Už kūrinių platinimą – kalėjimas. Bet kokių mokėjimų, aukojimų ar reklamos paslaugų draudimas piratinėse svetainėse. Valstybinės institucijos, atsakingos už intelektinės nuosavybės apsaugą, skyrimas. Autorių teisių gynėjai tikisi, kad gal taip pavyktų pažaboti piratavimą internete.

Tokias priemones numatančius įstatymų pakeitimus Kultūros ministerijai siūlo darbo grupė, savo idėjas šlifavusi kelis mėnesius.

Dabar šiuos siūlymus svarstys ir poveikio vertinimus rengs ministerijos atstovai. Manoma, kad Seimui ir Vyriausybei atitinkami teisės aktai gali būti pateikti jau po vasaros atostogų.

Piratus – į kalėjimą

Vienas drastiškiausių darbo grupės siūlymų – Baudžiamajame kodekse numatyti įkalinimo bausmes už autorių teisių pažeidimus.

Tiesa, taip siūloma bausti tik tuos interneto vartotojus, kurie pažeidimus atlieka sąmoningai ir iš tokios veiklos gauna pajamų. Naršytojams, kurie kūrinius siunčiasi asmeninėms reikmėms, ir toliau galėtų būti skiriamos administracinės baudos.

„Vieša paslaptis, kad jei tinklalapį reikėtų išlaikyti iš savo asmeninių lėšų, nebūtų prasmės to daryti, – sako Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) pirmininkas Vytas Simanavičius. – Kriminalizavus komercinę veiką dėl viešo kūrinių paskelbimo, policijos pareigūnams būtų paprasčiau tirti bylas, paprasčiau surinkti ir užtikrinti įrodymus teismui. Dėl to tikrai nenukentės nei vienas interneto vartotojas, kurio veiksmuose nėra tyčios.“

Užsuks pajamų kranelį

Dar vienas siūlymas – drausti tarpininkams teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie užsiima neteisėta veikla.

Šiuo metu teismo galima prašyti uždrausti tarpininkams teikti tik elektronines paslaugas, tačiau pakeitus Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą vien tuo nebebūtų apsiribojama.

„Siūloma stabdyti neteisėtą verslą, siekiant užkirsti kelią gauti pajamas už neteisėtą kūrinių naudojimą – už reklamą, taip pat neleisti mokėjimo tarpininkams rinkti pinigų ir juos pervesti asmenims, kurie vykdo šią veiką. Piktnaudžiavimų iš teisių turėtojų pusės būti negalės, kadangi dėl draudimo kiekvienu konkrečiu atveju spręs teismas“, – teigė LANVA pirmininkas.

Be to, darbo grupės nariai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje trūksta institucijos, kuri būtų atsakinga už intelektinės nuosavybės pažeidimus. Dalis tokių funkcijų priskirta Informacinės visuomenės plėtros komitetui (IVPK), bet jo atstovai teigia neturintys nei lėšų, nei žmogiškųjų išteklių tokiai veiklai vykdyti. Taigi siūloma arba numatyti šios veiklos finansavimą IVPK, arba funkcijas perleisti kitai institucijai.

Viena ranka muš, kita glostys

Darbo grupei vadovavęs Kultūros ministerijos Autorių teisių skyrius gautus pasiūlymus žada analizuoti, įvertinti ir parengti reikiamus teisės aktų pakeitimus.

„Mes dabar renkame, analizuojame, žiūrime, kaip yra kitose valstybėse. Tarkime, baudžiamoji atsakomybė yra nedaug kur. Ir aš nežinau, ar kažkas tam pritars, bet toks pasiūlymas yra. Man pačiai atrodo, kad to nereikia, geriau imtis kitokių priemonių, didinti prieinamumą“, – sakė skyriaus vedėja Nijolė Matulevičienė.

Ji pastebėjo, kad kol kas nei viena pasaulio valstybė nėra radusi „stebuklingo recepto“ prieš piratavimą internete. Todėl verčiau pirmiausia galvoti apie teisėtų kūrinių pasiūlos didinimą, o tik tada rūpintis sankcijomis.

„Pas mus su ta prieiga yra sudėtinga. Tarkime, anksčiau, kai buvo populiarūs materialiose laikmenose įrašyti kūriniai, Lietuvos rinka turėjo problemų, nes užsienio kompanijos nenorėjo duoti licencijų. Dabar šios problemos persikelia į elektroninę erdvę ir mes vėl liekame neįdomūs, kaip maža rinka“, – pastebėjo N.Matulevičienė.

Pašnekovė užsiminė ir apie artėjančius postūmius: antai kolektyvinio administravimo asociacijos kartu su ministerija ketina sukurti bendrą erdvę, kurioje legaliai už nedidelę kainą bus galima įsigyti visų Lietuvos autorių kūrinių.

Piratų nesustabdys?

Piratų partijos atstovai teigia, kad dalijimasis informacija bei žiniomis yra kultūros vystymosi pagrindas ir teikia didelę naudą visuomenei, todėl turėtų būti skatinamas, bet ne ribojamas. O bausmės bei papildomi ribojimai sustabdys tik nedidelę dalį interneto „piratų“.

„Daugelis žmonių dalindamiesi failais nesijaučia besielgiantys amoraliai: jie negauna iš to materialinės naudos, jie vis tiek perka bilietus į kino, dramos bei operos teatrus, perka knygas, įrašus, lankosi koncertuose. Taigi jie nesijaučia nieko iš nieko atėmę, kadangi tam tikrą savo pajamų dalį skiria kūrėjų produkcijai įsigyti. Todėl jeigu jiems grėstų baudžiamoji atsakomybė dėl failų dalijimosi, tikėtina, į tai būtų reaguojama kaip į represiją, neteisingą, ribojantį įstatymą“, – teigė Piratų partijos atstovas Justas Ingelevičius.

Autorių teisių gynėjams jis siūlė ieškoti būdų pasinaudoti failų dalinimosi sistemų teikiamomis galimybėmis renkant lėšas už reklamą, mokamus paketus ar išskirtines paslaugas. Taip pat egzistuoja savanoriškos autorių rėmimo sistemos, tokios kaip „Flattr“, kurios leidžia žmonėms skirti dalį pinigų patikusiems autoriams tiesiogiai, išvengiant tarpininkų.

Komentarai (30)