Ar pasaulis gali bent vieną dieną išgyventi be Vikipedijos? Vieno iš labiausiai lankomų portalų laikinas uždarymas nepatinka kai kuriems jo savanoriams redaktoriams, kurie tvirtina, jog toks protestas dėl JAV planuojamų priimti kovos su internetiniu piratavimu įstatymų gali sumažinti pasitikėjimą jų darbu.

„Man labiausiai neramu, jog dėl to organizacija imasi advokato vaidmens, o tai yra slidus reikalas“, – pareiškė „Wikipedia“ redaktorius Robertas Lawtonas, kompiuterinės įrangos konsultantas iš Mičigano, kuriam labiau priimtina, kad ši elektroninė enciklopedija išliktų neutrali žinių saugyklą. „Nė nepajusime, kai būsime išjungti dėl to, kad norime išgelbėti banginius“, – ironizavo jis.

„Wikipedia“ portalas anglų kalba buvo išjungtas parai nuo trečiadienio vidurnakčio JAV Rytų pakrantės (7 val. Lietuvos) laiku. Lankytojams buvo palikti prieinami tik puslapiai, kuriuose pateikiama informacija apie du JAV Kongresui svarstyti pateiktus įstatymus, taip pat informacija, kaip susisiekti su JAV įstatymų leidėjais.

Vikipedijos portalas anglų kalba buvo išjungtas pirmą kartą. Portalas italų kalba anksčiau buvo išjungtas, protestuojant prieš įstatymą dėl interneto cenzūros, kurį buvo pasiūliusi buvusio Italijos premjero Silvio Berlusconi vyriausybė. Šis teisės aktas taip ir nebuvo priimtas.

Vikipedijos vadovai šiuo protestu prisidėjo prie gausėjančių JAV įstatymų projektų kritikų. Tačiau kai kuriems redaktoriams šis sprendimas nepatiko, todėl jie blokavo savo asmeninių duomenų anketas arba atsisakė portalo administratorių pareigų. Dalis jų portalo vadovų sprendimą prilygino mėginimui prieš cenzūrą kovoti cenzūra.

Vienas iš penkių pagrindinių „Wikipedia“ principų skelbia, kad jos straipsniai „rašomi laikantis neutralaus požiūrio“. Ši enciklopedija taip pat siekia „išvengti šališkumo, nes mes nusakome informaciją ir klausimus, dėl jų nesiginčydami.“

„Wikipedia“ įkūrėjas Jimmy Walesas argumentuoja, kad enciklopedija gali išlikti neutralaus turinio, net jeigu portalas viešai demonstruoja tam tikrą poziciją kai kuriais klausimais. „Enciklopedija visada bus neutrali. Bendruomenė – nebūtinai; tik ne tada, kai kyla pavojus enciklopedijai“, – jis pabrėžė pranešime, paskelbtame socialiniame tinkle „Twitter“.

Šį portalą administruojanti organizacija „Wikimedia Foundation“ apie planuojamą laikiną Vikipedijos uždarymą paskelbė pirmadienio vakarą, surengusi savanorių tekstų rašytojų ir redaktorių apklausą bei sulaukusi 1 800 respondentų atsakymų. Šis protestas yra nukreiptas prieš JAV Atstovų Rūmų svarstomą Internetinio piratavimo sustabdymo įstatymą (Stop Online Piracy Act, SOPA) ir Senato nagrinėjamą Intelektinės nuosavybės apsaugos įstatymą „Protect Intellectual Property Act, PIPA).

„Jeigu būtų priimti, šie teisės aktai pakenktų laisvam ir atviram internetui, taip pat įvestų naujas tarptautinių tinklalapių cenzūros priemones Jungtinėse Valstijose“, – nurodė Vikipedijos fondas. Abu įstatymai nukreipti prieš Amerikoje sukurtų intelektinių produktų piratinių kopijų pardavimą užsienyje ir yra palaikomi kino bei muzikos pramonės.

