Biodegalų fiasko Europos Sąjungoje

Laba dieną, ot tai naujiena. Nuo pat pradžių mąsantiems tai buvo aišku, tik ekonomikos neišmanantys hipiai matė(o) biokurą kaip panacėją. Sumokėsi 100 Lt mažiau už šildymą ir 150 Lt daugiau už maistą (skaičiai iš lempos). Rusiškas biznis. Čia ūkininkai labiausiai ir stumia, nes jiems lengviau auginti nelepius trimečius žilvičius, nei daugiau dėmesio reikalaujančius maisto produktus.

Na nuostabu. Gerai, kad tik 3 metus miegojo. Kitaip tariant, vištos nugaišo, siunčiame teleskopą. Su kuo ir sveikinu žaliuosius.

Karve, ne apie žilvyčius eina kalba, o apie grūdus, rapsą, kukurūzus kurie panaudojami ne maistui, nors užauginami ir tam tinkami, bet spiritui varyti.

Karve, tau ypac senai buvo aisku, bet net nesupratai apie ka kalba eina. Biokuras katilinems visai atskira kalba.

Kai būdamas antrakursiu šitą biokuro "naudą" aprašiau atsiskaitomąjame darbe, man dėstytoja už tą klausimą parašė apvalų nulį, nes, tipo, aš prieš ekologiją ir gamtą, ir vien dėl to gavau 7, kas man tą pusmetį sutrukdė gaut pačią didžiausią stypūškę. Tikiuosi, ji perskaitė šitą straipsnį ir mėlynuoja iš gėdos!

Kodėl atskira?

Todel, kad biokuras katilinems tai yra visu pirma siuksles, kurios nepuva savartyne ir netersia tada aplinkos. Taip pat panaudojamos vandens valymo atliekos, kurios vasara ispudomos ir isdziovinamos. I biokura ieina ir siaudai, kas yra likutinis produktas, kuris dazniausiai nepanaudojamas. Misko kirtimo atliekos, kurios irgi niekaip nesisieja su maistu. O Lietuvoje biokurui katilinems auginti zilviciu plotu yra tik 500ha. Ir tai ten zeme ne pati derlingiausia. Beje, zilviciai puikiai gali augti ir mazai derlingoje zemeje, kurioje neapsimoka sodinti grudiniu kulturu, nes kuras kainuoja daugiau nei gaunama pajamu. Dar reikia paaiskinimu, kodel tai atskira kalba ?

Reikia. O, kaip su panaudotu aliejumi, kurio dažniausiai atsikrato kavinės, restoranai ir kt.? Lietuvoje tai yra naudojama?

Matau keletas genijų ir čia reiškiasi. Visokios atliekos yra mizeris. Jei galvojat, kad iš restoranų panaudoto aliejaus ar atliekamų šiaudų (kuriuos protingi ūkininkai patys sunaudoja dirvos tręšimui) galima apšildyti miestą, tai išsiplaukit galvas. Biokuro pramonė (ar tai būtų žilvičiai, ar rapsai, ar dar kas) yra žemės ūkio šaka, todėl ji natūraliai konkuruoja su kitomis žemės ūkio šakomis. O dar kai biokurą auginti lengviau (nes tikrai standartai žemesni), tai net neabejokite kas kas pralaimės. O dar prisiminkime, kad augant paklausai didės ir to biokuro kaina, tai gam fantazijos ir visai atšoks. Seriously, jūs galvojat kad grįžus prie 100 metų senumo metodų mes padarysime progresą? Nebejuokinkit! Čia tiesiog nauja mada, kaip su šiaudų nameliais - visi durniai normalius namus stato, kai mūsų protėviai juos iš mėšlo drėbdavo ir vargo nematė. Vargo matė, dėl to ir nedrebiam mes dabar.

