Lietuvos kaimų bendruomenės kyla į kovą prieš vėjo jėgaines

Nusisvaigimas kapitalus. Jei saulės modulių ir vėjo malūnų NK nepadidės, visa žemė niekaip neapsirūpins energija vien iš šitų. Kita vertus, kai šita energetika bus patraukliausia, tai ji automatiškai staigiai užims didelę dalį rinkos(pristatyti malūnėlių, jei tik jie staigiai atsipirktų, užtektų keleto metų). O dabar yra iškreipiama rinka, kompensuojant verslininkams iš žmonių kišenių. Viskas turi vykti natūraliai, neforsuojant, bet, žinoma, kaip visada suinteresuoti žmonės praplauna smegenis tautai(o tauta kaip visada per daug nesigilina ir žiūri tik į paviršių) ir tada jau logika nebeveikia. Atominė energetika yra vis dar perspektyvi, nes urano dar užteks ilgam.

Deja, nusisvaigai pats. Jei neklystu, tai zeme per sekunde pasiekia tiek energijos, kiek uztenka visai zemei parai. Jeigu isspaudziam ~15% NK ir padarom elementus itin pigius, tai padengiam visus stogus, dykumose pavarom elektrines ir kabeliais sujungiame tinklus i pasaulini tinkla ir apsirupinam vien is saules LAISVAI. Antra, kompensuojama yra ir duju energetika. Paziurek, uz kiek superkama elektra is dujomis kurenamu elektriniu. (www.regula.lt) Dar gali pasiziureti, kokias ES paramas gauna. Dar gali pasiziureti is kokiu pinigu state elektrenuose naujus blokus - tikrai ne is surinkto kapitalo, o is pajamu gautu uz elektra + ir siaip ju tarifas supirkimo didesnis bei turi valstybine garantija, net jeigu reikejo skolintis is banko. Atomine energetika bent jau man nepatinka ne del urano zaliavos, o del atominiu atlieku, kurios sukuria labai ilgalaikius isipareigojimus ir rizika. Taip pat visiskai neaiski atomines statybos kaina. Galiu su bet kuriuo is jusu kirsti lazybu is 1000LT kad atomines nepastatys uz 17mlrd. Lt. Kas nors eis lazybu ? Galim pas notara surasyti, kad butu rimciau. Nors atomines gaminamos elektros savikaina itin maza, bet kapitalo kastai itin dideli. Be to, pagal dabartinius urano poreikius, jo uzteks ~100 metu, o apsirupinama tik 15% elektros is atominiu. Jeigu staiga padidintume atominiu skaiciu iki 90, tai liktu tik geriausiu atveju 20 metu urano tinkamo butent dabartiniams reaktoriams (nespangstam apie tai, ko dar nera, nes vis tiek visas energijos gavybos rusis apdeda termobranduoline energetika, kurios potencialas yra milziniskas, o kuras - placiausiai paplites elementas zemeje + jokiu radioaktyviu atlieku).

Tiek 100 metų, tiek 20 metų yra gana daug, turint omeny, kaip sparčiai mokslas tobulėja. Aš tikrai nenoriu pasakyt, kad atsinaujinanti energetika yra visiškai bevertė, tačiau, nereikia būti labai naiviems. Nereikia forsuoti įvykių ir viskas bus gerai. Man ta kvaila atsinaujinančios energijos mada jau lenda per gerklę. Jei ji iš tiesų bus patraukli, automatiškai visi pereis ant jos. Čia aprašiau globaliai, bet grįžkim į realybę(jau kartojuosi). Lietuvos klimatas VISIŠKAI netinka gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Ir tai yra akivaizdus FAKTAS. Lietuvoje su šitomis "elektrinėmis" viso labo plaunami pinigai.

Arturai, pats katik ppasakei, kad reikia 12,5% zemes pavirsiaus, tam kad su 15% NK aprupinti visa zeme elektros energija. Beje, plotas kaip sakei 1,3 Vokietijos. O Vokietija didele salis pagal plota lyginant su pasauliu ? Pvz. Rusija ? istisi mizliniski negyvnami plotai. Toje pacioje afrikoje, sachara. Vien Sacharos plotas 6-9 milijonai kv.km. Gerokai daugiau nei reikia visai zemei. Tarsi atomine energetika, duju katilines ar pan. nereikalauja prieziuros. Manau tikrai sugalvos kaip supaprastinti saules paneliu prieziura ar tiesiog automatizuot ja Sakai reiktu daug erdves ? O namu stogai netinka ? Dykumu plotas yra didziulis. Saules energija derini su vejo ir biokuru ir laisvai galime ilgu laikotarpiu apsirupinti energija.

