Komentaras: Į debesų kompiuterijos paslaugų kainą priežiūra neįskaičiuota (1)
Debesų kompiuterija atvėrė verslui galimybes atsisakyti didelių pradinių investicijų į IT. Viskas paprasta – IT perkama kaip paslauga ir mokama tik už tai, kiek laiko ja naudojamasi. Tačiau dar reikėtų įvertinti, kad daugumai vadinamosios "debesijos" paslaugų reikalinga priežiūra ir administravimas, o tai į kainą nebūna įtraukta.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tad reikėtų įvertinti, kiek iš viso teks mokėti už paslaugas ir jų priežiūrą. Pasauliniai debesų kompiuterijos paslaugų teikėjai, pavyzdžiui, „Google“ ar „Microsoft“, į savo standartinių sprendimų kainas neįtraukia mokesčio už jų priežiūrą ir administravimą. Tad, jeigu kiltų problemų ar atsirastų naujų poreikių, už paslaugos mokestį pagalbos vargu ar pavyktų sulaukti.
Įmonei, užsisakiusiai tokias paslaugas, teks samdytis specialistą, kad jos atitiktų poreikius, padėtų spręsti įvairius darbuotojams kylančius klausimus – negaunu el. laiškų, nepavyksta prisijungti prie sistemos ir pan. Be to, sutrikus paslaugų teikimui, atsakingas asmuo turės bendrauti su užsienyje esančiu „debesies“ paslaugų teikėju – rašyti laiškus, laukti atsakymų arba skaityti forumuose pateikiamas rekomendacijas, kaip spręsti vienokius ar kitokius sutrikimus.
Nepriklausomai, ar įmonės IT prižiūrės vidinis administratorius, ar specializuota įmonė iš išorės, ar darbuotojas, nusimanantis apie IT, tai vis tiek reiškia, kad įsigyjama debesijos paslauga pabrangsta, t. y. prie šios paslaugos mokesčio, kurį nurodo paslaugos teikėjas, prisideda sąnaudos specialistui. Todėl lyginant skirtingų paslaugų teikėjų – tiek tarptautinių, tiek Lietuvos – kainas reikėtų nepamiršti įvertinti paslaugos priežiūros klausimo.
„Microsoft Office 365“ ir „Google Apps for Business“ leidžia tokiomis programomis kaip „Word“, „Excel“ ar „Google Docs“ ir daugeliu kitų naudotis internetu, į kompiuterį jų neįsidiegus. Toks principas vadinamas programinė įranga kaip paslauga (angl. SaaS), jis leidžia įmonėms už prieinamą kainą naudotis funkcionaliais ir pažangiais IT sprendimais.
Tačiau vienas pagrindinių programinės įrangos kaip paslaugos bruožų yra tas, kad visi vartotojai gauna tą patį standartizuotą funkcionalumą. Iš vienos pusės, tai yra gerai, nes didelė dalis vadinamosios gerosios praktikos būna iš karto sukonfigūruota ir parengta naudoti. Tačiau dažnai šios funkcijos neatitinka įmonės specifikos ir poreikių. Pavyzdžiui, vidinis portalas „Microsoft SharePoint Online“ yra bevertis, jeigu jis nepritaikytas prie įmonėje vykstančių procesų, naudojamų dokumentų ir pan.
Taigi, kartu su debesų kompiuterijos sprendimais yra naudinga įsigyti ir jų priežiūros paslaugas iš specialisto – paslaugų teikėjo partnerio. Paslaugos teikėjas, pavyzdžiui, „Microsoft“ arba „Google“, yra atsakingas už tai, kad viskas veiktų, o priežiūra besirūpinantis partneris – kad viskas veiktų ir būtų pritaikyta konkrečiai įmonei.
