Kaip išsirinkti žibintuvėlį? Trečia dalis: žibintuvėlio korpusas (1)
Žibintuvėlio korpusas - tai ne tik medžiaga, iš kurios jis padarytas, bet ir stikliukas, jungiklis, o taip pat ir korpuso forma.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Korpuso medžiaga
Dvi dažniausiai naudojamos medžiagos – plastikas ir aliuminis. Dar naudojamas vadinamasis aviacinis aliuminis – lengvesnis bei tvirtesnis (cheminių ir fizinių savybių nagrinėjimu nevarginsiu). Be jų kartais naudojama guma (dažniausiai padengiant esamą aliuminį ar plastikinį korpusą, nors esti ir vientisos gumos žibintuvėlių), geležis, varis, žalvaris ir aibė kitų medžiagų ir jų junginių su titanu, kadmiu, nikeliu... Bet vėlgi apsistosime ties pagrindinėmis, nes kitos medžiagos naudojamos tik labai specifinės paskirties žibintuvėliams.
„Kas geriau – plastikas ar aliuminis?“. Sunku atsakyti. Aliuminis sunkesnis, tiesa, labai nežymiai, nes dėl jo geresnių fizinių savybių gaminamos plonesnės korpuso detalės. Tvirtumas – irgi slidus reikalas. Plastikas, priklausomai nuo tipo, gali būti tvirtesnis ir atsparesnis smūgiams už aliuminį. Ilgaamžiškumas priklauso irgi nuo medžiagos rūšies ir kokybės. Pigūs plastikiniai korpusai neatsparūs šalčiui, greičiau lūžta, skyla. Anoduotas aviacinis aliuminis, jei žibintuvėlis pigus, dažnai apsitrina, pradeda oksiduotis ir praranda išvaizdą. Kaip išsiaiškinti anodavimo klasę (skirstoma pagal sluoksnio storį) – rimtas uždavinys, gamintojai dažniausiai tokios detalios charakteristikos nepateikia.
Šioje vietoje, ko gero, reiktų pasitikėti gamintoju, atsiliepimais ir žiūrėti į kainą. Korpuso medžiagą gamintojas (ypač rimtesnis, žinomas) parenka taip, kad būtų tinkamiausia žibintuvėlio funkcijai atlikti. Korpuso kokybė – kainos reikalas. Dviejų panašių charakteristikų žibintuvėlių, kurių kaina skiriasi du ar kelis kartus, pagrindinis skirtumas dažniau būna ne prekinis ženklas, o būtent korpuso ar kitų elementų kokybė. Pirkdami brangesnį dėl kokybės, prašausite retai. Tik vėlgi, įvertinkim kiek mums tos kokybės reikia. Kartais dešimt litų yra daugiau nei gana. Kartais ne.
Stikliukas
Kitas aspektas, į kurį dėmesys atkreipiamas gan retai – stikliukas (linzė). Stikliukas skirtas apsaugoti lemputę nuo dulkių, smūgių, vandens ir kitų išorinių poveikių. Ieškant pigaus varianto – gan neaktualu, tačiau renkantis žibintuvėlį keliems metams ir dažnam naudojimui visgi reiktų apsižiūrėti. Stikliukams naudojamas skaidrus plastikas (pigiausias variantas), kartais sustiprintas polikarbonatas. Pastarasis labiau atsparus smūgiams. Plastiko, koks jis bebūtų, trūkumas – mažas šviesos pralaidumas bei spindulio iškraipymas, dėl ko gaunamas daugiau ar mažiau išfokusuotas spindulys. Geri plastikiniai stikliukai geriausiu atveju praleidžia 95-97% viso šviesos srauto, pigesni – iki 90% ir su laiku gali pradėti blukti, susiraižyti ir šviesos srautas bei spindulio tolygumas pastebimai mažės.
Brangesnis variantas – stiklas ar grūdintas stiklas (dėl atsparumo smūgiams). Šviesos praleidžia beveik 100%, iškraipymas mažesnis, blukti su laiku irgi neturėtų, raižytis taipogi. Kaip patikrinti – barkštelkit nagu ir išgirsit. Arba paklauskite konsultanto. Prekių aprašymuose internete tokia informacija pateikiama retai. Kartais stikliukas dar būna padengtas antirefleksine danga – skirtumas nedidelis, bet matomas.
Vietoj stikliuko dar naudojami lęšiai. Jie skirti paskirstyti spindulį į tolygias apšvietimo zonas, arba, dažniausiai, LED žibintuvėlių fokusavimui. Skirtumai tarp stiklo ir plastiko – analogiški. Tiesa, stiklinis lęšis – gan retas atvejis.
