Biodegalų fiasko Europos Sąjungoje

immortallt, na Klaipėda gal ir apsirūpins, apsirūpins ir kiti mažesni miestai. Aš neesu absoliučiai prieš biokurą, aš tik prieš jo siūlymą kaip panacėją. Nes jei Klaipėda ir 100% apsirūpintų, tai kas yra Klaipėda ir kas yra Vilnius? O kas pvz koks Europinis didmiestis? Be to Lietuva čia irgi yra daugiau išimtis, nes mes tikrai turime ir daug miškų ir daug nenaudojamos žemės, tačiau mes turime mažai verslių žmonių, kurie tuo užsiimtų, o užsieniečiams žemės neparduodame, todėl net ir turint gamybinių resursų perteklių, mes turime vadybinių ir darbo jėgos resursų trūkumą. Vakarų Europoje gi ir tų gamybinių resursų neužtektų. Bet kuriuo atveju, maistas brangs, nes tai konkuruojančios žemės ūkio šakos.

Tau žodį "mizeris" paaiškinti ar kurią kitą dalį?

Karve, niekas niekados žilvyčių nekiš į geriausias žemes, nes maistas visados išliks brangesnis. Kas kita ar tos geriausios ir derlingiausios žemės užaugins maistą ar tai kas bus perdirbta į spiritą, skirtą skiesti degalus. Ar tai konkuruojančios šakos? Tikrai ne. Apie maistą jau minėjau prieš tai. Apie kitus augalus kas kita, jie yra pigesni įvežtinis kuras, jau galima svarstyti valstybiškai. Kad ir tomis pačiomis dotacijomis, nutrauki jas, kur mokama aklai, ir visi dirbs kas naudingiau. Jei gerose žemėse pelningiau auginti maistą, jis ir bus auginamas. Jei kitur maistinius augalus auginti nepelninga, bus perisorientuota į biokurą. Nori nenori, bet viską palikti tik ant naftos pramonės jau nebe galima. Pernelyg didelis jos svyravimas yra brangesnis nei tu laikai biokurą (kaip žaliavą stambiosioms įmonėms).

Kuo didesnis miestas, tuo daugiau siuksliu, tuo daugiau energijos. Esmes nekeicia. Tiesa, Klaipedoje siek tiek daugiau baldiniu imoniu ir kartono fabrikas. Europiniuose didmiesciuose reciau buna centrinis sildymas, o siaip daug kur yra siuksliu deginimo imones Europoje. Tiek Suomijoje, kur jau nebera laisvu siuksliu srautu praktiskai, tiek pvz Ispanijoje, kur rode nuotraukas, praktiskai mieste stovinti imone. Joks sprendimas pats vienas negali buti sprendimas. Nesakau ir kad dabar galime imti ir apsirupinti is biokuro ar galu gale is AE dabar ir cia. Tai yra ilgas procesas prie kurio REIKIA eiti. Po 20 metu as tikiu, kad net Lietuvoje apsimokes saules energija, kuri dabar nelabai suprantama Lietuvoje. Vejo jegainiu efektyvumas taip pat turetu didet, bet ir dabar, jei butu finansuojama kaip planuojama atomine butu konkurencinga iskart. Bet tu... Tau 101 karta sako, kad neuzima maisto nisos praktiskai neuzima biokuras, tik BIODEGALAI. O tas ta pati... BIODEGALAI yra skysti ir pilami i automobiliu baka. Biokuras kraunamas su sakemis i krosni ir tokie plotai pasaulyje nesudaro ne 0,1% dirbamos zemes. Maistas pagridne brangsta del BIODEGALU, kuriu skatinima stabdo bei didejancios paklausos KINIJOJE. Ar tu vis dar aiskinsi, kad biokuras brangina maista ? As tau galiu irodyti, kad biokuras gali atpiginti maista. 1) Zemes ukiui technikos ir zmoniu daugiausia reikia vasara. Vasara vyksta tik biokurui skirtu paseliu sodinimui, kas vyksta karta per 30 metu (cia tas 0,1%), o visi biokuro darbai vyksta ziema. Del efektyvesnio technikos, pastatu ir zmoniu panaudojimo mazeja kapitalo kastai per tona produkcijos tiek maistui, tiek biokurui (ne biodegalai) 2) Efektyviau panaudojama pagyvenusi logistikos technika, kuri jau netinkama tarptautiniams pervezimams, bet tinkama vietoje, nes greitai gali pakeisti kita transporto priemone. 3) Generuojamos didesnes pajamos ukininkui/verslininkui leidzia isigyti galingesne ir efektyvesne technika ir isgauna didesni derliu is to pacio ploto, taip sumazindamas savo kastus. P.S. as niekada nebuvau uz biodegalus, bet as esu labai uz biokura. P.S.S. energetiniams paseliams biokurui, ne biodegalams, dazniausiai naudojamos mazai derlingos zemes, kur niekas neaugina maistiniu kulturu del per prasto derliaus, o energetiniams augalams auginti panaudojamas komunalinis dumblas, kuris praktiskai nemokamas ir netersia aplinkos, nes bet kokius sunkiuosius metalus ar pan sugeria gluosnis, o katilineje degdamas jie isfiltruojami.

