Informacinių technologijų pažanga skatina susimąstyti ne tik apie popierinės spaudos, bet ir apie tradicinės televizijos ateitį bei galimus jos kaitos scenarijus. Vizijų yra įvairių, tačiau aišku viena – televizija neįsivaizduojama be interneto.

Tačiau internetas nėra tik nauja ryšio technologija, skirta TV kanaluose transliuoto turinio sklaidai. Internete yra išskirtinio ir unikalaus turinio, kurio visuma gali tapti visaverte alternatyva tradicinei televizijai.

Vietoje televizoriaus – „YouTube“

Viena didžiausių vaizdo įrašų dalijimosi tarnybų „YouTube“ skiria milžiniškas lėšas populiariems šiame portale veikiantiems kanalams. Svetainė pernai investavo 300 mln. JAV dolerių į originalaus turinio kūrimą (per šimto naujų kanalų), taip siekdama padidinti konkurenciją su tarptautiniais įprastos televizijos kanalais.

Unikalus turinys, kuriamas tik interneto naršytojams, Vakaruose dažniausiai įvardijamas žiniatinklio televizijos (angl. web TV) terminu.

Kuo jis skiriasi nuo televizijos turinio? Pirmiausia, įvairių siauros tematikos kanalų gausa. Nors kabelinė televizija žiūrovams siūlo kelionių, muzikos, dokumentikos bei kitus specializuotus kanalus, tačiau tikriausiai nė vienas kabelinės TV vartotojas nėra matęs kanalo, skirto vien gruziniškai virtuvei.

Taip pat žiniatinklio televizijai kuriamas turinys pasižymi didesne žanrų gausa, įvairesne stilistika. „Televizijoje esi suvaržytas taisyklių, trukmių, reikalavimų. Kuriant išskirtinai internetui laisvės yra gerokai daugiau“, – į klausimą, kuo skiriasi darbo specifika kuriant televizijai ir internetui, atsako Tadas Vidmantas, laisvai samdomas prodiuseris ir režisierius. Daugeliui internautų jis žinomas dėl didelį populiarumą pelniusių trumpametražių filmų.

Lietuvoje – pirmieji žingsniai

Vakaruose žiniatinklio televizija suvokiama kaip nauja ir besivystanti TV pramonės šaka, turinti nemažai perspektyvų. Užsieniečiai aktyviai kuria įvairias laidas, vaizdo tinklaraščius, teminius kanalus ir kitą kokybišką turinį.

Tačiau Lietuvoje originalaus internetinio turinio yra labai nedaug, žengiami tik pirmieji žingsniai.

Internete galima rasti tiek mėgėjų, tiek profesionalių režisierių bei žurnalistų kūrybos. Štai pernai iš tradicinės TV eterio į internetą persikėlė informacinių technologijų laida NKTV. Jos kūrybinė grupė tokį sprendimą priėmė dėl lėšų trūkumo, kadangi tradicinėje televizijoje transliuota laida nesulaukė vadovybės reikalaujamo populiarumo.

NKTV vedėjo ir redaktoriaus Ernesto Janušo nuomone, norint sukurti iš tiesų žiūrimą internetinę laidą ar serialą būtina ne tik turėti gerą idėją, bet ir pinigų. „Ir jų reikia išties nemažai – lygiai tiek, kiek ir tradicinės televizijos laidai“, – tikina jis.

Užsidirbti kuriant išskirtinai lietuvišką turinį yra sudėtinga. „Lietuvių kalba yra komercinis prakeiksmas. Kai tik prabyli šiuo palikimu, iš karto susitaikai su tuo, kad tavo maksimali teorinė auditorija yra trys milijonai“, – šmaikštauja E. Janušas.

„YouTube“ portale kas savaitę pasirodančius NKTV laidos įrašus vidutiniškai peržiūri apie 22 tūkst. žmonių, tačiau toks populiarumas nėra pakankamas norint iš savo kūrybos užsidirbti – internetinė laida kol kas nėra pelninga. Nežinia, ar tokia bus ateityje, kadangi visas komandos laikas yra skiriamas tik laidų kūrybai, bet ne laidos rinkodarai. „Strategija? Kol kas – tiesiog kurti laidas. Ir tikėtis, kad būsime pastebėti“, – savo darbo tikslus apibūdina E. Janušas.

