Lietuva be atominės: koks planas B?

Anoje temoje buvau patalpinęs straipsnį apie mūsų turimas atomines atliekas, kiek mes jų turime ir kiek mums jos kainuos, nenoriu kartotis bet matau kad reikia http://www.ozonas.lt/uploads/block26/OzonasNr45_new.pdf 12psl Mane atvirai pasakius nustebino pateikti skaičiai ir pinigų kiekis kurių reikia šiems teršalams koncervuoti. Niekad nebuvau už atominę energetiką, bet nesitikėjau kad tokia Lietuva jau dabar turi tiek teršalų ir neturi konkrečių sprendimo ir lėšų tam visa sutvarkyti... Kitas dalykas kaip manote iš kur tos lėšos bus surinktos? garantuoju kad ta "pigi" elektra iš naujos "pigios" atominės elektrinės kainuos brangiau vien dėl to kad reikės rinkti lėšas šioms atliekoms tvarkyti.. Taigi siūlau pagalvot ar tikrai mum reikia antro tokio teršiančio objekto, kurio tvarkymas tikrai nėra pigus, kai mes dar nesame susitvarkia su problemomis kurias reikai tvarkyti šiandien ir kai nesame tokia jau pramone pasižyminti valstybė kuriai reikėtų tokio objekto. Galiu suprast Lenkiją kuri turi vieną didžiausių pramonių europoje kartu ir gyventojų skaičius gana didelis, bet Lietuvą? Žinoma darome projektą ir su estais arba latviais, bet kodėl jie prieš tai negalvojo apie tokį projektą? juk jeigu jiems tos elektros reikai galėjo seniausia savo teritorijoje statyti, akivaizdu kad jiems tai nėra būtinybė, greičiau jau būdas užsidirbti, tik investuojant mažą dalį lėšų, neužsiimant jokiais papildomais su tuo susijusiais reikalais ir aišku paliekant lietuvai tas visas radioaktyves šiūkšles.. Ir dar pabaigai klausimas, jeigu uždaryti dabartinę elektrinę ir sutvarkyti tą visą mėšlą likusį po jos kainuoja tiek daug, klausimas kiek pelno iš tikrųjų ta elektrinė atneša? Oj čia elektra pigi, perteklių parduodam, kaimynai sumoka, viskas gražu lyg ir, bet pyst per 40 metų ir pareina vien 9mlrd litų už saugyklas branduoliniam kurui, o kur dar uždarymui lėšos, statybos lėšos, infrastruktūros ir t.t. ? gerai kai Rusai pastatė už dyką, o jeigu nebūtų jie state?

Kazka sumalei i viena vieta. Lietuvai silumines galios ziema reikia daug daugiau nei elektrines, tad elektros pagamintume daugiau nei reikia ir ja eksportuotume. Pagal ES aktus, elektros jungtys visu pirma naudojamos zaliajai energetikai. Taigi laisvai parduotuve i vakarus ar Skandinavams. Tuo tarpu pavasari ir vasara importuoti galetume is Latvijos ir Skandinavijos hidroenergija. Metu balansas butu tegiamas arba arti nulio.

ko jus cia gincijaties, gi jau ir taip aiskeja kryptis, kad prisidesime prie kaliningrado AE statybos.

Jei ponas būtų paskaitęs AE projektą žinotumėte, kad mokesčiai į uždarymo fondą bus mokami nuo kiekvienos parduotos kWh. Konkrečiai nepamenu sumos tik. Taigi "ten nėra jokios informacijos" pasako viską apie pono domėjimąsi projektu. O teršalų lieka po visko. Tik vienus pro kaminą paleidžiame ir žmones dusinam (jei ką biokuras gamina daug kietųjų dalelių teršalų šalia viso ko), o AE viskas kruopščiausiai surenkama ir sudedama į konteinerius. Senosios elektrinės uždarymu Rusai nesidomėjo visai, dėl to ir kainuoja tiek, nes nieks pinigų uždarymui nekaupė. Nešneku jau vien apie "žaliųjų" reikalavimą ją uždaryti anksčiau laiko

- Elektrėnai išjungti apie 800MW, Kauno ir Vilniaus šiluminės išjungtos.. štai ir nėra deficito, paprasčiausiai valdo "šešėliai"..

). Šis vėlavimas atsirado, nes statybininkai seniai nestatė reaktorių, todėl neturi patirties juos statant. Lietuvoje, jei bus statomas, tai ABWR reaktorius, kuris jau ne kartas statytas, todėl jo statymo subtilibės yra žinomos, ne kaip EPR reaktoriaus. Ir kaip jūs apibrėžiate žalią energetiką?

Nu kad ne, nieko nesumaliau. Tiek dabartinės prie šiluminių tinklų prijungtos elektrinės, tiek statomos, savo gamybą skirto panašiai 1/4 išgautos energijos - elektros gamybai ir 3/4 šilumos gamybai. Šaltuoju metų laiku puiku, dirba su geru naudingumu. Šiltuoju, lieka 1/4 elektrai, 1/4 panaudojama ir parduodama šilumai ir 2/4 pro kaminą. Arba jei nenori leisti pro kaminą, turi 3 kartus mažinti gamybos apimtį, t.y. išauga pastoviųjų sąnaudų dedamoji bei pagamina 3 kart mažiau elektros, nei nominali galia. Ir dėl to jos reikalauja rėmimo - kas per VIAP, kas per kWh supirkimo kainą.