rašo portalas BFM.ru - pirkit naftą ir dują .ru

Karve, pasiskaityk straipsnį ir suprasi apie ką jis kalba. Nes dabar tu kaip dauno sindromu sergantysis tik vartai akis. Straipsnio mintis, sumažinti visus "ekopriedus", "biodizelinus"ir t.t, kurie dedami ar keičia benziną, dyzeliną. Matyt esi visiškai nesidomėjęs,kad juos ne iš žilvyčių ar panaudotų skudurų gamina. Kad jiems pagaminti reikia milžiniškų kiekių augalų, kuriuos mes puikiai maisto pramonėje galėtume naudoti, tačiau dėka subcidijų ir teisinių aktų (tokių kaip nustatytas kiekis kiek į degalus turi būti įmaišyta biopriedų). To pasekoje: 1) užauginti masitiniai augalai naudojami ne pagal paskirtį 2) dėl didelio kiekio nepatekimo į maisto rinką brangsta maistas 3) dėl brangstančio maisto didėja skurdas 4) rinkos trūkumui užpildyti mažiau maisto lieka trečiojo pasaulio šalims 5) didėja badas pasaulyje 6) brangsta kuras 7) dėl brangstančio kuro brangsta ir visos paslaugos ir t.t. Biodegalai yra tikras blogis. Taip, iš dumblių, ką ir planuoja, galima kažką mąstyti. Bet dar geriau investuoti į alternatyvius šaltinius, kurie kuo mažiau liestusi su maisto pramone ar ekosistemomis (nes net tų pačių dumblių pramoninis auginimas labai lengvai gali iššaukti ne tokius jau malonius jūrų ar ežerų pokyčius.

Baik skiest apie maisto brangimą, skurdą ir pasaulinį totalinį badą. Jis brangsta dėl kitų veiksnių. Apie juos nekartą rašė ir rašo, ir rašys ekonominiai žurnalai, o ne delfi pagal .ru šaltinius. O maisto vis dar pasaulyje yra perteklius. Kodėl jis nepasiekia visų alkanų burnų, o supūdomas, yra visai kita daina.

Karve, klp apsirupins is siuksliu ~50% silumos poreikiu. Mizeris ? Su siaudais kiek buvau ziurejes, pagal javu plotus ir imant, kad tik puse ju sudeginama, puse paliekama trasoms irgi susidare rimta suma. Vien tik is medzio kirtimo atlieku susidaro daugiau nei 1/3 Lietuvos silumos poreikiu. O Lietuvos miskai siaip plecias labai greitai ir metinio prieaugio panaudojama kazkur ~10% tik. Is kur zino ? Nes vos ne kiekvienas medis Lietuvoje yra surasytas. Maisto, kaip ir kitu prekiu perteklius bus tol, kol logistika kainuos brangiau nei pats produktas. Bet rapsai, kaip kuro priedas tikrai nera racionalus sprendimas del maisto kainu, nes rapsams reikia geros zemes ir jie lepus. P.Amerikoje kuro priedui naudoajamas alkoholis, kuri gali pagaminti is bet kokiu angliavandeniu atlieku. Tai logiskiau gerokai, bet musu regione organines siuksles labiau apsimoka vis tiek deginti katilinese - daugiau energijos pasisavinam. O aliejus panaudotas - tai cia tikrai mizeris, ypac palyginus su JAV, kur jie tik ir valgo savo bulvytes fri. Realiai jas galbut butu galima surinkti ir naudoti siuksliu deginimo imoneje, nes aliejus dega itin karstai, o jiems to ir reikia, kad kuo maziau reiketu panaudoti duju, kad palaikyti 1,000 laipsniu degimo temp.

Praktiškai visi pas mus auginami rapsai yra ne kas kita kaip biokuras. Didelė dalis lietuviškų kviečių irgi tikriausiai sunaudojama biokuro gamybai, nes pas mus kviečių prikuliama nemažai, bet jų kokybė nėra itin gera. Taip, biokuras kelia pasaulines grūdų kainas. Ko pasekoje brangsta, miltai, mėsa, pienas ir t.t. Ir visa tai atsirita iki pat maisto vartotojo kišenės. Tačiau yra ir gerųjų šio reikalo pusių. Didesnės grūdų kainos, reiškia didesnį konkurencingumą, didesnes investicijas, didesnę technologinę pažangą, didesnius pasėlių plotus. O tai ilguoju laikotarpiu tik atpigins grūdus.

