Praėjusią savaitę paskelbti Europos skaitmeninės darbotvarkės duomenys atskleidė įdomią tendenciją: lietuviai itin aktyviai naudojasi interneto turiniu, tačiau už jį moka tik maža dalis naršytojų. Tiesa, ekspertai pastebi, jog piratavimą skatina ir tai, jog Lietuvoje paprasčiausiai mažai galimybių turinį įsigyti legaliais būdais.

Europos Komisijos (EK) tyrimo duomenimis, internete žaidžia, žiūri, klauso arba siunčiasi žaidimus, nuotraukas, filmus ar muziką daugiau nei trečdalis (34,5 proc.) Lietuvos gyventojų. Tai – daugiau, nei Europos Sąjungos vidurkis (25,3 proc.). Tačiau vos 3 proc. internetu parduoda prekes ar paslaugas arba perka interneto turinį ir programinę įrangą.

700 tūkst. vagišių

Kovotojai su piratavimu internete teigia, kad minėti skaičiai beveik sutampa su jų vertinimais – šalyje gali būti daugiau nei 700 tūkst. vartotojų, kurie neteisėtai siunčiasi kūrinių kopijas.

„Lietuvoje yra apie 15 stambesnių „torrent“ tinklų ir maždaug 60 didesnių kitų piratinių tinklalapių. Įvertinant, kad vienas interneto vartotojas gali turėti susikūręs profilius keliuose tinklalapiuose, šios svetainės turi apie 500 tūkst. vartotojų. Interneto paslaugų tiekėjų FTP serveriais naudojasi dar apie 200 tūkst. žmonių“, – teigia Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) pirmininkas Vytas Simanavičius.

LANVA vykdytos apklausos parodė, kad vienas vartotojas per mėnesį atsisiunčia maždaug 5 muzikos albumus. Grubiai skaičiuojant, jų padaroma žala vien muzikos autoriams, atlikėjams ir platintojams kas mėnesį gali siekti 5–25 mln. Lt.

V. Simanavičiaus teigimu, piratavimo mastai Lietuvoje nesikeičia jau keletą metų. Ir nors legalaus turinio internete tik daugėja, vartotojai vis dar mieliau renkasi piratinius tinklalapius.

Gausu viešo turinio

Tyrimo duomenis išplatinęs Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) grėsmingai skambančių prielaidų patvirtinti neskuba.

„Lietuvos žmonės iš tikrųjų yra pakankamai aktyvūs interneto turinio vartotojai, ypač jaunimas. Internete yra labai daug viešo, legalaus ir nemokamo turinio, pavyzdžiui, naujienų portalai, laikraščių, TV, radijo stočių elektroninės versijos, „Youtube“ ir kiti vaizdo įrašų kanalai, keitimosi nuotraukomis svetainės, nemokamos muzikos svetainės ir t. t. Taip pat daugėja gyventojų, kurie turinį perka internete“, – tikino IVPK direktoriaus pavaduotoja Ieva Žilionienė.

Ir naudoja, ir kuria

Piratų partijos atstovai taip pat teigia, kad didelis turinio vartojimas nebūtinai reiškia didelį piratavimo lygį.

„Šie duomenys labai džiugina, nes akivaizdu, kad Lietuvoje žmonės yra technologiškai išprusę ir nebijo technologijų įtakos savo gyvenime. Taip pat atkreiptume dėmesį, kad net 25,3 proc. vartotojų patys įdeda savo sukurtą turinį, stipriai lenkdami ES vidurkį. Taigi jų negalima vadinti „piratais“ – jie jau yra autoriai“, – sako Piratų partijos atstovas Justas Ingelevičius.

Be to, ataskaitoje nėra nurodoma, kiek vaizdo ar muzikos įrašų yra atsisiunčiama į kompiuterius, o kiek žiūrima tokiuose tinklalapiuose kaip „Youtube“, todėl bandymai nustatyti „pirataujančių“ lietuvių skaičių tėra interpretacijos.

Susiduria su ribojimais

Anot J. Ingelevičiaus, pagrindinė piratavimo priežastis yra ne žmonių nenoras mokėti, o tai, kad nėra galimybės norimą turinį įsigyti legaliai ir patogiai.

„Nors turinio pasirinkimas jau yra didelis, Lietuva šiuo aspektu vis dar yra provincija. Daugelis toje pačioje „Youtube“ svetainėje yra susidūrę su užrašu: „Turinys nepasiekiamas jūsų šalyje.“ O tokia tarnyba, kaip „Spotify“, leidžianti legaliai klausytis muzikos, pas mus išvis neveikia. Yra būdų, kaip šiuos ribojimus apeiti, tačiau tai irgi nėra visiškai legalu. Žinoma, pas mus jau veikia „iTunes“, tačiau kainos tikrai nėra adekvačios mūsų rinkai. O ir lietuviško turinio ten ne per daugiausiai. Puslapyje Myliumuzika.lt galima pasiklausyti muzikos, tačiau tik lietuviškos, taigi vartotojų pasirinkimas vėlgi yra apribotas“, – pastebi Piratų partijos atstovas.

Komentarai (53)