Tuo tarpu tarp jų priešininkų esama daug interneto paslaugų bendrovių, tokių kaip „Google“, „Facebook“, „Yahoo“, „Twitter“, „eBay“ ir AOL. Pasak jų, šie teisės aktai pakenks verslui ir suvaržys žodžio laisvę. Socialinis naujienų tinklas Reddit.com trečiadienį neveikė 12 valandų, tačiau daugelis kitų tinklalapių nebus išjungti. Bendrovė „Google Inc.“ paskelbė demonstruosianti nepritarimą teisės aktų projektams savo portalo pradiniame puslapyje.

„Twitter“ generalinis direktorius Dickas Costollo sakė taip pat nepritariantis šiems įstatymams, tačiau apie jo socialinio tinklo išjungimą negali būti nė kalbos. „Pasaulinio verslo uždarymas reaguojant į vieną nacionalinės politikos problemą būtų kvailystė“, – parašė D. Costollo.

Vikipedija yra priklausoma nuo daugybės savanorių, kurie rašo ir atnaujina enciklopedijos straipsnius, todėl šio portalo vadovai ypač susirūpinę, kad naujuosiuose įstatymuose nenumatoma išlygų tinklalapiams, kuriuose vartotojai gali naudoti autorinių teisių saugomą medžiagą.

Pagal dabar galiojančius JAV įstatymus portalams nenumatoma jokių suvaržymų, išskyrus pareigą pašalinti ginčijamą turinį, jeigu jo autorinių teisių savininkai pateikia skundą. Tačiau Atstovų Rūmų svarstomame projekte numatoma, kad portalai gali būti uždaryti, jeigu nepakankamai kontroliuos juose skelbiamą informaciją.

Planuojama, jog dėl prieštaringai vertinamų teisės aktų bus rengiami nauji protestai, nors panašu, kad viltys juo priimti blėsta. Šeštadienį Atstovų Rūmų narys iš Kalifornijos respublikonas Darrellas Issa sakė, jog dėl SOPA nebus balsuojama, jeigu nepavyks susitarti dėl kompromiso. Tačiau Teksaso respublikonas Lamaras Smithas nurodė, kad debatai bus atnaujinti ateinantį mėnesį.

Baltieji rūmai praeitą savaitgalį žadėjo bendradarbiauti su Kongresu siekiant kovoti su piratavimu ir klastojimu, tačiau taip pat ginti žodžio laisvę ir inovacijas internete. JAV administracija užsiminė galinti pasinaudoti veto teise, jeigu prireiks.

Faktas, jog dabartinės redakcijos įstatymai vargu ar bus priimti, yra dar viena priežastis, kodėl R. Lawtonas nepritaria Vikipedijos išjungimui. „Manau, kad yra daug svarbesnių dalykų, į kuriuos organizacija turėtų sutelkti dėmesį – ne vien tik į įstatymų, kurie ir šiaip tikriausiai nebus priimti“, – sakė jis. R. Lawtonas su „Wikipedia“ projektu bendradarbiauja jau aštuonerius metus.

Kitas šio portalo savanoris Danny Chia sakė, kad jam sprendimas išjungti portalą kelia prieštaringus jausmus. Neutralumo principas taikomas tik Vikipedijos turiniui, tačiau daugeliui žmonių šis protestas atrodo kaip viso portalo pozicija, argumentavo Kalifornijos mieste Los Altose dirbantis programinės įrangos inžinierius.

Kiti internete diskutuodami apie Vikipedijos sprendimą atkreipė dėmesį į tą pačią problemą: pozicija yra svarbi, o jeigu aplinkiniai pamatys, kad „Wikipedia“ stoja į kurią nors pusę, jie gali susidaryti įspūdis, kad šios enciklopedijos straipsniai taip pat nėra visiškai objektyvūs.

Vikipedijos kūrėjų ratas pastaruoju metu šiek tiek sumažėjo: prieš metus šiame projekte dirbo apie 100 tūkst. aktyvių redaktorių, o dabar jų yra apie 90 000. „Wikimedia Foundation“ aiškina, kad šias tendencijas labiausiai lemia pasenę Vikipedijos platformos redagavimo įrankiai ir tvirtina, kad savanorių bendradarbių gali vėl padaugėti, atnaujinus programinę įrangą.

Komentarai (0)