Naftos ir dujų gręžiniai atranda naują gyvenimą

Nesu geologas, nei specialistas šios srities, bet tikrai taip pamąsčius, kad užsiimdamas tokia veikla kaip giluminiai gręžiniai, tikrai ka nors panašaus bučiau pasiūles exxx vėl milionai praplaukė

Dabar dauguma naujų gręžinių yra išlenkti (horizontalūs), todėl kažin ar taip jau lengvai panaudosi juos geoterminei energijai, tiesa senuosius gal ir įmanoma

tai straipsnyje kalbama apie senuosius nebeeksplotuojamus

Nesu energetikos specas, bet nepaminėta tokio reikalo įrengimo ir exploatacijos kaina, jei tiekia tik 54 kilovatvalandes energijos o įrengimas kainuotų tarkim milijoną $, kaži kada toks atsipirktų?

Už ką milijoną mokėti? Brangiausias darbas - gręžinys - jau padarytas. Vamzdį įkišti kažin kiek nekainuos. Priežiūros kažkokios irgi nelabai reikia. Naftos gręžiniai būna grupėmis, tai priežiūra dar supaprastėja. 20 gręžinių, štai jau ir megavatvalandė. Dieną naktį, žiemą vasarą.

Nu matai, ziurint kiek to vambzdzio reikia, o dar jie rudyja jei nera tinkamai apdoroti... O dar itariu naftos greziniai vis del to nebuna arti elektros tinklu... Kazkokios technikos konvertuoti siluma i elektra irgi reikia, taip ir susideda kastai. O jei sildymui naudoti, tai wow kokiu ilgu trasu reikia.

Na kaip ir sakiau kadangi preliminari kaina nepateikta tai galim spekuliuoti kiek norim, bet mano "common sence" kažkodėl kužda kad čia sunkiai atsiperkantis dalykas, antraip jau senai kas nors būtų įgyvendinęs. Bet kokiu atveju vamzdžio neužteks, turbinos, generatroiai ir visa ifrastruktūra visdėlto kainuoja, abejoju ar šitie dalykai jau bus prie grežinių.

Yra vietovių kur apsimoka ir kur netgi dabar panaudojama geoterminė energija pramoniniu būdu. Pirmas šovęs galvon pavyzdys apie geoterminės energijos panaudojimą - Islandija. Tačiau tokių vietovių nėra daug. Tikėtina, kad iš tų JAV esančių 2,5 milijono gręžinių keli šimtai tiks elektros gamybai ar bent šilumos išgavimui (šildymui), tačiau tai tikrai nepavirs į didelio masto industriją, nes be aukščiau paminėtų yra dar vienas šio būdo trūkumas - šilumos kiekis ir atsinaujinimo greitis. Turbūt daug kam jau nusibosiu su tuo pačiu šaltiniu, bet tas diedas daug ir protingai visko priskaičiavęs, o rezultatus pateikęs gana paprastai ir suprantamai: http://www.inference.phy.cam.ac.uk/with ... e_96.shtml

sigun, čia pagrindinė diskusijų tema yra ne apsimokumas ar neapsimokumas naudoti geoterminę energiją, o NAFTOS gręžinių pritaikymas geoterminės energijos eksploatacijai.

Kažkaip keista. Nejau ten po žeme tik mažas plotelis šyla? Palyginus, tas vamzdis įleistas kelis km gilyn, atrodys kaip šiaudelis jūroj. Keista, kad jūra nepašildytų to šiaudelio.

Galbut cia realius skaicius uzrase, o ne tokius optimistinius kaip kad pvz tam saules bokste, kur prototipo duomenys visiskai neatitiko ju issvajotu lukesciu

Neskaitei knygos? Žemė nėra jūra. Geoterminės energijos naudojimas aušina uolienas aplink grežinį. Todėl panaudotinos energijos kiekis priklauso nuo uolienų šiluminio laidumo. Jeigu panaudosime daugiau energijos, uolienos aplink grežinį atauš ir teks palaukti kol vėl sušils. Neseniai teko kalbėtis su vienu geologu Lietuvoje. Pasirodo ant panašaus kabliuko pasimovė kai kurie lietuviai šilumos siurblių pirkėjai. Jeigu įkasti šilumos siurblį tokioje vietoje kur prasta gruntinio vandens cirkuliacija, tai siurbliokas paprasčiausiai atšaldo aplinkinį gruntą ir toliau iš jo beveik jokios naudos.

Na taip, neskaičiau. Tik įdomu, kas lieka po gręžinio eksploatavimo? Turbūt išsiurbus naftą, tuštuma savaime ar su pagalba užsipildo vandeniu. Ir ne 1 kub.m, ir ne 1000kb.m. Greičiausiai jis bus stovintis, bet galima jį ir pamaišyti.

Baigus eskploataciją, pagal aplinkos apsaugos įstatymus, naftos kompanijos privalo gręžinį užpildyti vandeniu ir uždaryti jį paviršiuje.