Kurios Lietuvos elektrinės labiausiai teršia aplinką? (5)
Elektrinės, gaminančios energiją ne iš atsinaujinančių šaltinių, daugumai tikrai nesisieja su ekologiškumu ir aplinkos tausojimu. Kaip yra iš tiesų – kiek aplinkai draugiški gali būti šie sudėtingi energiją gaminantys įrenginiai?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Jeigu deginama biomasė, už CO2 išskyrimą jokių apyvartinių taršos leidimų pirkti nereikia. O visos kitos elektrinės moka. Mokesčiai vis auga ir griežtėja reikalavimai. Labiausiai tie reikalavimai bus susiję su CO2, nes jų leidimai brangsta. Lietuva turėjo išimtį, nes jai buvo sumažinti reikalavimai, bet, apskritai tariant, po 2016 m. aišku bus blogiau“, - teigė D. Štreimikienė, komentuodama, kokius pokyčius patirs įmonės, įsigaliojus griežtesniems ES aplinkos taršos reikalavimams.
Anot jos, šiluminės elektrinės Lietuvai reikalingos dėl patikimumo: „Dėl to ją ir statėme“. Tačiau D. Štreimikienė vylėsi, kad ateityje daugės ir biokatilinių.
„Aišku jos brangios, kažkas turi paremti, bet juk ar taip, ar kitaip viskas kainuoja, - svarstė specialistė. - Deginti maisto atliekas dar geriau, nereikės atliekų tiek daug turėti, tai irgi vargas. O jeigu gali deginti, tai labai gerai. Biodujas galima išgauti mėsos fabrikuose, pieno gamyklose, kiaulių fermose – praktiškai visas atliekas galima deginti ir versti į biodujas. Aplinkai poveikis būtų teigiamas“.
Neigiamų pusių įžvelgia visur
Lietuvos energetikos instituto efektyvaus energijos naudojimo tyrimų ir informacijos centro laboratorijos vadovas Remigijus Škėma patikino – netaršių elektrinių nėra. Yra tik mažiau ar daugiau tai darančios.
„Tokių, kurios neterštų, elektrinių nėra. Visos teršia. Tarp jų ir biokuro katilinės. Tiesiog jų tarša kitokios rūšies. ES sprendžia globalinę CO2 dujų, kurios sukelia šiltnamio efektą, problemą, bet tai yra pasaulinė problema, kurią bando spręsti daugelis šalių. Mano asmenine nuomone, Lietuvoje tai yra mažiausia problema, turime didesnių, bet aišku mes taip pat turime vykdyti ES reikalavimus“, - dėstė R. Škėma.
Jo teigimu, degint medieną išskiriama mažiau CO2 nei deginant dujas: „Dujų atveju didesni CO2 išmetimai, tačiau nėra kitų išmetimų. Svarbu, kas yra prioritetas, ko mes norime?"
Jam pritarė ir profesorė D. Štreimikienė. Ji aiškino, kad deginant biokurą išsiskiria šiltnamio dujos, bet pagal Jungtinių Tautų (JT) konvenciją jos yra laikomos neutraliomis. Vis dėlto, deginant medieną išsiskiria kitų medžiagų, tokių kaip NOx, SO2 bei daug kietųjų dalelių.
Teršalų kiekiai – nuo kelių šimtų iki tūkstančių tonų
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai pateikė tokius Lietuvos elektrinių taršos skaičius: pernai daugiau kaip tūkstantį tonų (1317,699 t) teršalų į aplinką išmetė „Vilniaus energijos“ termofikacinės elektrinės trečiasis blokas. Antra pagal taršumą buvo Lietuvos elektrinė – 742,477 t. Trečią vietą užėmė Kauno elektrinė (629 t). Kone trigubai mažiau teršalų (276,457 t) į aplinką 2011m. išmetė „Vilniaus energijos“ termofikacinės elektrinės antrasis blokas. Pateikiame visą taršiausių elektrinių dešimtuką.
|
Objektas
|
Teršalų kiekis tonomis per 2011 metus
|
1.
|
"Vilniaus energija" (termofikacinė elektrinė Nr. 3)
|
1317,699
|
2.
|
Lietuvos elektrinė (Elektrėnai)
|
742,477
|
3.
|
Kauno elektrinė
|
629,11
|
4.
|
"Pramonės energija" (Klaipėda)
|
609,523
|
5.
|
Mažeikių katilinė
|
566,302
|
6.
|
"Panevėžio energija"
|
477,08
|
7.
|
"Visagino energija"
|
423,894
|
8.
|
"Šiaulių energija"
|
353,58
|
9.
|
"Plungės bioenergija"
|
322,442
|
10.
|
Raseinių šilumos tinklai
|
297,357
|
FAKTAI:
Lietuvos elektrinėje, Kauno HE ir Kruonio HAE organizuojamas veikloje susidarančių pagrindinės pavojingos atliekos yra šios - skysto kuro pelenai, izoliacinės medžiagos, turinčios asbesto, alyva suterštos pašluostės, ryškalai, filtrų medžiagos, liuminescencinės lempos, alyva.
Lietuvos elektrinė 2011 m. perdavė utilizuoti 79,7 t pavojingų atliekų bei pardavė 267 t juodojo metalo laužo atliekų.
Antroji pagal utilizuotų pavojingų atliekų kiekį pernai buvo Kruonio HAE (12,7 t). Kauno HE atitinkamai utilizuota 5,8 t pavojingų atliekų bei parduota 39,4 t juodojo metalo laužo atliekų.