Penktadienį, po visą naktį trukusio programavimo maratono (angl. hackathon) „Facebook“ pastate, įmonės vadovas Markas Zuckerbergas paspaudė mygtuką, kuriuo buvo pradėta bendrovės akcijų prekyba Niujorko akcijų biržoje, o įmonės būklė socialiniame tinkle buvo pakeista į „įtraukta į „Nasdaq“ įmonių sąrašą“.

Tiesa, viskas veikė sklandžiai tik „Facebook“ stovykloje – pačios akcijų biržos kompiuterinės sistemos buksavo, akcijų prekyba vėlavo. Bet tai nesutrukdė jau ir taip brangioms akcijoms – kainavusioms 38 dolerius už vienetą – staigiai pabrangti iki 42 dolerių. O vėliau kaina pradėjo kristi ir prekybos dienos pabaigoje ji buvo labai nežymiai didesnė nei pradžioje – tikriausiai ir tas padidėjimas buvo palaikomas vien investicinių bankų pastangomis. Pirmosios dienos šuolio lūkesčiai žlugo, rašo bbc.co.uk technologijų apžvalgininkas Rory Cellan-Jonesas.

Buvo tikimasi, kad mažieji investuotojai, apsvaigę dėl triukšmo, kurį sukėlė „Facebook“ akcijų prekybos pradžia, ims kaip patrakę pirkti akcijas nežiūrėdami į kainą ir socialinį tinklą valdančios bendrovės vertę iškels iki pat debesų.

Visgi realybė buvo kitokia – pasirodo, investuotojai turėjo daugiau sveiko proto nei tikėtasi ir paklausė Niujorko finansų analitiko, kuris ketvirtadienio vakarą televizijos laidoje sakė: „Mes savo investuotojams patariame susilaikyti. Prieš investuojant norime palaukti, kol suvoksime tą verslą“.

Šioje žinutėje esanti informacija – kad prieš kišant pinigus į bendrovę reikia labai aiškiai suprasti, ką ji veikia ir kuria kryptimi keliauja - burbulų laikais neretai būna ignoruojama. O jei investuojate į verslą, kurio kaina yra maždaug 100 kartų didesnė nei jo metinis pelnas, tai yra tik dar stipresnė priežastis pasiaiškinti, ar įmonė iš tiesų turi planą, kuris pelną padidintų bent kelis kartus.

O štai šeštadienį pasklido dar viena žinia, kuri turėtų padidinti mažųjų investuotojų atsargumą.

Savaitgalį M. Zuckerbergas savo būseną socialiniame tinkle atnaujino į „susituokęs“ - netikėtos, iš anksto neskelbtos ceremonijos metu jis savo namuose Palo Alto vedė Priscillą Chan. Na nieko nuostabaus – jiedu draugavo nuo studentavimo laikų, o „Facebook“ patalpintos nuotraukos – jaunikis, apsirengęs ne apsmukusiu bluzonu su gobtuvu, o kostiumu, švelniai prisiglaudęs prie nuotakos – yra iš tiesų mielos.

Tačiau šiuo atveju Markas nusižengė savo propaguojamiems principams ir nepasidalino savo planais su „Facebook“ draugais prieš kelis mėnesius. Juk jeigu „vestuvės“ būtų įrašytos į „numatomų įvykių“ sąrašą, jis ir jo nuotaka būtų sulaukę daugybės naudingų reklamų iš tortų kepėjų, suknelių dizaineriu, floristų bei visų kitų su vestuvėmis susijusių verslų, kuriems šis socialinis tinklas yra puiki vieta reklamuoti savo paslaugas.

Be abejo, jis net nesirengė to daryti. Jeigu toks „įvykis“ būtų matomas bent siauram „Facebook“ draugų ratui, informacija tikriausiai būtų nutekėjusi. Bet visa M. Zuckerbergo filosofija – ir jo verslo ateities pelnai – glaudžiai susiję su absoliučiai visų gyvenimo smulkmenų „nestabdomo dalijimosi“ idėja. O jei daugiau mūsų, kaip ir M. Zuckerbergas, nuspręs, jog nėra labai gerai atskleisti visas kortas, tuomet pelnai už reklamą gali augti lėčiau nei galima būtų tikėtis iš 104 mlrd. dolerių vertės bendrovės.

Kitoms technologijų bendrovėms, besitikinčioms keliauti „Facebook“ parodytu keliu ir užpildyti kišenes pinigais už viešą akcijų pasiūlymą, bet koks ženklas, kad burbulas gali sprogti, kelia rimtą nerimą. Jau dabar esama nemažai bendrovių, kurios susilaukia milijoninių investicijų, tačiau niekam nežinoma, koks jų gaunamas pelnas – na kad ir 1,5 mlrd. dolerių vertinama bendrovė „Pinterest“, neseniai susilaukusi 100 mln. dolerių investicijos. Dar viena bendrovė, kuri labai atidžiai stebės kaip ateinančiomis dienomis seksis „Facebook“ akcijoms - „Spotify“. Ir tokių bendrovių šiais laikais yra kur kas daugiau. Ne viena dešimtis ir galbūt ne vienas šimtas.

Tuo tarpu M. Zuckerbergui ir jo kolegoms akcijų kainos pokyčiai bent jau kol kas per daug nerimo nekels – jie jau gavo savo 16 mlrd. dolerių. Bet gali būti, kad ateityje 2012 metų gegužę vertinsime kaip mėnesį, kuomet technologijų burbulas pradėjo leisti orą, rašo R. Cellan-Jonesas.

Komentarai (1)