vienas didžiausių ES. Nuo 2015 m. kainos išaugo 80 proc. – daugiau nei Nyderlanduose, Austrijoje ar Rumunijoje.

Europa ant dujų, Lenkija ant anglies

[EU+Kuponai] Apžvalgininkas sužavėtas. „Galingi pagalbininkai dirbtuvėse ir laboratorijose. Ultragarsiniai valytuvai papuošalams, laikrodžiams, įrankiams, auto detalėms ir kt.“ (Video) 2 Nuostabios kainos Specialūs kuponai Iš Europos greitas ir saugus pristatymas Aukščiausia kokybė Labai ribotas kiekis Išsamiau

Didžiuliai skirtumai slypi kuro struktūroje. Lenkija – vienintelė ES valstybė, kuri tokiu mastu šildosi akmens anglimi, pažymi „Business Insider“. 2023 m. net 55,6 proc. centralizuotos šilumos buvo gaunama iš šio kuro. 2020 m. šis rodiklis siekė 65,5 proc. Tuo tarpu daugumoje Europos šalių pagrindas – dujos, kurios sudaro 41 proc. visos ES šilumos gamybos. Kietasis biokuras – mediena, šiaudai ar žemės ūkio atliekos – suteikia dar 22 proc. Branduolinė energija čia beveik neturi reikšmės.

Kas toliau?

Lenkijos šilumos ūkis šiandien atsidūrė sudėtingo pasirinkimo kryžkelėje: investuoti į brangias dujas ir atsinaujinančius šaltinius ar likti prie anglies, kuri darosi vis mažiau ekonomiška. Atominės elektrinės, galinčios ateityje stabilizuoti kainas, vis dar tėra planuose. O kol kas gyventojams belieka taupyti ir tikėtis, kad artimiausios žiemos nebus ypatingai šaltos.

Kokia situacija Lietuvoje?

Rugsėjo mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 6,33 ct/kWh (be PVM) – skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Palyginus su rugpjūčio mėn., kilovatvalandės kaina (6,32 ct/kWh) didėja 0,16 proc. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (2024 m. rugsėjo mėn. – 6,19 ct/kWh) kilovatvalandės kaina didėja 2,26 proc.​

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius LRT radijui komentavo, ko gyventojai gali tikėtis artėjant naujam šildymo sezonui.

Pasak jo, 2025–2026 metų šildymo kainos (be PVM) turėtų likti panašios kaip ir praėjusiais metais – išaugti jos galėtų tik dėl kelių procentų infliacijos bei kitų natūralių sąnaudų didėjimo priežasčių.

Kaip visuomet, galutines sąskaitas lems ir oro sąlygos: šaltesnė žiema didins suvartojimą, tačiau šio faktoriaus prognozuoti neįmanoma.

V. Lukoševičius atkreipė dėmesį, kad realus kainų šuolis laukia nuo 2026 m. pradžios, kai įsigalios Seimo sprendimas atsisakyti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio centralizuotam šildymui, karštam vandeniui ir malkoms.

• iki 2025 m. gruodžio 31 d. galios 9 % PVM tarifas,
• nuo 2026 m. sausio 1 d. jis išaugs iki 21 %.

„Tai reiškia, kad prie realių šilumos gamybos sąnaudų reikės pridėti dar 12 proc., o tai vartotojams reikš didelį kainų šuolį“, – pažymėjo V. Lukoševičius.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

forsal.pl

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()

„Radiatoriai atšalo.“ Rusiją ištiko krachas. Atjungtas šildymas ir vanduo

+1

[ŽT] „Laikykitės ten!“ Juos pamiršo. Skelbiamas košmaras Šiaurėje (Video)

+1

(3)

„4 kartus didesnės sąskaitos! Net kojos pradėjo drebėti“ – gailisi suvilioti „žaliojo šildymo“ mada

+1

(10)

„Belgai yra protingi – sugalvojo, kaip žiemą kelioms savaitėms visiškai išjungti šildymą namuose ir jie tą tikrai darys“

+1

(1)

„Šildo jau po 3 minučių. Neregėtas dalykas Škotijoje.“ Naujas būdas šildyti namus

+1

Fizikos Nobelio premijos laureatas ragina virti makaronus išjungus viryklę – paprasta gudrybė kaip tai padaryti

+2

„0 laipsnių ir...kolapsas“

+1

Ekspertų patarimai prieš šildymo sezoną: „Įmeskite į krosnį ir stebėkite – kaminas pats išsivalys“

+7

Lietuvoje net 20 % keisis šildymo kainos. Kas nutiko

+3

(1)

Vilniuje diegia šilumogrąžos projektą. Kaminų energiją panaudos šildymui

+1

(1)

Lenkai masiškai atsisako šilumos siurblių. Perėjo prie šildymo visiškai kitu būdu. Džiaugiasi sutaupę

+4

„Iš 1 kWh galima gauti net 4 kWh. Santykis 4:1“

+1

Prietaisas, kuris padės sumažinti sąskaitas už šildymą: svarbu tinkamai parinkti jo įrengimo vietą

+3

Iškastiniu kietuoju kuru šildytis bus draudžiama didžiuosiuose miestuose ir kurortuose, išplėstos savivaldybių teisės imtis oro taršos mažinimo iniciatyvų

+1

„Nuo 1000 iki 4000 €. Pirmoji banga – lapkritį. Antroji – sausį.“ Kas laukia lietuvių

+1