Praėjus metams po didžiausio pasaulio istorijoje naftos išsiliejimo Meksikos įlankoje, maždaug milijonas barelių naftos vandenyne taip ir liko nesurinkta. Šią „dovanėlę“ BP perduos ateities kartoms.

Laivo “Stena Caron” įgula laukia Didžiosios Britanijos energetikos sekretoriaus Chriso Huhne’o leidimo išplaukti į Atlanto vandenyną. Tai naftos gręžinių specialistai, kuriems mokamos pasakiškos algos už tai, kad jie, per daug nesirūpindami ekologija, imtųsi naujų gręžinių. Jau po dviejų trijų mėnesių šio laivo įgula imsis gręžti giliausią naftos gręžinį pasaulyje. Šį kartą nusitaikyta į floros ir faunos itin turtingą vandenyno dugną netoli Didžiajai Britanijai priklausančių Šetlando salų, kur iš naujojo gręžinio naftą visu pajėgumu pumpuos pernai liūdnai pagarsėjusi kompanija “British Petroleum” (BP).

Akivaizdu, kad ši dabar labiausiai reputaciją susiniokojusi ir netgi viena nekenčiamiausių kompanijų pasaulyje, kurios gręžinio Meksikos įlankoje sprogimas pernai sukėlė vieną didžiausių ekologinių katastrofų pasaulio istorijoje, sentimentalumu nepasižymi. Dėl jos kaltės 11 žmonių žuvo ir į vandenyną 88 dienas plūdo nafta, kurios kasdien išsiliedavo vidutiniškai po 62 tūkst. barelių.

Tačiau susimokėjusi baudas ir kompensavusi gamtai padarytus nuostolius, kurie iš viso įvertinti daugiau nei 30 mlrd. JAV dolerių, ši kompanija net nesvarsto galimybės atsisakyti gręžti dar gilesnį ir ekologiniu požiūriu kur kas pavojingesnį gręžinį. Gal dėl to stebėtis ir neverta - rinkos ekonomikoje sentimentai nėra pageidaujamas reiškinys, tuo labiau, jog naftos paklausa nežada mažėti. Tačiau tokie pragmatiški argumentai tikrai neįtikina gamtos saugotojų ir ekologų.

Didžiosios Britanijos mokslininkai jau spėjo apskaičiuoti, kad jei įvyktų blogiausias scenarijus ir įvyktų avarija šiame kol kas dar būsimame gręžinyje, kurio gylis sieks apie 1,2 km, į vandenyną kasdien 140 dienų be perstojo plūstų po 75 tūkst. barelių naftos – iš viso 10,5 mln. barelių.

Naftos pėdsakai – visam gyvenimui

Tokie BP sprendimai plėtrai ypač siutina ekologus, kurie primena, kad iki šiol, nors praėjo jau daugiau nei metai, dar nė iš tolo nepavyko likviduoti nelaimės Meksikos įlankoje padarinių, o BP ekologams jau rengia naujus išbandymus.

Preliminariais skaičiavimais, iš pernai į vandenyną Meksikos įlankoje išsiliejusių 5 mln. barelių naftos, surinkta apie 3,9 mln. barelių. Didžiosios Britanijos vyriausybės duomenimis, valstybės pastangomis laivais per metus pavyko surinkti apie 160 tūkst. barelių naftos. 820 tūkst. barelių išgraibė kompanija BP.

Dar beveik 3 mln. barelių naftos iš vandens pašalinta kitais būdais (pavyzdžiui, dalį vandens paviršiuje plūduriuojančios naftos suskaidžius ir pavertus lakiomis medžiagomis).

Tačiau penktadalio visos išsiliejusios naftos sugaudyti nepavyko. “Visko iki paskutinio lašo surinkti tiesiog neįmanoma“, – aiškina Didžiosios Britanijos biologas Christopheris D’Elia.