Gal Afrikoj ir tinka, tik bėda, jų stogai šiaudiniai - neatlaikys. Pakalbėkime apie situaciją Lietuvoje, o ne visoje planetoje. Lietuvoje, mano nuomone, apsimoka tik pavieniams namams vandeniui šildyt, šildyt namus(pagalbinė priemonė), ūkininkams. Ir tai, kažin ar atsipirktų. Tiesa, su biokuru truputį kitaip, čia turbūt vienintelis variantas Lietuvai, bet ir tai sunkiai įgyvendinamas. P.S. http://en.wikipedia.org/wiki/File:Giant ... _array.jpg Jei jie statomi taip, tai erdvės poreikis dar labiau išaugtų.

Apie biokurą tai gal nereikia. Pramoninėms šalims aprūpinti spiritu iš kukurūzų (jei vietoje naftos naudotume) reikėtų apie 16 tonų kukurūzų biomasės vienam žmogui per metus. Tam reikėtų apie 3 hektarų vienam žmogui (jei derlius geras). Jei bandysime pasiekti gerus gyvenimo standartus visiems pasaulio žmonėms, jau dabar reikėtų 7x3=21 milijardo hektarų. Deja, visas Žemės sausumos plotas - 14,8 milijardų ha (su Antarktida). Dirbama žemė, ganyklos ~ 5,5 milijardai ha. Net jei iškirstume visus pasaulio miškus, vietoje maisto augintume vien kukurūzus ir vaikščiotume perkarę iš bado, žemės ploto vis tiek gerokai trūksta.

Yra biokuras ir biomase. Tu kalbi apie biomase. Biokuras yra kietas ir jo Lietuvoje yra tiek, kad apsirupiname absoliuciai visa reikalinga energija. jau butau kitur pateikinejes skaicius. Apsirupinti biokuru sudetinga tiek, kiek reikia tvirtos rankos ir gerai issiaiskinus visus niuansus valstybes mastu sukurti projekta, leidzianti daug privaciu asmenu koordinuotai imtis veiklos. Zinoma, tas negali buti padaryta momentiskai, nes yra kapitalas, kuris tegul atitarnauja ir dalinai tegul buna isleistas i pensija. Nemanau, kad Lietuvoje galesime apsirupinti elektra is saules. Bet mes turime tikrai pakankamai vietos biokuru apsirupinti + elektros tiekimas turetu but sujungtas. Pvz. broliai Latviai turi daug hidroenergijos. Islandai turi termines energijos kalnus. Reikia subalansuoti viska! Sudetinga, bet imanoma. Cia kaip pvz pastate buna. Viename gale ijungtas sildymas, kitame kondicionierius. Tokius dalykus subalansuoji ir atsiranda laisvos energijos.

Į biokurą įeina ir biomasė. Immortallt, galima būtų išsamiau apie galimą biokuro panaudojimą Lietuvoje?

Ka galima lengvai ir dabar paskaiciuoti, tai yra kieto biokuro auginimas. Tiksliau Salix Vinimalis. Per 3 metus vidutinis derlius 120MWh/ha arba 40MWh/ha. Derlingoje zemeje buna iki 60MWh/ha metams. Pagal informacija kuria as turejau viso gaunu ~500,000ha nelabai tinkamos ukininkavimui zemes, bet tinkamos biokurui. Bahuriux kalba apie 600,000ha. Padaugink ir iskart zinosi kiek energijos pagaminama. Niuansas vienas, dabartines technologijos leidzia ~1/3 energijos paversti elektra. Kai kurie katilai kiek maciau ~40%, bet su katilais nesu itin gerai susipazines. 500,000*40=20TWh/metus energijos ir ~6-7TWh elektros. Dar pridek siuksles, siena (shiena), misko valymo ir kirtimo atliekas, vandens valymo irenginiu dumbla ir visa kita. Apie biokura kalbama dazniausiai kaip apie kieta neperdirbta kura. Apie biomase tai duju ar skyscio pavidalu perdirbtas kuras. Atitinkamai is anglu kalbos biomass ir biofuel.