Studentiška iniciatyva

Žiniatinklio televizija yra išskirtinė tuo, kad joje dirbti gali kiekvienas turintis ryžto ir idėjų. Norint pasiekti reikšmingų komercinių rezultatų dirbant internete nėra būtina ilgametė profesinė patirtis ar specifiniai įgūdžiai.

Pavyzdžiui, amerikiečio Ray Williamo Johnsono „YouTube“ platformai buitinėmis sąlygomis kurtas „Equals Three“ vaizdo tinklaraštis ilgainiui tapo toks populiarus, kad šiuo metu yra plėtojamas kaip visavertis žiniatinklio televizijos projektas. Autoriaus kanalą prenumeruoja daugiau nei penki milijonai vartotojų, o iš kūrybinio savo darbo jis gauna dideles pajamas.

Prieš keletą mėnesių lietuviškoje „YouTube“ erdvėje startavo kiek kitokio pobūdžio žiniatinklio televizijos projektas – mokslo populiarinimo laida „Mokslo sriuba“. Kas savaitę pasirodančioje laidoje paprastai yra pateikiama mokslinė informacija, pasakojama apie vykdomus reikšmingus mokslinius tyrimus, pristatomi svarbiausi tam tikrų mokslo šakų, daugiausia fizikos, pasiekimai.

Pelno nesiekiančios iniciatyvos autoriai yra studentai, kurie tikisi savo idėjinį darbą finansuoti privačių ar visuomeninių rėmėjų lėšomis. Kitaip nei NKTV, „Mokslo sriubos“ kūrybinė grupė nusprendė bent kol kas atsisakyti komercinės reklamos, kadangi galimos pajamos iš jos nepadengtų projekto išlaidų. Nenuostabu, mat laidos įrašus vidutiniškai peržiūri apie 5 tūkst. internautų.

Kuriant autorinį turinį žiniatinklio televizijai užsidirbti iš reklamos yra sudėtinga, tad žymesnių sėkmės pavyzdžių Lietuvoje kol kas neturime. Atrodo, kad „YouTube“ kanaluose neįmanoma pritaikyti tradicinėje televizijoje priimto reklamos pardavimo modelio.

„Faktas tas, kad daugelis mūsų televizijų jau rodo savo turinį internetu, tačiau peržiūrų skaičius ir atitinkamai pinigai iš internetinės reklamos bei iš reklamos per televiziją skiriasi kaip diena ir naktis“, – pastebi laidos „Mokslo sriuba“ vedėjas ir redaktorius Ignas Kančys.

Tiesioginis eteris – išlikimo garantas

„YouTube“ platformoje galima rasti ir kitą kanalą, kuris siekia televiziją perkelti į internetą. Tai Penki.tv, kuriame galima rasti dienos, savaitės naujienų laidas, įvairių teminių reportažų. Tačiau, pasirodo, šiame kanale tėra viešinamas atrinktas to paties pavadinimo skaitmeninės IP televizijos kanalo turinys.

Penki.tv valdanti bendrovė kol kas šio internetinio kanalo nevysto kaip atskiro projekto, jam nėra keliami komerciniai tikslai. „Kanalui niekada nebuvo ir nebus keliami tikslai užsidirbti iš reklamos“, – pabrėžia „Penkių kontinentų komunikacijos centro“ atstovas Borisas Binevičius.

Internetinis Penki.tv šiuo atžvilgiu tėra suvokiamas kaip papildoma informacijos sklaidos priemonė bei įrankis, skatinantis pasidomėti bendrovės teikiamomis paslaugomis.

Internetas nėra vertinamas kaip pavojingas TV konkurentas. B. Binevičiaus nuomone, nors televizija ateityje taps kur kas lankstesnė, keisis techniniai ir technologiniai sprendimai, tačiau tradicinis TV verslo modelis išliks tol, kol žiūrovams bus aktualios tiesioginės transliacijos.

Komentarai (1)