Elektrą JAV gamins dirbtinis vėjas (Video)

Nemanau kad turetume tureti rupesciu su plienu. Gelezis 4tas dazniausiai sutinkamas elementas zemeje. Be to plienas labai lengvai perdirbamas. Apie kokius cia brangius resursus tuomet kalbam?

Nu tai urano paprasto tai nemesi į reaktorių Jį dar reikia sodrint. Nu aišku gal koks Iranas papigiai pasodrintų

Gelezis ne ketvirtas, o pirmas.

Nu kad niekaip, Deguonis > silikonas > aliuminis > gelezis. Kiek ziuriu visur taip pat.

Ta statistika peremta tik pavirsiumi, taciau zemes branduolys gelezinis.

Branduolys gali būt kad ir deimantinis, nereiškia kad mes jį kada nors eksplotuosim Žemiau paviršiaus niekas nėra prisikasęs, paviršiuje ir yra visos medžiagos kurias dabar eksplotuojame. Beje ne , o greičiausiai Silicis

Butent ka blizzard pasake, mums rupi zaliavos kurias galime explotuoti.

Kažkas negerai tekste su skaičiavimais. Pabandysiu paskaičiuoti pats. Oro srauto galingumas G=1/2dAS3, kur: G-galingumas W, d — (oro tankumas kg/m3) = 1,0 kg/m3 A — (plotas, per kurį praeina oras m2)= π*r2= 3,14*200*200=125600 m2 (vamzdžio diametras 400m) S — vėjo greitis m/s =22 m/s. G=1/2*1,0*125600*22*22*22=0,66869440 GW Taigi tokiame vamzdyje 22 m/s greičio oro srautas (vėjas) turės tik 0,67 GW galią. Tai iš kur tie 2,5 GW? Todėl visi likę skaičiavimai tekste yra niekiniai. Nebent aš suklydau? Pataisykit.

Prisiminiau laidą "Pricing the priceless". Joje kaip tik skaičiavo kiek šiais laikais (2011 m) kainuotų pastatyti Eifelio bokštą ir sutapimas - kaip tik Amerikoje Atsakymas - 480,000,000 USD. Prisiminkim, Eifelio bokštas irgi iš plieno, tik ne 1,2km aukščio o "tik" ~300m, ir diametras toli gražu ne 400m, ir dar ne pilnaviduris, o skylėtas. Ir čia kažkas tikisi, kad pavyks TOKĮ bokštą pastatyt už 2,5 mlrd USD? Plius jis turės ne šiaip stovėt, bet dar atlaikyt uraganinio stiprumo vėją, kuris pajėgtų sukti 2,5GW galios turbinas. Dėl projektavimo, tai vėlgi per discovery rodė laidą, kad japonai jau "suprojektavo" kilometro aukščio piramidę-miestą, savo viduje turėsiančią daugybę dangoraižių. Tai jei tv laidai galima buvo suprojektuot tokį dalyką, tai čia paėmus 1970-ųjų įdėją, kurią dar pamodeliavo Izraelio institutas, spėju irgi ne milijonus išleido. Trumpiau, turint galvoje, jog Arizonos dykumose žemės nuoma nėra labai didelė - projektas patiklių investuotojų pinigams įsisavinti. O dėl ko privatūs investuotojai eina? Su mintimi, kad pavyks dar dar daugiau sudomint ir pakilus kainai greitai jiems prastumt akcijas.

Na jai straipsni skaitei, tai projektas jau paruostas ir priduotas statybu leidimui gauti. Ty vyksta derybos, tai reiskiasi, jie jau suskaiciavo kastus kiek kas kainuos. O su tais skaiciavimais, jie patys kazkur persiskaiciavo, tarkim kad ir Burj Khalifa didziausias dangoraizis pasaulyje kainavo 1.5 milijardo USD. Turbut nereikia sakyti kad dangoraizio projektas zymiai brangesnis ir sudetingesnis del daugybes ivairiu kriteriju.

Paantrinant Arwiui, sitas pastatelis Burj Khalija ir itin prabangiai statytas ir irengtas bei per palyginus trumpus terminus. Be to, jo aukstis kiek pamenu nebetoli iki 1,2km

Burj Kalifa tikrai labai įspūdingas statinys, tik "šiek tiek" mažesnis pagal apimtį, ir dar į aukštį mažėjantis ar ne? Nors kai pagalvoji, kad žmonės visokiais e-cat patiki... Kaip suprantu akcijų galės visi norintys nusipirkti, tad turėsit progą. Sėkmės.

Siauresnes apimties, bet inzineriniai itnklai, langai, ventiliacijos sistemos, gaisro apsaugos sistemos ir dar aibe kitu dalyku tikrai neatpigina projekto. Beje, jei neklystu, sita dangoraizi (na patalpas jame) pardavinejo irengta, o ne su daline apdaila. Na esme ta, kad ateityje pamatysim, kiek sitas projektas realus. Tiesiog jei visi zmones butu tokie visiskai skeptikai naujovems, tai neturetume ir rato

Kažkas negerai tekste su skaičiavimais. Pabandysiu paskaičiuoti pats. Oro srauto galingumas G=1/2dAS3, kur: G-galingumas W, d — (oro tankumas kg/m3) = 1,0 kg/m3 A — (plotas, per kurį praeina oras m2)= π*r2= 3,14*200*200=125600 m2 (vamzdžio diametras 400m) S — vėjo greitis m/s =22 m/s. G=1/2*1,0*125600*22*22*22=0,66869440 GW Taigi tokiame vamzdyje 22 m/s greičio oro srautas (vėjas) turės tik 0,67 GW galią,( idealiu atveju pavertę į el. galią teturėsime 0,67*0,56=0,38 GW). Tai iš kur tie 2,5 GW? Todėl visi likę skaičiavimai tekste yra niekiniai. Nebent aš suklydau? Pataisykit. Pataisymų nesulaukiau, tuomet pratęsiu skaičiavimus. Sakykime prisotiname orą dar 0,2 kg/m3, tuomet jo tankis padidės iki 1,2 kg/m3, tai ir oro srauto galia padidės 20 proc. ir bus 0,802 GW, o pavertus į el.galią 0,426 GW . Kiekvieną sekundę pratekės 125600m2*22m/s oro kiekis. Kiekvieną sekundę reikės pakelti į 1250 metrų aukštį (+50 m dėl to, kad pakėlus reikės spaudimo vandeniui išpurkšti) 0,2*125600*22=552640 kg/s vandens arba 552,26 m3/s (kad būtų akivaizdus palyginimas pasakysiu, kad Nemuno vidutinis daugiametis debitas ties Kauno HE – 259 m³/s, patvankos aukštis 15 m.,o vidutinė KH elektrinės generatorių galia 100,8MW). Kad užkelti šitokį kiekį vandens į bokšto 1250 m aukštį (reikės vandeniui suteikti potencinę energiją) tam reikės turėti galingumą G=mgh/s=552640*9,8*1250/1= 6,77 GJ/s=6,77GW. Įvertinus siurblio variklio n.vk.=0,82, pačio daugiapakopio vandens siurblio n.v.k.=0,5, sunaudojama el.galią reikia padidinti iki 6,77/(0,82*0,5)=16,5 GW. Gauname bokšto naudingą galingumą 0,426 GW , o sąnaudų galingumas (dar neįvertinus trinties nuostolių) 16,5 GW. Nesuprantu, kas čia per nesamonės, ar aš nemoku skaičiuoti?