Trys ketvirtadaliai lietuvių visur naudoja vienodą slaptažodį (3)
Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 73 proc. žmonių visoms virtualioms sąskaitoms ir profiliams naudoja vieną ir tą patį slaptažodį. Maža to, 70 proc. apklaustų lietuvių negalėtų atpažinti netikrų el. laiškų ar interneto tinklalapių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Svarbus saugumo internete aspektas – žmonių požiūris ir elgsena. Nors specialistai nuolat kartoja rinktis kuo sudėtingesnius slaptažodžius ir nenaudoti vienodų prisijungimo duomenų įvairiuose profiliuose, nemažai daliai žmonių tai nė motais.
„Kaspersky Lab“ užsakymu atlikta tarptautinė apklausa parodė, kad pasaulyje maždaug trečdalis žmonių naudoja lengvai atspėjamus slaptažodžius (įvairius skaičius, savo, artimųjų ar gyvūnų vardus ir pan.). Lietuvoje tokių lengvabūdžių šiek tiek mažiau (27 proc.). Tačiau jei pasaulyje tik 9 proc. žmonių visur naudoja vienodą slaptažodį, tai lietuviai yra kur kas atsainesni – vienintelį slaptažodį turi net 73 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių.
Vartotojų duomenų vagystės metodų pagrindą dažnai sudaro socialinė inžinerija – būsima auka įviliojama į kenkėjišką puslapį arba įkalbama atsiversti paštu atsiųstą kenkėjišką failą. Gyventojų apklausa patvirtina, kad tokį pranešimą ne visada paprasta atpažinti.
Pasaulyje netikrų pranešimų ar interneto svetainių negalėtų atpažinti apie 50 proc. žmonių. Lietuvoje tokių gyventojų net 70 proc. Didžioji netikrų pranešimų dalis atsiunčiama elektroniniu paštu arba per socialinius tinklus. Priežastis paprasta: šiandien tai du populiariausi bendravimo būdai. Kibernetinis nusikaltėlis, kaip duomenų vagystės instrumentą pasitelkdamas sukčiavimą, labiausiai siekia gauti nelegalią prieigą prie prisijungimo duomenų socialiniuose tinkluose, banko ir mokėjimo realiuoju laiku sistemose, taip pat interneto parduotuvėse. „Kaspersky Lab“ duomenimis, 2012 m. liepą 68 proc. netikrų pranešimų buvo siunčiami siekiant pavogti duomenis.
Kad masinio siuntimo metodika veiksminga, netiesiogiai liudija gauti duomenys: 27 proc. apklaustų Lietuvos vartotojų paminėjo, kad jau buvo susidūrę su įtartinais laiškais socialiniuose tinkluose arba savo pašto dėžutėse, gavę laiškų banko vardu (socialinio tinklo arba kitų paslaugų) prašant paskelbti konfidencialią informaciją.
Taip pat 25 proc. Lietuvos vartotojų prisipažino, kad atvertus tokį laišką kompiuteris buvo užkrėstas virusu, o 11 proc. įvedė asmeninę arba finansinę informaciją į įtartinus interneto puslapius.
Apklausą „Kaspersky Lab“ užsakymu šių metų rugsėjį atliko bendrovė „A.W.Olsen & Partners“.