Šilutiškiai, klaipėdiečiai, raseiniškiai ir kiti Klaipėdos regiono gyventojai turi ne tik stipriausią Lietuvoje vėją, tačiau ir geoterminę anomaliją po savo kojomis. Būtent šioje Lietuvos vietoje dėl nežinomų priežasčių kilometro ir daugiau gylyje plyti karštu vandeniu įmirkusios uolienos. Todėl netoli Klaipėdos stovi vienintelė Lietuvos geoterminė jėgainė, tiekianti šio miesto gyventojams iki 40 proc. šilumos žiemos sezono metu. Jos vadovai įsitikinę, jog geoterminių jėgainių tinklą pajūrio regione būtų galima plėsti, o geoterminį vandenį panaudoti ir rekreaciniams tikslams.

„Bendrovė „Geoterma“ turi keturis gręžinius, kiekvienas leidžiasi į kilometro ir šimto metrų gylį. Svarbiausia, kad kiek vandens pakeliame, tiek turime ir grąžinti – tai apibrėžta net įstatymu, - geotermijos taisykles vardijo bendrovės inžinierius gamybai Antanas Petraitis. - Injekciniai gręžiniai nuo čia (jėgainės teritorijos, - red. past.) nutolę vienas tris, kitas – beveik keturis kilometrus. Vanduo iš žemės gelmių būna 38 laipsnių karščio. Jis pereina per absorbcinį šilumos siurblį ir ten mes paimame šią šilumą. Į žemę grąžiname 10-ies laipsnių vandenį. Todėl ir grąžiname atokiau, kad neatvėsintume to sluoksnio. Skaičiuojama, jog dar 25-erius metus šis sluoksnis neatvės. Koks yra, toks ir išliks.“

Beveik pusę šilumos duoda žemė

Inžinieriaus A. Petraičio minėtame absorbciniame šilumos siurblyje surinkta šiluma yra perteikiama miesto tinklų vandeniui. Todėl geoterminė jėgainė dirba ir vasarą, ir žiemą vienodu pajėgumu. Vasarą geoterminio vandens šiluma skiriama karštam vandeniui ruošti, žiemą – šildymui.

Kaip jau minėta, Klaipėdos mieste 60 proc. reikiamos šilumos gaminama iš dujų, 40 proc. - išgaunama iš geoterminio vandens.

Tačiau „Geoterma“ buvo pirmoji ir yra vienintelė Baltijos šalyse geoterminė jėgainė. Todėl šios bendrovės vadovams ir personalui teko pereiti visus klystkelius, kol galiausiai, po 20-ies metų bendrovė veikia tvarkingai ir pelningai.

„Pradėję dirbti turėjome didelių problemų – vamzdynuose pradėjo augti gamtinis gipsas. Galiausiai vamzdynas užaugo taip stipriai, kad juo nebegalėjome prastumti vandens, buvo didžiulis pasipriešinimas. Buvome priversti visą geoterminę trąsą pjaustyti gabalais ir valyti. Dabar jau radome sprendimą – tam tikrą medžiagą pilame į geoterminį vandenį ir ji neleidžia gipsui susidaryti. Tai buvo projektuotojų klaida turbūt – jie neįžvelgė, kad taip gali nutikti“, - prisiminė A. Petraitis.

Ar verslui rūpės geoterminė anomalija?

Laikinai „Geotermos“ direktoriaus pareigas einantis Edmundas Paplauskas teigė, jog jėgainė šilumą Klaipėdos miestui pradėjo tiekti jau 2001-ųjų gruodį. Tačiau iškart susidūrė su gausybe problemų.

„Šilumos ūkio įstatymas buvo priimtas tik 2003-aisiais. Poįstatyminiai aktai, reglamentuojantys šilumos supirkimą – iki šiol kinta. Bendrovė, kuri buvo įsteigta tos geoterminės anomalijos tyrinėjimams ir jos pritaikymui visuomeninėms reikmėms ir iškart pateko į rinkos džiungles. Žinoma, patyrėme daug ekonominių nuostolių. Tačiau dabar dirbame pelningai“, - dėstė E. Paplauskas.

