Kada Lietuvoje vietoj naftos, dujų ir anglies naudosime vandenilį? (5)
Londono gatvėse jau rieda bandomieji kuro elementų teikiama energija varomi ekologiški taksi automobiliai. Lietuva apie tai gali nebent pasvajoti. Energetikos ministerija viešai deklaruoja paramą alternatyvių energijos šaltinių tyrimams. Deja, mokslininkai įsitikinę, kad ministerijos dėmesys tik simbolinis. Dėl to kuro elementai komerciniais tikslais Lietuvoje bus panaudoti dar negreit.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ekologija stumia į priekį
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros doc. dr. Giedrė Streckienė GRYNAS.lt teigė, kad kuro elementų naudojimas gali pasitarnauti sprendžiant globalias ekologines problemas. Ji mano, kad ekologiškumas yra vienas iš pagrindinių variklių, stumiančių kuro elementų tyrinėjimą: „Jei kuras yra grynas vandenilis, tai energijos gamyba vykdoma neteršiant oro, nes generuojant elektrą, šiluma ir vanduo išsiskiria kaip šalutiniai produktai. Būtent ta aplinkybė skatina šią technologiją toliau vystyti.
Pažymėtina, kad kuro elemente nevyksta degimo procesas, todėl kuras yra paverčiamas elektros energija efektyviau nei naudojant bet kurią kitą energijos gamybos technologiją prieinamą šiuo metu. Taip pat kuro elemento efektyvumas nedaug priklauso nuo jo galios – netgi mažos galios kuro elementų sistemos gali būti labai efektyvios.“
Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas dr. Darius Milčius įsitikinęs, jog vandenilio panaudojimas gali pakeisti energijos gamybos, perdavimo ir vartojimo sritis, taip pat prisidėti prie ekologiškai švarios energijos išgavimo: „Galima sakyti, kad siekiant patenkinti vis didėjantį energijos poreikį ir apriboti neigiamą poveikį aplinkai, visame pasaulyje intensyviai ieškoma naujų technologijų, leisiančių kuo plačiau įsisavinti atsinaujinančius energijos šaltinius, padidinti esamų energijos konversijos sistemų efektyvumą.
Vienas iš galimų sprendimų – panaudoti vandenilį kaip naują ir labai efektyvų energijos nešėją.
Vandenilio panaudojimas gali padėti išspręsti miestų transporto sistemų ekologines problemas ir panaudoti branduolinę energiją ne tik elektros, bet ir naujo kuro gamybai, skirto transporto sistemoms ir decentralizuotoms mažoms termofikacinėms elektrinėms.“
Priminė užburtą ratą
Ekspertai sako, jog vandenilio laukia stulbinanti ateitis, realu, kad netrukus energetiniame sektoriuje jis gali vaidinti pagrindinį vaidmenį, pakeisti įprastinius energijos šaltinius: naftos produktus, gamtines dujas, anglį. Vandenilio energetikos tyrimams daugelis modernių valstybių skiria milžinišką dėmesį ir nemažai lėšų.
Giedrė Streckienė mano, kad Lietuvoje kuro elementai nesureikšminami: „Vyriausybė neskiria išskirtinio dėmesio šiai technologijai ir jai tikrai nėra teikiamas prioritetas. Didžiausi moksliniai tyrimai Lietuvoje šioje srityje atliekami Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centre.“
Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas akcentavo, kad 2010 metais Vyriausybė pritarė Nacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijos projektui. Dokumente pristatomas vandenilio panaudojimas elektros gamyboje ilgalaikėje strategijoje iki 2050 metų.
Vandenilio energetikos technologijų centro vadovui dokumentas nėra visiškai suprantamas: „Išlieka neaišku, kaip tai (panaudojimas – aut. pastaba) bus atliekama technologiškai: panaudojant kuro elementus ar vandenilį deginant vidaus degimo variklių principu paremtuose įrenginiuose. Tiksliai apie Energetikos ministerijos prioritetus visgi galėtų atsakyti ministerijos specialistai.“
Taigi, strategija sukurta, o kaip ją įgyvendinti – neaišku. Susidariusią situaciją apsiėmė pakomentuoti Energetikos ministerijos Personalo ir protokolo skyriaus vyriausioji specialistė Donata Malinauskaitė. Kyla abejonė, ar būtent ši specialistė atsakinga už visuomenės informavimą.
D. Malinauskaitė atsakymą pateikė dviem sakiniais: „Kuro elementai – viena iš progresyvių energetikos technologijų. Todėl Energetikos ministerija nuolat stebi jų naudojimo raidą pasaulyje, analizuoja šioje srityje atliktus Lietuvos mokslininkų darbus.“
Pateikusi striuką atsakymą, specialistė pasiūlė kreiptis į Lietuvos energetikos instituto mokslininkus. Jos žodžiais tariant, institutas galėtų kompetentingiau ir išsamiau atsakyti į pateiktus klausimus. Situacija primena užburtą ratą: Energetikos ministerija atsakymo siunčia į Lietuvos energetikos institutą, šis – į ministeriją.
Anksčiausiai po 10 metų
Vandenilio energetikos centro vadovui klausimas „kada kuro elementus realu naudoti Lietuvoje?“ pasirodė neaiškus. Nepaisant to, atsakymą vis tiek pateikė: „Kuro elementai aktyviai eksploatuojami Lietuvoje nuo 2007 metų Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno technologijos universiteto Fizikos katedrų dėstytojų ir studentų mokymo bei demonstraciniams tikslams.“
Mokslininkas patikino, kad aktyviai vykdomi tyrimai, padedantys įvertinti kuro elementų galimybes.
