Prognozuojama, jog 2011-2030 metais oro linijų kompanijoms kasmet vidutiniškai reikės 23 tūkst. pilotų. Europoje jų paklausa sieks daugiau nei 92 tūkst., apie 4600 pilotų kiekvienais metais. ekonomika jau atsigauna, tačiau, prognozuojant sparčią orlaivių parkų plėtrą, šiandien susiduriama su keliomis problemomis – pilotų trūkumu ir pilotų kvalifikacija.

Lietuvoje pilotus ruošia ar pradeda ruošti kelios institucijos, tačiau susiduriama su problema – kokios perspektyvos laukia Lietuvos pilotų šalyje, kur aviacijos rinka yra itin maža?

Civilinės aviacijos administracijos duomenimis, Lietuvoje yra įregistruoti 1 053 civilinės aviacijos specialistai: 187 avialinijų transporto pilotų, 130 komercinės aviacijos pilotai, 203 pilotai mėgėjai, 126 sklandytojai, 94 laisvojo aerostato pilotai, 142 pilotai mokiniai, 85 skrydžių vadovai, 6 skrydžių vadovo mokiniai, 70 elektronikos specialistai, 5 navigatoriai bei 5 skraidantieji inžinieriai.

„Europos mastu, kasmet yra parengiama apie 1 200 pilotų. Praėjusiais metais, mūsų šalyje pilotais tapo kiek daugiau nei 10 absolventų. Tačiau dauguma jų nuolatinio piloto darbo neturi, o investuoti savas lėšas į kvalifikacijos kėlimą galimybių nėra itin daug. Kita vertus, kompanijos tikisi prisikviesti į darbą visiškai paruoštus, patyrusius pilotus. Žinoma, pilotų poreikis Lietuvoje priklauso ir nuo ekonominės situacijos. Tačiau darbo yra – lietuviai įsidarbina ir užsienio, pavyzdžiui, Turkijos, Airijos, Rumunijos skrydžių bendrovėse“, – situaciją komentuoja „AviationCV.com“ vadovė Skaistė Knyzaitė.

Pasak S. Knyzaitės, pavyzdžiui, VGTU A. Gustaičio aviacijos institutą baigusiam studentui, norinčiam įgyti komercinių orlaivių piloto patirties, kurią sudaro mažiausiai 500 skrydžių valandų bei aerodrominė treniruotė (atliekami šeši pakilimai ir nusileidimai, iš kurių vienas turi būti pilnas sustojimas), prireiks apie 60 000 eurų. „Tokia investicija reikalinga, jeigu būsimas pilotas nori sudominti oro linijų kompanijas kaip aukštos kvalifikacijos lakūnas. Pastaruosius 4-5 metus skrydžių bendrovės nėra linkusios pačios investuoti tokią sumą į ką tik aviacijos studijas baigusius lakūnus, nes nežino, kaip netolimoje ateityje keisis ekonominė situacija bei kada ši investicija atsipirks. Panaši padėtis yra visur, ne tik Lietuvoje“, – pastebi S. Knyzaitė.

Pilotu besirengiančio tapti Mantvydo Latvėno tikslas – kuo greičiau rasti savo vietą pilotų gretose. Būsimas pilotas teigia, jog perspektyvos itin optimistiškos. „Boeing“ prognozuoja, kiek pilotų reiks naujiems orlaiviams aptarnauti, auga „Airbus“ orlaivių gamybos skaičiai. Numatomas didelis pilotų poreikis Rusijoje, Indijoje, Kinijoje bei kitose Azijos šalyse. Šie skaičiai, kaip ir keleivių skaičiaus augimas, tik parodo, jog aviacijos rinka plečiasi“, – sako M. Latvėnas.

Dėl licencijų skirtumų bei skirtingų šalių oro linijų kompanijų reikalavimų, piloto galimybės iš dalies yra ribotos. Skirtingos JAV ir Europos pilotų licencijos, europietiškų licencijų savininkams neleidžia dirbti JAV kompanijose. Rusijos oro linijų kompanijose gali dirbti tik šios šalies pilietybę turintys asmenys. „Visi šie reikalavimai iš dalies sumažina tautiečių perspektyvas dirbti užsienio aviakompanijose – norint atitikti kriterijus, reikia skirti ne tik daug laiko, bet ir finansų. Visų jaunųjų pilotų tikslas – kuo greičiau įgyti reikalingos patirties, tad kokioje šalyje reiks skraidyti – nėra itin aktualu“, – teigia M. Latvėnas.

Jis atkreipia dėmesį, jog jauniesiems pilotams itin padeda ir skrydžių įgulos nuomos paslaugas teikiančios kompanijos. „Lietuvos aviacijos rinka nėra didelė, tad jaunam pilotui įsitvirtinti yra ir labai svarbu, ir labai sunku. Finansavimas kvalifikacijai kelti yra viena iš pagrindinių priežasčių, verčiančių atidėti piloto karjeros siekimą bent keliems metams, ar galbūt net visam laikui. Tokias paslaugas teikiančių kompanijų programų didžiausi privalumai yra pilnas paslaugų paketas, susidedantis iš kvalifikacijos įgijimo, mokomųjų skrydžių ir darbo pasiūlymo pateikimo. Mokėjimo atidėjimas leidžia nesiblaškyti ir kuo greičiau pradėti piloto karjerą“, – teigia M. Latvėnas.

S. Knyzaitės nuomone, atsižvelgiant į augantį aviacijos sektorių, skrydžių įgulos nuomos paslaugos yra paklausios tiek tarp pačių pilotų, tiek tarp oro linijų kompanijų. Kompanijos gali perleisti pilotų paiešką ir atranką tuo užsiimančioms įmonėms, kurios turi galimybes spręsti kylančias pilotų trūkumo problemas. Tuo tarpu pilotai taupo laiką darbo paieškoms bei papildomiems atrankos ir kvalifikaciniams testams.

„Pažvelgus į kaimyninę Lenkiją matyti, kad per 10 artimiausių metų šiai šaliai reikės apie 2 000 naujų pilotų. Tačiau būsimų pilotų finansavimo situacija panaši kaip ir Lietuvoje, todėl turime nemažai norinčiųjų dalyvauti parengtoje programoje. Ši programa itin paklausi ir tarp pilotų, turinčių nepaklausias licencijas. Kaip rodo kitų valstybių patirtis, vienos ar kitos profesijos specialistų poreikį lemia ne vien politinė ir ekonominė situacija, bet ir bendra visuomenės nuostata – tos profesijos populiarumas“, – reziumuoja S. Knyzaitė.

Komentarai (1)