Laikinai direktoriaus pareigas einantis vyras nerimauja dėl bendrovės privatizavimo.

„Yra verslo ir yra Lietuvos interesui. Jau sukaupėme žinių ir patirties, o geoterminės anomalijos galimybės yra milžiniškos. Tokios jėgainės galėtų būti statomos tik mūsų krašte – Vakarų Lietuvoje. Siekia Raseinius, Pagėgius, Šilutę – maždaug toks arealas. Tokių jėgainių gali būti prie kiekvieno miestelio, kuris turi vartotojų. „Geoterma“ gali patarti, ko nereikia daryti, ir ką reikia daryti. Esame mušti ir lupti“, - teigė E. Paplauskas.

Jis tikino nežinąs, kas galėtų jėgainę įsigyti ir ką nuspręstų su ja daryti. Požiūrį, kad geoterminė jėgainė, kaip svarbus energetikos objektas turėtų likti valstybės rankose yra išreiškęs čia viešėjęs Prezidentas Valdas Adamkus bei Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šilumą „išsitraukti“ gali ir individualus namas

Lietuvos geotermijos asociacijos Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Saulius Šliaupa teigė, jog pirmosios jėgainės tikslas buvo ne pelnas, o išmokti suvaldyti žemės gelmėse slypinčią šilumą.

„Čia svarbu išspręsti geologinius ir technologinius klausimus. Tada galėtume šitą geotermijos panaudojimą išplėsti ir į kitus miestus. Juk tik vakarų Lietuvoje turime tokias palankias sąlygas. Geoterminės jėgainės dar galėtų atsirasti Šilutėje, Palangoje, Vilkaviškyje“, - dėstė S. Šliaupa.

Norint geoterminio vandens pagalba gaminti elektros energiją reikia išgauti daug aukštesnės temperatūros vandenį – jis turi būti mažiausiai virimo temperatūros (~ 100 laipsnių).

„Nauji technologiniai sprendimai įrodė, kad gaminti elektros energiją panaudodami geoterminį vandenį galėtume ir Lietuvoje. Na, o kas dėl šildymo, tai dar Antikos laikais – senovės Romoje, Graikijoje šiltas vanduo buvo naudojamas būstui sušildyti arba įkaitinti pirtį. Kokį pranašumą mes turime čia, Lietuvoje? Labai gerą infrastruktūrą. Kuriame nors Vakarų Europos mieste turėtume investuoti ne tik į gręžinius ir tokią jėgainę, bet ir tiesti tranšėjas, kad galėtume šilumą tiekti vartotojui centralizuotu būdu. Lietuvoje dėl to sutaupome apie 40 – 50 proc. investicijų. Nepamirškime, kad tą energiją galime paimti ir iš 10-20 metrų gylio gręžinukų, arba ir vieno metro gylyje iškasti tranšėjas, išvedžioti specialius gyvatukus ir energijos užteks individualaus namo ar net didelio objekto apšildymui“, - kalbėjo Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Minėti nedideli gręžiniai laikomi sekliąja geotermija ir juos galima įrengti visoje Lietuvoje.

Geriau mokėti už savą elektrą, ar už importines dujas?

Kodėl vis dar šildomės importuojamomis dujomis? Visų pirma, gavus 4 kilovatvalandes šilumos už vieną reikės sumokėti elektros tinklams – tiek elektros reikalauja įrengimai, ištraukiantys šilumą iš gelmės (šilumos siurbliai). Kitas stabdis – didelės investicijos įrengimui.