liūdnesnė būtų. Gerai nuiminėti traktoriais Belarus, kai jie yra (duoti iš aukščiau?). O jei reikėtų pirkti naujus? Va čia sužinotume, kiek energijos į jį sugrūsta ir kiek visa ta muzika kainuoja Beje2. Nuimtą gluosnių biokurą, kurio drėgnumas ~55%, reikės kažkur džiovinti, nes kitaip kūrenant šlapias skiedras gausybė energijos bus išparceliuota vandens išgarinimui. Nuo 1500000 ha (15000 kv. km, apie 1/4 viso Lietuvos ploto) nuimto biokuro saugyklos/džiovyklos turėtų atrodyti grandioziškai, vertos III-ojo Reicho užmojų. Transportavimo užmojai į džiovyklas ir iš jų į elektrines taip pat būtų galingi.

technologas, siuo metu esu girtas ir resiu tiesiai sviesiai, siuo metu bandau paleidineti versla siuo klausimu. Zinau labai, labai daug ir turiu visus interesus sita reikala paleisti TIK pelningai, jokio intereso ideti daug darbo ir bankrutuoti bei susigadinti reputacija tarp kreditoriu ir jokiu butu ES parama nera pagrindas verslo atsiperkamumui, o visi kiti kastai, kaip amortizacija ir pan. iskaiciuojama i savikaina. Pirmas dalykas, biokurui nereikia jokiu dziovyklu, nes: biokuras pjaunamas esant isalui, tai yra dregnumas lieka ~20-30%, o energetine verte apie 2,5-3MWh is tonos. Tai yra panaisiai kiek pakankamai sausos azuolines malkos. Antra, cia su tais traktoriais ka skaiciuoji, ne visai pagaunu, bet pasakysiu taip: is sito verslo, jei tik eitu pavykti susitarti su kreditoriais, be ES paramos ir visu subsidiju uz dirbama zeme issisukciau per 10 metu. Trecia, niekas nedegina kuro, kurio drengumas 0%, tokio praktiskai nebuna! Transportavimas - nieko jau tokio sudetingo. Lietuvoje yra daug gelezinkelio trasu, dauguma logistikos kompaniju sausio menesi, kai vyksta pjovimas yra atostogose, nes musu kompanijos didziaja dalimi dirba su rytais, Rusija, o jie sausio menesi geria ir nebuna uzsakymu (informavo is vidaus). Problema su biokuru yra ta, kad katilines kainuoja ~2x, o jei tinkamos deginti siena/siuksles apie 3x brangiau nei dujiniai katilai bei joms aptarnauti reikia daugiau zmoniu. Any more questions - spit them here or PM P.S. kartais galbut as atrodau kaip pasikeles, bandau pasireiksti kaip visazinis ir pan. - taip tai sauveikia mano kompleksai, stengiuosi pasirodyti tvirtas ir protingas, bet siuo klausimu jau gyvenu ilgai, issiaiskines labai daug niuansu, perskaites magistrinius darbus, bendraves su zmonemis, kurie ties situo dirba. P.S.S. tikrai gyvenime daug skaitau, daug domiuosi, kai kur zinoma darau prielaidas, bet visada stengiuosi mastyti objektyviai ir logiskai.

Su fizika žiūriu apsiskaičiavau, sumaičiau dienas, metus, sekundes, vatus ir džaulius (shame on me) Išeina šiek tiek daugiau. Bet. Metiniai ūgliai tikrai nebus sausesni, nei sausos ažuolinės malkos. Čia jau fantastika. O kad derlius skaičiuojamas sausa mase - anokia naujiena, kai kuriose srityse taip parankiau, maža kokio drėgnumo gali būti produkcija. Džiovinti vis tiek reikės grandioziniais mastais, transportuoti irgi, geležinkeliai ne visur yra. O dėl traktorių jau minėjau, galiu bandyti supaprastinti, kad jau tikrai visi suprastų, išsiblaivius gal išeis suprasti. Jei bendras nvk 9, o elektros 3, tai po visų perdavimų ir energijos virsmų likus naudingumui tik 1-1,5 pasistoja klausimas - kam mums tai reikalinga? Kitaip tariant, kiek sukišome energijos, tiek jos gauname atgal el. energijos pavidalu. Toliau stojasi sekantis, didesnis klausimas - kokią energiją naudosime traktorių, reikalingų apdirbti gluosnių laukus, juos nupjauti, taip pat geležinkelio vagonų jų transportavimui gamybai? Ir apskritai, jei iš gluosnių gausime elektros 1:1, tai kam deginti patogią transportavimui ir saugojimui naftą, kad gautume elektrą, kurios kibiran neįsipilsi. Tokie tad esminiai klausimai.