Talkatif, neneik faktų. Jau dabar pasaulyje iki 10% išauginamo maisto nukeliauja "žaliems" projektams. Tie keletas procentukų viso pasaulio mastu yra didesnė suma nei didžiausių pasaulio valstybių biudžetai. Ir tai neatsilieps pabrangimui? Kad tas brangusis produktas neatsiperka ir jį reikia dotuoti bei negana to jį priverstinai pilti į degalus, taip pabrangindami pastaruosius (kas atsiliepia ekonomikai), ir net ne dėl to kad taip būtu kažkas išlošiama... Taip, vien biokuras neįtakoja maisto kainų ir visko kito, prisideda ir daugiau veiksnių. Tačiau jei galime išvengti bereikalingų dalykų, jų ir reikia vengti. Jei trūksta maisto ir prasideda neramumai, tai jau nemenka visam pasauliui. Ir nesvarbu kad jie mes ir pajusime ką reiškia neramumai toli toli... Vytax. papasakok pasaką savo žmonėms. Daugelis ūkininkų sėklas, trąšas, visą įrangą ima skolon dar pavasarį. Rudenį džiaugiasi jei kažkas lieka, nes jei kainos padidėja, jiems sutartys nurodo prognozuotas kainas, kurios beveik visados žymiai žemesnės nei rinkos. Bet jie neturi pakankamai pinigų, kad išeitu iš užburto rato. techninė pažanga artėja prie ribos. Trąšos pasiekė tokį efektyvumą, kad tiesiog biologiškai nebėra kur plėstis. nebeužtenka suberti į hektarą dvigubai trąšų, kad keliskart pagausėtu derlius. Didesni pasėlių plotai, reiškia kad arba kenčia gamta arba kentės žemė (erozija). Būtent todėl visame pasaulyje daugėja plotų tik trečiosiose šalyse, kurios be gailesčio naikina tokias vieta kaip Amazonės miškai. Plius didelės kainos nelemia konkurencijos. Didelis pelnas kažką pritrauktu, tačiau pasaulyje vos keli procentai ūkininkų nesinaudojančių paskolomis ar subcidijomis. Kaip čia toks pelningas verslas nesugeba savęs išsimaitinti?

Arns, gal tu pradžiai kokį Ūkininko patarėją ar bent Namų šeimininkę pavartyk? Nes apie žemės ūkį dėstai, kaip koks Čekuolis apie AE

pradžiai nuvažiuok pas ūkininkus ir paklausinėk kaip jie tas investicijas ir augančias kainas pajaučia tikrovėje. Matyt žiauriai nustebsi. O apie tręšimo poveikį nepakenktu pasidomėti. Įsivaizduoji kad kad ir kokia be gera būtu žemė, ją dar apsimoka tręšti. Tik neįsivaizduoji kainų bei to poveikio (kas savaime atsispindi grafoje pelningumas).

Arns, ir paciam nepakenktu pasidometi. Normalus ukininkas negadina savo zemes. Kai trasos tokios brangios, niekas ju nebepila daugiau nei apsimoka, tai yra kai isvestine prieaugio lygi nuliui. Trasos barstomos kompiuterizuota technika, kuri tolygiai ir iki 30% efektyviau isbarsto. Smulkieji ukininkai aisku vargsta, stambieji nelabai. Tas pats Agrowill jei biski svariau zaistu, tai butu kitokia situacija. Netycia teko susidurti su jais kai biokuro projekta stumiau tai idomiu dalyku suzinojau. I kura dedamu zaliuju priedu ieina ir alkoholos, ypac populiarus P.Amerikoje, kaip anksciau ir minejau, dazniausiai gaminama is organiniu atlieku, kas maisto kainu nekelia. As is esmes esu uz tai, kad reikia pasaulyje susimesti ir prioritetu padaryt pigiu ir patvariu akumu sukurima metant tam kartu milijardus. Is to islostu viso pasaulio ekonomika. Priklausomybe nuo naftos naudinga tik kelioms salims, tokioms kaip Rusija ir Saudo Arabija.

Arns, tu gal pats galvą išsiplauk. Aš kalbėjau apie biokurą apskritai ir aiškinau, kodėl ekonominiu aspektu dėl jo plataus vartojimo brangsta(tu) maistas. Tu mane kritikuoji ir paskui pats pradinuko lygmeniu tą patį aspektą paaiškini. Tau gal kokia šizofrenija?

. Gal tau žodyną paimti, kad paaiškinti kuo skiriasi degalai pilami kolonėlėje nuo plačios kuro sąvokos (kur biokuras reikštu iš jų paruoštos medžiagos deginimą skirtą gaminti elektrą ar šilumą)