Tik pamiršai, kad tiek Elektrėnų, tiek Vilniaus, tiek Kauno šiluminių savikaina prie dabartinių dujų kainų nuo pusantro karto iki dvigubai didesnė nei perkama. Problema ne, kad "valdo šešėliai", bet šešėliai daugumos žmonių supratime apie energetiką. Beje, tik nesupraskite to kaip asmeninio įžeidimo. Tiesiog noriu pasakyti, kad turint namie rozetę viskas atrodo labai paprasta - įjungei kištuką ir viskas dirba. O visi energetikai tėra eiliniai biurokratai, kurie nieko neveikia tik pinigus ima. Neturint žinių apie sistemos sudėtingumą, net į galvą neateina kiek reikia derinimų, kad ta sistema veiktų ir nekeltų rūpesčių.

Sigun, atsiprasau, ten jau vakare nesugebejau tiesiog taves suprasti, is esmes tu teisus, tik dabartines elektrines jau gamina 1/3 elektra 2/3 siluma man rodos. Del derinimu, pats savom akim viska maciau ir ne vienoje pastoteje buvau O del biokuro, butent apie tai ir kalbu, kad vasara deginti tiek, kiek reikia silumos karsto vandens gamybai, o ne pagal maksimalu pajeguma. Taip butu sukuriamas elektros perteklius ziema ir deficitas vasara. Bet tai nera blogai! Kam kitu atveju butu reikalingos jungtys. Pvz Norvegija kiaurus metus apsirupinti energija niekada net teoriskai negali, nes pas juos dominuoja hidroenergija, kuri irgi sezonine ir pavasari jie turi labai daug energijos, kuria gali arba panaudoti, arba tenka issvaistyti. Kiekviena salis turi maksimaliai isnaudoti vietini potenciala. Kada tai padaryta, tada galima importuoti uzsienio technologijas. Kodel taip ? Todel, kad tik tada sukuriamas ekonominis variklis salyje, technologijos, sukaupiama patirtis. Atomine, tai toks pat importas, kaip ir pirkti elektra is kaimyniu, tik importo atveju perkam galutini produkta, o atomines, gamybos iranki, kuri irgi teks operuoti pradziai daugiausia uzsienieciams. O kas del atomines statybu, tai pala, kokie jau pas mus atominiu statybu ekspertai yra ? Esme ta, kad jei norime sutvarkyti sildymo sektoriu, mums teks pereiti didziaja dalimi ant biokuro ir kogeneraciniu katiliniu, nes tokia ir yra ideja centrinio sildymo! Kitu atveju, tai neitin efektyvus energetiniu resursu panaudojimas, nes sildymo nuostoliai per vamzdzius pakankamai dideli. Taigi jei norim deginti dujas, geriausia vykdant renovacijas ir nauju namu statybas irengti katiline bei isvengti siluminiu nuostoliu. Bet jei irengiame kogeneracines biokuro katilines, tai pradedame gaminti daug elektros. Investicijos buna mazesnes, sukuriame vietine biokuro rinka stipria, isnaudojame savo misko potenciala, nederlingas zemes, siuksles, kurios puva savartynuose ir skleidzia metana. Taip atsisakome importo uzsienio technologiju ir zaliavu, sukuriame desimtis tukstanciu darbo vietu tiek zemos kvalifikacijos specialistams, kuriems labiausiai ir truksta darbo vieta, tiek sukuriama vietu ir aukstos kvalifikacijos specialistams logistikoje, resursu valdyme ir pan. Taip pat duotume dideli impulsa biokuro katilu gamybai, biokuro tvarkymo technikai ir ta patirti galetume ilgainiui eksportuoti! Kitas dalykas, sumaziname stipriai tarsa, lieka tarsos leidimai, kuriuos galime parduoti. Lietuva tampa zalesnis krastas energetikos atzvilgiu. O kas del kietuju daleliu, tai siaip eina filtrai tam reikalui.

dar trumpai dėl biokuro. Biržai(kaip ir pvz. Molėtai) pasistatė biokuro katilus šilumos gamybai. skirtumas tas, jog Biržai naudoja medžio granules, o Molėtai viską, kas papuola po ranka(pjuvenos, miško atliekos, etc). Biržiečiai vieni daugiausiai moka už šilumą Lietuvoje, Motėtiškiai - vieni ma-iausiai mokančių. Moralas tame, kad net jei ir būtų nuspręsta masiškai statyti biokuro katilus, nėra garantijos, jog šiluma ir/ar elektra pigs. Lieps valdžia statyt tam tikros rūšies katilus ir viskas. Nėra viskas taip žalia ir gražu, kaip piešiama.

Birzai butent padare klaida, isigijo GRANULIU katilus. Granules yra palyginus brangu ir pritaikyta maziems poreikiams. Moletai pasirinko logiska varianta - kurena tai, ko negali smulkieji, tai kas yra pritaikoma tik pramoneje ir neapdirbta. Siaip kiekviena savivaldybe daro pati sprendimus kokius katilus isigyti. O ju yra labai didele ivairove. Pvz lentpjuves gali naudoti kombinuotus katilus, kur dalis naudojamos butent medzio dulkes, kartu su dujomis (degimo palaikymui) ir biokuru (minimizuoti duju poreiki). Siuksliu deginimo katilai, siaudu katilai ir dar galybe kitokiu su tarpiniais variantais. Jeigu kazkas padaro durna sprendima, tai nereiskia, kad tai durnas ejimas.