Niekas biokuro nedziovina, tiksliau sakant Salix Vinimalis, nes ziemos metu, kai ateina isalas, didziaja dali dregmes atiduoda i dirva. Nupjauni gan sausus uglius. Sita informacija ne is komerciniu saltiniu, o is Magistrinio ir doktaranturos darbo bei praktines zinios. O nafta kaip ir ant dyzelio varomos transporto priemones nera amzinas dalykas. Pereisim ant vienokiu ar kitokiu akumuliatoriu. Tuo labiau, kad kuro kaina jau iskaiciuota i biokuro savikaina. O del energetines vertes tai pasakysiu taip, is 1ha derlius 120MWh arba ~45t. Pasidalink pats ir skaicius turesi. Cia yra siaures europos pradedant nuo Lenkijos ir i virsu vidurkis. Salix Vinimalis - svedu ar suomiu isveista veisle pries ~25 metus BUTENT biokurui auginti - didesne biomase ir energetine verte, atsparumas ligoms, sausroms bei antipatija is laukiniu gyvunu pagriauzti. Esme ta, kad biokuru apsirupinti yra daugiau darbo, sudetingesne schema negu, kad su dujomis. Su dujomis pastatai katiline ir vienas zmogus nuo kompo gali valdyti. O su biokuru reikia planuotis kaip apsirupinti, skelbti konkursus, prisiimti atsakomybe, jeigu blogai sudarysi planus ir t.t. Kartais noretusi pasitelkti visus pazistamus ir susieiti su kokiu Kubilium ir rezti viska tiesiai sviesiai, visus faktus, galimybes ir tiketis, kad suteiks visas reikiamas teises sita dalyka prastumti Lietuvos mastu. Sukurti pakankamai pajamu istraukti biudzeta bei sukurti darbo vietas, uzsukti vartojima viduje del mazesnio importo ir prekybos deficito bei tapti is tikruju energetiskai nepriklausomais.

padauginame iš gluosnių sausosios mas s šilumingumo – 17,6 MJ·kg-1). Apskaičiuotas kietajam ku- rui naudojamų gluosnių energijos efektyvumo koeficientas, arba sukauptos energijos kiekio santykis su energija, reika- linga tam kurui paruošti, yra 9,2. Specialiai paryškinau, nes ne visi skaityti matyt moka (o kam, užtenka rašyti mokėt ). Žodžiu, sėkmės statant elektrinę, tikiuosi turėsite daug gluosninės elektros

Na nezinau is kur cia istraukei, bet velgti reikia tiksliai ziureti ka jie turi omeny, kokioje zemeje, kokia rusis. Nes priklausomai nuo regiono pasirenkama rusis. Salix Vinimalis tikrai ne nuo rusisko zodzio. Energetine verte ziurejau ir uzsienio saltiniuose, jinai svyruoja, bet ~120MWh per tris metus. Dregnumo tiesiog nepamenu ir tingiu knistis. Nenori, netikek, ne mano reikalas. Tikek tuo savo atomu. Jei padvigubetu staiga elektriniu, tai net visa savo laika negaletu jinai atitarnauti del kuro trukumo, va tada, tai ikaltu kaina uz elektra. Magistrinis: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eL ... 5.0.01.ETD Lenku saltinis kalba apie 68MWh is hektaro per metus. Lenkai zino ka kalba, nes pas juos gan isvystytas sitas reikalas. Jie importuojas jau biokura, nes nebeturi kur pas save auginti, o angliu kurenti nebenori: http://books.google.lt/books?id=VfuWr1K ... Wh&f=false Pradzioje uzteks, nes kitur daug kas kartojas.

dar kukliau rašo: Viename hektare gerai prižiūrėtos gluosnių plantacijos kasmet užauga 10–12 tonų sausosios masės. Tai jau nebeaišku kuo betikėti.

viskas priklauso nuo rusies ir zemes. Jei auginsi zemeje kur derlingumas jos <20 balu, nu tai gausi gerokai maziau. Jei auginsi kur 50 balu, tai ir iki kokiu 60-80MWh istempti imanoma. Sausoji mase, tai isdziovinta, kur nera ne laso dregmes - taip niekas neprekiauja.

Neskaičiau tų jūsų nuorodų bet iš tiek kiek perskaičiau komentarus kilo mintis kad viskas turėtų priklausyti nuo žemės derlingumo gal ten neužsiminta apie tokį rodiklį, bet manau jis įtakos kažkiek turi. Beje gluosniai auga drėgnoje žemėje todėl bet kokiose lygumose jie nelabai augs tai irgi turi įtakos.. Dėl džiovinimo nieko nežinau bet galiu sužinot taigi jeigu sužinosiu parašysiu ką nors p.s immortall greitesnis už mane buvo