„Už geotermiją moki iš karto. Už dujas štai moki po truputį kas mėnesį. Čia pasistatai specialius įrengimus ir pamiršti visas savo problemas. Vis dėlto žmonės dažnai pagalvoja, kad gal geriau išdėlioti savo išlaidas tolygiai per metus. Na, drąsesnieji, arba kurie turi daugiau pinigų, investuoja iš karto. JAV net elektros bendrovės moka kompensacijas žmogui, įsirengusiam šilumos siurblius. Ten tokia politika – jau geriau žmogus mokėtų už elektrą savo tiekėjams, nei už importuotas dujas. Lietuvoje tik po truputį mažinamos kainos elektros energijai, kurios reikia namų šildymui“, - geotermijos situaciją apibendrino profesorius.

Klaipėda išsiskiria „žaliąja energija“

Geotermijos problemoms ir perspektyvoms aptarti skirtoje konferencijoje Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas pasigyrė, jog miestas jau senai nėra priklausomas nuo vieno energijos šaltinio.

„Turime keletą nepriklausomų energijos tiekėjų – tai ir medienos perdirbimo įmonės, ir „Geoterma“. Vasarą netgi nejungiame „Klaipėdos energijos“ katilų, naudojame „Geotermos“ vandenį ir to užtenka, kad pašildytume miestui karštą vandenį. Be to, mes pirmieji startavome su atliekų deginimo įmone, kad ir kaip kontraversiškai vertinamas šis projektas. Manau, kad šiuo projektu mes sprendžiame sąvartynų problemą, iš gamyklos dar gausime šiluminės energijos. Be to daugiau nei 50 proc. gamyklos žaliavos bus medienos atliekos, biomasė. Kai ši gamykla startuos, Klaipėdoje apie pusė būsto šildymui reikiamos energijos bus gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių“, - lyderiavimu „žaliosios energijos“ srityje džiaugėsi Artūras Šulcas. Klaipėdos miesto taryba šiais metais pritarė dar vieno biokatilo statyboms mieste. Įrenginys vicemero minėtus skaičius kilstels dar 10 proc. žaliosios energijos naudai.

Negana to, galvojama statyti vėjo jėgaines trečiojoje vandenvietėje ir Kalotės bei Dumpių uždarytuose sąvartynuose - kelių šimtų metrų sanitarinės zonos, negyvenamos žmonių, dabar stūkso be naudos, o jose įrengtos aukštos įtampos elektros linijos.

Iš biokuro katilinių, gamyklų, bendrovės „Geoterma“ ir kitų atsinaujinančią energiją gaminančių šaltinių superkama šiluma lemia, jog klaipėdiečiai žiemą už šilumą moka mažiausiai iš didžiųjų Lietuvos miestų. Klaipėdos savivaldybės butų ir energetikos poskyrio vedėjo Algio Gaižučio teigimu ji svyruoja tarp 27- 29 centų už kilovatvalandę.

Didelė bankroto tikimybė

„2010 metais, prieš perduodant bendrovės „Geoterma“ akcijas Valstybės turto fondui, bendrovė dirbo nuostolingai, buvo įsiskolinusi Tarptautiniam rekonstrukcijos ir plėtros bankui. Viena iš įmonės veiklos rodiklių blogėjimo priežasčių – nusidėvėję technologiniai įrenginiai, optimaliam jėgainės darbui palaikyti buvo reikalingos didelės investicijos. Nepriklausomas auditorius, atlikęs „Geotermos“ 2010 m. finansinių ataskaitų rinkinio auditą, konstatavo, kad egzistuoja didelė jos bankroto tikimybė.

Šios priežastys lėmė tuo metu priimtą sprendimą. Energetikos ministerijos nuomone, bendrovės veiklos tęstinumo galimybės neturėjo būti siejamos su būtinybe išlaikyti jos akcijas valstybės nuosavybe“, - sprendimą bendrovę privatizuoti komentavo Energetikos ministerijos Informacijos valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Donata Malinauskaitė.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Grynas.lt

Autoriai: Inga Labutytė

Komentarai (5)