Seimo Kęstutis Daukšys optimizmu netrykšta: „Šiandien tai dar neaiškus dalykas, manau, kad realiai Lietuvoje kuro elementai bus pradėti naudoti dar negreitai, kai kaina bus žemesnė.“
G. Streckienė buvo konkretesnė. Jos manymu, didesnių kuro elementų galių sistemos gali būti pradėtos naudoti neanksčiau nei po 10 metų. Specialistė sako, kad Lietuvoje realiausia kuro elementų energiją taikyti transporto sistemose bei naudoti ją elektroniniuose prietaisuose.
Kuro elementai – net ir tankuose
Ekspertų nuomone, Vakarų Europoje ir JAV ateityje kuro elementai dažniausiai bus naudojami decentralizuotam elektros energijos generavimui ir motorinėse transporto priemonėse. Negana to, tikimasi, kad jie bus įrengti ir daugelyje pastatų. Kai tai įvyks, likutinę šilumą bus galima panaudoti patalpų apšildymui ir karšto vandens generavimui.
Automobilių gamintojai, tokie kaip „Daimler-Chrysler“, „General Motors“, „Toyota“, „Opel“, jau sukūrė bandomuosius kuro elementų generuojama elektra varomus automobilius. Nepaisant to, jų pritaikymas komerciniams tikslams gali užtrukti keletą dešimtmečių. Pagrindinė problema, stabdanti ekologiškų automobilių gamybos plėtrą – vandenilio degalinių tinklo nebuvimas: keliuose rieda nedaug vandeniliu varomų automobilių, todėl ir neskubama statyti specifinių degalinių. Kadangi sudėtinga gauti vandenilio, komercinė kuro elementų gamyba neteikia ekonominės naudos, todėl jie yra brangūs, nedaug kam prieinami.
Čikagos Šiaurės Vakarų universiteto mokslininkai sugalvojo, kaip sustabdyti tą užburtą ratą. Jie pagamino oktaną naudojantį kuro elementą. Oktanas yra pagrindinis benzino komponentas, todėl vairuotojai, naudojantys tokius kuro elementus, užpildyti kuro baką galės daugelyje degalinių. Šis išradimas turėtų paspartinti kuro elementų diegimą.
Didžiosios Britanijos sostinės Londono gatvėse jau rieda bandomieji ekologiški „Intelligent Energy“ bendrovės sukurti vandenilio kuro elementais ir ličio polimerų baterijomis varomi taksi automobiliai. Be energijos papildymo šitokie automobiliai gali nuvažiuoti 400 km. Miesto gatvėmis riedančio taksi automobilio maksimalus greitis siekia – 130 km/h. Iš jų šiais metais bus suformuotas ekologiškų taksi automobilių parkas.
JAV kariškiai jau pradėjo vandenilio kuro elementus naudojančio tanko „M1 Abrams“ bandymus. Kol kas kuro elementai maitina tanko elektronikos sistemą. Vandeniliui gaminti naudojamas aviaciniu kuru JP-8 maitinamas įrenginys.
Prognozuojama, kad ateityje kuro elementai bus pritaikomi bet kokio tipo transporto priemonėms. Prieš keletą metų į dangų pakilo pirmasis kuro elementais varomas lėktuvas.
Pastaraisiais metais vandenilio energija naudojama ir elektroniniuose prietaisuose. Rinkai pateikta nemažai nešiojamųjų kompiuterių, turinčių lizdus, kurie skirti kuro baterijoms prijungti.
Švedų kompanija „MyFC“ pristatė prietaisą „PowerTrekk“, skirtą teikti įrenginiams energiją be rozetės. Naujasis prietaisas – kompaktinis kuro elementas – cheminę energiją paverčia į elektros. Tam, kad prietaisas veiktų, tereikia specialaus kuro paketo „PowerPukk“. Pastarasis įrenginį aprūpina vandeniliu. Tiesa, dar reikalingas ir deguonis – jis gaunamas iš aplinkos. Šis kuro elementas, atgaivintas mažu kiekiu vandens, USB kabeliu prijungiamas prie norimo pakrauti prietaiso.
Daugiausia finansuoja verslas
D. Milčius tikina, kad vandenilio kuro elementų taikymo srityje pirmauja JAV, Šiaurės Europos šalys, Japonija ir Australija. Šiose valstybėse vandenilio energija ganėtinai plačiai pritaikoma transporto, pramonės ir buities sektoriuose. „Viena iš aktyviausių tarptautinių organizacijų, vienijančių daugelį pasaulio šalių vandenilio energetikoje yra Tarptautinė energetikos agentūra. Ji įkūrė Vandenilio taikymo sutarties atskiras grupes vandenilio gavybos, saugojimo, kuro elementų ir kitose su vandeniliu susijusiose srityse“, – pagrindinę organizaciją, vienijančią vandenilio tyrėjus, atskleidė mokslininkas.
Lietuvoje vandenilio saugojimo mokslo tiriamieji darbai vyksta nuo 2000 m. Eksperimentai vykdomi Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centre, bandomojoje veikloje taip pat aktyviai dalyvauja Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetai.
Vandenilio energetikos plėtrą iš esmės finansuoja automobilių ir energijos gamintojai. Ekspertai sako, kad verslas į vandenilio energetikos technologijas investuoja maždaug tris kartus daugiau nei valstybė.