O kur dingo tas 1,1 mln. barelių naftos? Mokslininkai tikina, esą dalis jos „pasislėpė“ pakrantėse, dalis, veikiama saulės šviesos ir šilumos, suiro ir nugrimzdo į vandenyno dugną arba tapo tikra puota angliavandeniais mintančioms vandenyno bakterijoms. Beje, tai ne tokia ir gera žinia: nors dalis naftos faktiškai „suvalgoma“, tačiau naftos prisikirtusios bakterijos ir smulkūs jūros gyviai – planktonas – patys tampa maistu žuvims.

Svarbu tai, kad pramoninė žvejyba Meksikos įlankoje buvo atnaujinta jau praėjus metams po naftos išsiliejimo, bet kai kurių mokslininkų nuomone, ten žvejoti apskritai neturėtų būti leidžiama, kaip ir daugelyje kitų vietų, kur esama naftos gręžinių.

Skaičiuojama, kad vien Meksikos įlankoje dėl skirtingų avarijų BP ir kitų kompanijų gręžiniuose per metus į vandenį patenka per 1,4 mln. barelių naftos, dalis jos taip ir lieka vandenyne. Tad, kaip teigia britų okeanografė Elisabeth Kujawinski, naftos koncentracija pasaulio vandenyse vis didėja, o pėdsaką ilgiems dešimtmečiams palieka kiekvienas naftos išsiliejimas.

Iki pernykštės nelaimės Meksikos įlankoje didžiausia išsiliejusios naftos katastrofa buvo laikoma tragedija prie Aliaskos krantų, kur 1989 m. tanklaivis „Exxon Valdez“ atsitrenkė į rifą, o į jūrą išsiliejo 37 tūkst. tonų naftos, pasklidusios daugiau nei 800 km spinduliu.

Katastrofų priežastys skirtingos

Didžiausios pasaulyje katastrofos su nafta įvyksta ne vien dėl gedimų privačioms kompanijoms priklausančiuose naftos gręžiniuose ar laivuose. Pavyzdžiui, viena baisiausių katastrofų, susijusių su nafta, įvyko 1991 m. Kuveite, kai traukdamasis Irako diktatorius Saddamas Husseinas įsakė susprogdinti šios šalies naftos gręžinius. Jie degė septynis mėnesius, Persijos įlankos regionas paskendo dūmuose, suodžiuose ir pelenuose, prasidėjo juodi lietūs, susiformavo naftos ežerai, kurie tyvuliuoja iki pat dabar.

Tačiau kalbant apie didžiausias ekologines katastrofas pasaulyje, nederėtų visų „laurų“ sukabinti tik naftai. Černobylio atominės elektrinės sprogimas tikriausiai dar didesnė nelaimė ir atnešė, ko gero, daugiausiai žalos per visą istoriją.

Negalima nepaminėti ir dar vienos nelaimės, apie kurią Lietuvoje žinoma palyginti nedaug: pasirodo, Indijoje netoli Bopalo miesto 1984 m. avarija įvyko kompanijos „Union Carbide“ pesticidų gamykloje. Tuomet į aplinką pateko 45 tonos nuodingo metilo izocianato. Nuo šių dujų vos per kelias valandas mirė tūkstančiai žmonių, o dešimtys tūkstančių sunkiai susirgo. Dalis aukų apako, kitiems diagnozuotas organų nepakankamumas, o jų palikuonys ir šiandien serga su anuomet įvykusia nelaime siejamomis ligomis.

Didžiausios ligšiolinės ekologinės nelaimės planetoje

1. Černobylio atominės elektrinės sprogimas 1986 m.; likvidavimo kaina nežinoma.
2. Naftos platformų sprogdinimai Kuveite 1991 m.; likvidavimo kaina nežinoma.
3. Naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje 2010 m.; likvidavimas kainavo 32 mlrd. JAV dol.
4. Naftos išsiliejimas prie Aliaskos krantų 1989 m.; likvidavimas kainavo 12 mlrd. JAV dol.
5. Pesticidų gamyklos sprogimas Indijoje 1984 m.; likvidavimas kainavo 8 mlrd. JAV dol.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Veidas.lt

Komentarai (4)