KEISTA, BET TAI VEIKIA: Kodėl modernūs lėktuvai vis dar skraido su „propeleriais“? ()
Štai pagrindinės priežastys, kodėl ši „seniena“ vis dar dominuoja danguje.
© Arpingstone (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Hercules.propeller.arp.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pamatę tai oro uoste, daugelis vis dar krūpteli: kodėl modernioje aviacijoje vis dar naudojami propeleriai?
Daugeliui keleivių propelerinis lėktuvas asocijuojasi su praeitimi, triukšmu ar net nesaugumu. Tačiau tiesa yra visiškai kitokia: jei šiandien skaičiuotume visus pasaulio orlaivius, nustebtumėte sužinoję, kad dauguma jų vis dar turi „mėsmales“ ant sparnų. Kodėl inžinieriai neskuba jų atsisakyti ir kodėl tai iš tikrųjų yra ateities technologija?
Nors spindintys reaktyviniai lėktuvai tapo prabangos ir greičio simboliais, aviacijos ekspertai tik šypteli – propeleriai niekur nedingo ir greičiausiai niekada nedings. Štai pagrindinės priežastys, kodėl ši „seniena“ vis dar dominuoja danguje.
1. Efektyvumo karalius: pigiau ir tvariau.
|
Propeleris yra pats efektyviausias būdas paversti variklio (tiek stūmoklinio, tiek turbininio) galią į trauką, kai skrendama ikigarsiniu greičiu. Jei skrydis trumpas, o aukštis nedidelis, propelerinis lėktuvas sunaudoja gerokai mažiau degalų nei reaktyvinis. Verslui tai reiškia pigesnius bilietus, o gamtai – mažesnę taršą.
2. Ne visur reikia „žaibo“ greičio.
Dauguma regioninių skrydžių vykdomi nedideliais atstumais. Skrendant iš Vilniaus į Rygą ar Varšuvą, reaktyvinis variklis nespėtų net „įsibėgėti“ iki savo efektyviausio režimo, o propelerinis orlaivis tą patį atstumą įveikia beveik per tą patį laiką, sunaudodamas tik dalį resursų.
3. Trumpesni kilimo takai.
Propeleriniai lėktuvai pasižymi savybe, kurios pavydi didieji laineriai – jiems reikia kur kas trumpesnio kilimo ir tūpimo tako. Tai leidžia pasiekti mažuosius oro uostus, esančius salose, kalnuose ar atokiose vietovėse, kur milžiniškas „Boeing“ ar „Airbus“ tiesiog netilptų.
4. Ateities variklis – elektra.
Įdomiausia tai, kad žvelgdami į ateitį ir elektrinius lėktuvus, inžinieriai vėl grįžta prie propelerių. Elektros varikliai geriausiai veikia sukdami būtent mentes, tad labai tikėtina, kad po dešimtmečio skrydžiai „su propeleriais“ bus laikomi modernumo ir ekologijos viršūne.
Tad kitą kartą, kai lipdami į lėktuvą išvysite besisukantį propelerį, neišsigąskite. Tai ne seniena, o genialiai paprastas ir stebėtinai efektyvus inžinerijos stebuklas, be kurio šiuolaikinė aviacija tiesiog sustotų.