Jungiklis
Jungiklių įvairovė – begalinė – nuo slankiojančio jungiklio korpuso šone iki gelinių jungiklių su prailginimo laidu (medžiotojų pamėgtas variantas) ar judesio jutiklių. Rinktis reiktų tik pagal naudojimo paskirtį. Pavyzdžiui, taktiniai jungikliai (žibintuvėlio gale) labiau tinkami kai šviečiama trumpais intervalais (nepatogi rankos padėtis – nykštys visad turi būti ant jungiklio), tuo tarpu korpuso šone įmontuoti jungikliai nepatogūs dažnam junginėjimui, užtat nereikalauja ant jo nuolat laikyti piršto. Judesio daviklis patogus kai dirbama purvinomis rankomis (pvz. žvejyboje ar taisant automobilį). Turistinės (kempingo) lempos kartais būna komplektuojamos su nuotolinio valdymo pulteliais – pravartus daiktas stovyklaujant – apšviečiant palapinę ar pakabinus žibintą medyje virš poilsiavietės. Žinant kokiai paskirčiai bus naudojamas žibintuvėlis išsirinkti sunku nebus. Kokybė, vėlgi, kainoje. Išimtys –retos, o jei pasitaiko bėdų visada padės garantinis aptarnavimas.
Korpuso formos ir jų pritaikymas
Apie korpuso formas ir naudojimo paskirtį. Kelios pagrindinės – standartinis (pailgas), nešiojimui ant galvos, su rankena, segamas (prie kišenės, diržo, kuprinės... – dažniausiai signalizacinis), stacionarus, montuojamas (prie dviračio, šalmo...).
Standartinių žibintuvėlių įvairovė, ko gero, didžiausia. Be anksčiau minėtų aspektų dėmesį kreipti reiktų į dydį bei svorį. Mitas apie tai, kad didesnis žibintuvėlis šviečia geriau buvo sugriautas kai rinkoje atsirado LED moduliai. Dydis pranašumą dabar turi tik švietimo trukmės atžvilgiu – telpa daugiau elementų ar akumuliatorių, žinoma, lyginant panašaus galingumo žibintuvėlius. Apie galią ir švietimo trukmę plačiau pakalbėsime pabaigoje – pasilikime desertui. Svoris aktualus kai žibintuvėlį tenka nešiotis nuolat su savimi ar keliaujate į ilgesnį žygį. Savaitės ar ilgesnėje išvykoje į gamtą ar kalnus papildomi du šimtai gramų reiškia nemažai. Keliaujantys žino apie ką kalbu.
Galvos žibintuvėliai pastaruoju metu gan išpopuliarėjo. Ir ne be reikalo – „atsiranda“ laisva ranka. Jei esate labai užsispyręs ir naudojatės tik standartiniais (net kai „krapštant“ variklį žibintuvėlį tenka laikyti dantyse), užjaučiu, bet perkalbėti Jus ne šio straipsnio tikslas. Tuo tarpu žvejai, turistai, montuotojai, elektrikai, automechanikai ir aibė kitų veikėjų juos pamėgo. Labai puikiai tinka kai reikia šviesos rankų lygyje ar po kojomis. Tolimam apšvietimui ne itin tinkami – sukioti galvą ir nuolat reguliuoti švietimo kampą tikrai nėra patogu. Nebent šviečiate į daugmaž tą pačią vietą ar objektą tolumoje, kai nereikia daug kraipyti galvos. Tiesa, šiam reikalui reiktų pasirinkti galingesnį žibintuvėlį. Kita vertus, yra sričių kur nepatogumo neišvengsi – kad ir naktinės orientacinės varžybos, kai rankų reikia kompasui ir žemėlapiui, o bėgant matyti norisi kiek toliau nei savo batraiščius.
Žibintuvėliai su rankena dažniausiai naudojami teritorijos stebėjimui, apžiūrai, paieškos darbams. Jie turi didelį reflektorių, kas leidžia gan tiksliai sufokusuoti spindulį į tolį (galioja ir standartiniams žibintuvėliams su didele „galva“). Pastarieji yra sunkesni, tačiau žymiai galingesni ir naudojami beveik tiktai atvirose vietovėse. Neretai korpuse yra įmontuota reguliuojama kojelė prožektoriaus pastatymui ant paviršiaus ir spindulio nukreipimui į objektą. Tikrai pravarti funkcija, rekomenduočiau rinktis tokį prožektorių su kojele – kainos prideda nedaug. Dar paminėti reiktų dviračio žibintuvėlius. Sena taisyklė – universalių daiktų nėra. Na, yra, bet kokybės ir patogumo nelaukite. Neretai žibintuvėlių gamintojai siūlo užsisakyti priedą – dviračio laikiklį. Kas tame blogo? Ogi tai, kad specialūs dviračio žibintuvėliai turi pritaikytas apšvietimo zonas – tai yra „taškas“ tolimam apšvietimui ir viena ar dvi plačios periferinės zonos. Kam? Tam, kad naktį važiuodami matytumėte ne tik kur link riedate, o ir po ratais. Aktualu dardant duobėtais Lietuvos keliais, ar ne? Periferinis spindulys būna labai platus, iki 150 laipsnių kampo, o standartiniuose žibintuvėliuose toks platus spindulys – retas reiškinys, net ir fokusuojamuose su didžiuliu lęšiu. Praktiškai visi dviračio žibintuvėliai yra nuimami nuo laikiklio, tad prireikus turėsite ir paprastą nešiojamą žibintuvėlį.Marius Lukoševičius
marius@baterijos.lt
baterijos.lt komanda