Elektrėnai pvz. tuščiai vandenį šildo. Reiktų kada pasinagrinėti.

Technologas, bet kokia elektrine tradicine ar biokuro gamina pirma siluma, tada elektra. Kiek suprantu efektyviai jinai veikia iki ~30%. Kazkas aiskino apie 50%, bet tada apie efektyvumo praradimus pradejo kalbeti ir pan., taigi liekam prie 30%. Didzioji dalis lieka siluma. Lietuvos atveju, butent siluma yra svarbiausia, nes mes jos sunaudojam 2x daugiau nei elektros ir apie 20-30% daugiau centralizuotos silumos nei eleketros. Nera taip, kad siuksles isspres viska, kaip ir atomine neapsildys musu bei nepagamins visos elektros. Visada ir visur yra kompleksiniai sprendimai. Gi masinoje irgi nera tik variklio, yra ir pavaru deze ir velenai, ir vairas, vaziuokle bei t.t. Lygiai taip pat viskas gyvenime - kompleksiniai sprendimai. Siuo metu mes neisnaudojame savo resursu - biokuro, todel mes prarandame gan didele dali BVP ir pajamu. Kam tai atiduoti, kai galime pasilikti ? + biokuras yra draugiskesnis aplinkai daug kartu lyginant su bet kuo - vienu suviu du zuikiai.

Iš tiesų Arns ir immortallt yra jūsų argumentų. Reikia pripažinti, kad biokuras tikrai gali būti dalinis sprendimas tam tikrose situacijose, nors aš tam iš esmės ir neprieštarauju. Ypač mažesni miestai manau iš to gali laimėti. Tačiau aš lieku prie nuomonės, kad ir biokuras (kaip ir biodegalai) konkuruoja su kitomis žemės ūkio šakomis. Konkrečiai Lietuvoje - ta pačia darbo/verslo jėga, o labiau urbanizuotose šalyse ir kitais resursais. Immortallt teorinės efektyvumo prielaidos nelabai manau pasireikštų praktiniame gyvenime, nes visur yra specializacija - kaip ir dabar dauguma ūkininku paprastai užsiima 1 ar 2 kultūromis, taip ir čia nebus stebuklų. Be to tam pačiam biokurui yra kokybiniai reikalavimai (iš esmės drėgmė), dėl kurių gali reikėti užsiimti dar jo džiovinimu ir sandėliavimu, kas reikalautų nemažų patalpų, kadangi energetinis efektyvumas biokuro yra nepalyginamai mažesnis už naftos produktų ar dujų. Galų gale elementari specializacija lems, kad kas užsiims biokuru, kažin ar užsiims maisto gamyba, ir atvirkščiai. Be to grįžtant prie nenaudojamų LT žemių, reikia nepamiršti, kad mes esame ES ir nemaža dalis lietuviškų maisto produktų yra eksportuojama, o tai jau savaime kelia kainas ir Lietuvoje (kilimą kažkiek stabdo pigesnės ir aišku prastesnė produkcijos importas). Jei Vakarų Europoje, kur ir dirbamų žemių problema yra aktuali atsiras konkurencija tarp žemės ūkio maistui ir biokurui, tai maistas brangs ne tik pas juos, bet ir pas mus. Taigi vėl grįžtame prie to, kad lokaliai tai gali būti labai naudinga, bet globaliai - pražūtinga.

Siuksliu deginimas tinka tik stambiem projektam - kuo mazesnes galios pecios, tuo proporciskai jis brangesnis. Lietuvoje yra ~1,000ha energetiniu paseliui biokurui, ne degalams ir apie 200,000ha paseliu, kas yra 0,5%. Dauguma is tu 1,000ha netinkama tradiciniam zemes ukiui. Teorines efektyvumo priemones ir racionalus resursu paskirstymas kuriuo stengtusi pasinaudoti, pvz isnuomojant savo technika kartu su darbininkais ? Su biokuru problema ne sausumas, bet butent dregnumas. Vasara yra laistomas vandeniu, kad neikaistu ir neuzsidegtu. Jo niekas nesandeliuoja patalpose dideliais kiekiais, tam puikiai tinka atviros aiksteles. Biokuras laikomas max 1 metus, siaip labiau 9 menesius. Pjaunama ziema, del to, kad tada dregnumas buna ~40-45% (rodos tiek, nepamenu dabar). Specializacija, taip, bet lygiai taip pat specializuojasi pvz kas turi traktorius. Ziema pats naudoji, vasara isnuomoji, arba priesingai. Kombainu kaina is vis yra milziniska. Maisto kainos daugmaz yra globalios, tai yra maisto zaliavu, nes ju logistika salyginai pigi. Gatavu maisto produktu logistika mazais kiekiais gaunasi brangi.

Tai įrodymas, kad jie NIEKUO negeresni už mus. Tereikėjo pasiimti, kad ir NewScientist ir perskaityti, kad dyzelio vertimas į mažesnį kiekį etanolio yra kvailybė.