Dieną prieš rudeninio "Intel" IDF 2012 forumo atidarymą įvyko taip vadinama "Day Zero" („Nulinė Diena“). Paprastai ši diena skirta neformaliai prezentacijai, t.y. pasakojama kažkas tokio, ko nepriimta sieti su "Intel" vardu. Šį kartą pagrindinį vaidmenį atliko "Intel Labs", o prezentacijos tema pavadinta "Vintage Tomorrows".
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
"Day Zero", skirto žiniasklaidos atstovams, pradžią paskelbė Brian David Johnson – futuristas bei vienas iš "Intel Labs" vadovų.
Pastarasis žmogus žvelgia labai toli į ateitį, jo vaizduotė duoda darbo "Intel" praktikams – inžinieriams. Tačiau pradžia visai logiška: kompiuteriai tampa vis mažesni ir mažesni, o jų matmenys, iš esmės, artėja prie nulio. Matyt, Brian David Johnson jau dabar regi, kaip kiekvieno iš mūsų namuose bus kažkas panašaus į kvantinius biokompiuterius, kai gyvos ląstelės atliks skaičiavimų sistemų ir duomenų kaupiklių vaidmenį, kai viskas vyks žaibiškai, vos tik mums panorėjus.
Tiesa, kol kas artimiausia ateitis tokia, jog jau greitai kompiuterius bus galima integruoti į stalą, drabužius, žmogaus kūną... Žodžiu, bet kur, kur tik panorėsime. Kokios galimybės ir kokia ateitis atsiveria prieš mūsų akis? Kaip pasikeis mūsų gyvenimas po dešimties metų? Kaip pasikeisime mes patys? Kiekvienam iš mūsų atsiveria naujos galimybės. Mes turime bendrą ateitį, tačiau kiekvieno ateitis bus sava, unikali. Būtent šiems klausimams ir buvo dedikuota prezentacija.
Brian David Johnson nuomone, pažvelgti į ateitį galima tik diskusijos forma, kai apsikeisdami savo mintimis ir idėjomis galima suformuluoti mūsų vizijas ir lūkesčius. Kaip viskas gausis realybėje, mes sužinosime tik tuomet, kai ta ateitis bus prieš akis. Tačiau leistis į fantazijų pasaulį, pasitelkus vaizduotę, galime jau dabar. Kodėl Intel ėmė daug dėmesio skirti tokių vizijų kūrimui, t.y. bandymams atspėti, kaip vystysis visuomenė ir kaip keisis žmonės?
Prieš porą metų, taip pat "Zero Day" metu, buvo pristatyta speciali "Intel" specialistų grupė, į kurią buvo pakviestas antropologas. Ši grupė užsiima žmonių elgsenos tyrimais, taip bandoma atspėti, ko nori atskiri žmonės ir kaip padaryti produktą, kurį jie pamėgs – į jį reaguos ne pragmatiškai, iš naudos pusės, tačiau emocionaliai. Spėjimų tema vystoma, tad dabar į darbą pasitelkti psichologai, rašytojai – fantastai ir vizionieriai. Būtent tokius žmones, kurie nėra pasikaustę techninėje srityje, ir pakvietė į prezentaciją.
Dalis iš pakviestų svečių, bendradarbiaudami su "Intel Labs", sudalyvavo projekte, kurio metu gimė knyga, kurioje ir keliami klausimai apie įvairius ateities variantus. Pavyzdžiui, bendravimo su naminiais gyvūnais sąsajos, veikiančios emocijų pagrindu; išmanūs namai (aplinka, apšvietimas, muzika, video), kurie prisiderina prie šeimininkų nuotaikos; vyriausybė be biurokratijos; arba kas bus, jei gamybinėje sferoje visą monotonišką darbą pagaliau ims dirbti robotai. Ką darys likę be darbo žmonės? Rašys knygas?
Įdomu tai, jog "Intel Labs", planuodama ateitį, įkvėpimo nutarė semtis iš "Steampunk" retrofuturistinės meno pakraipos. Galimos ateities iš britų karalienės Viktorijos laikų epochos, su garo varikliais, Č. Babidžo skaičiavimų mašina, keistai atrodančiais akiniais ir ginklais, visuotiniu analogine technika paremtu valdymu – visa tai įkvepia inžinierius kurti ateities sprendimus. Tam, kad auditoriją įkvėptų "Steampunk" idėjos, buvo nufilmuotas kino filmas, kuriame kultiniai rašytojai William Gibson, Bruce Sterling ir China Mieville, taip pat kiti rašytojai, muzikantai, menininkai papasakojo, ką jiems reiškia steampunk kultūra ir kodėl jie užsiima kažkuo, kas aplinkinių priskiriama šiam entuziastų judėjimui.
Be kino filmo ir diskusijų susirinkusieji turėjo galimybę susipažinti su tam tikrais perspektyviais "Intel Labs" projektais. Pavyzdžiui, automatizuota prekių, esančių parduotuvių lentynose, apskaitos sistema.
Vaizdo kamera pastatoma prieš prekystalį ar lentyną ir seka, kokios prekių pozicijos mažėja, kokioms prekėms pirkėjai skiria daugiau dėmesio. Sekimas vyksta, atpažįstant etiketes. Kartu gali būti atsižvelgta ir į tokius parametrus, kaip produkto galiojimo laikas. Prekybininkai interaktyviu režimu gauna informaciją apie tai, kokias prekes reikia iš prekybos pašalinti, kokių prekių atsargas reikia papildyti, nes jas gerai perka, o kokių prekių trūksta lentynose, kad nebūtų tuščių vietų.
Kitas įdomus projektas apjungia virtualios realybės (AR) ir QR kodų idėjas. Inovacija slypi tame, jog informacija su kodu perduodama šviesos šaltinio, pavyzdžiui, LED, dėka, tam panaudojami trumpi impulsai, kurie nematomi žmogaus akiai. Iš esmės, jei žinotume, kur žiūrėti, akis atskirtų tik eilę iš šviečiančių taškelių. Tačiau vaizdo kamera, kuri gali filmuoti bent jau 20 kadrų per sekundę greičiu, mato švytėjimo ryškumo pokyčius, o tai ir yra kodas. Šį iššifruoja speciali aplikacija, o vėliau gauta nuoroda siunčiama į duomenų bazę kaip užklausa.
Praktikoje tai gali atrodyti taip: eilė iš šešių šviesos diodų integruoja į neoninę parduotuvės arba maitinimo įstaigos iškabą. Vartotojas nukreipia į ją savo išmaniojo telefono kamerą, įvyksta kodo nuskaitymas, užklausa Internetu siunčiama į duomenų bazę, o vėliau telefono ekrane pasirodo specialus pasiūlymus – restorano šefas siūlo puikų patiekalą, arba atsiranda batų su specialia nuolaida nuotrauka, o galbūt ir kostiumas iš naujausios kolekcijos…
Štai taip, dabar visai kitomis spalvomis gali nušvisti rudeninė IDF 2012 sesija, kurios šeimininkė yra ne kas kitas, o procesorių gigantas "Intel", kuris mąsto apie dešimtis metų į priekį. O kokią ateitį mato mūsų skaitytojai?
