Technologinės naujovės neretai lieka uždarytos už laboratorijų durų vien todėl, kad nesugebama visuomenei įrodyti naujų išradimų ekonominės naudos. Šiuo metu ne tik pasaulio, bet ir Lietuvos fizikai praleidžia daugybę laiko tirdami ir kurdami saulės elementus, pagamintus iš organinių medžiagų, o ne iš įprasto silicio. Apie šią saulės energetikos medžiagų naujovę pasakojo prie tyrimų prisidėjęs Vilniaus universiteto habilituotas fizinių mokslų daktaras Vaidotas Kažukauskas.

„Dirbame su organinėmis medžiagomis, jos sparčiai besivysto ir galima tikėtis greitos pramoninės gamybos“, - pasakojo fizikas.

Pasak jo, iš organinių medžiagų pagaminti saulės elementai turėtų būti patrauklesni savo ekologiškumu: „Iš principo tokius elementus galima vadinti „žaliais“. Jų cheminė sintezės reakcija pakankamai paprasta, tiksliau, gali būti kryptingai valdoma. Silicis nėra pavojingas, tačiau jis yra ta medžiaga, kuri pati nesuyra.“.

Elementų iš silicio gamybai yra reikalinga aukšta temperatūra ir didelis slėgis, tuo metu saulės elementų gamyba iš organinių medžiagų yra paprastesnė. Dėl to mokslininkas spėja, kad pradėjus pramoninę gamybą tokio tipo elementai taptų pigesni.

Tačiau kaip ir kiekvienas išradimas saulės elementai iš organinių medžiagų turi ir savo minusų.

„Jie greitai sensta. Nors tokie elementai gali būti gaminami lankstūs, didelio ploto, jų gyvavimo laikas dabar yra apie trejus metus“, - aiškino V. Kažukauskas. Būtent todėl tokie saulės elementai nelabai tiktų stogų dengimui. Žinoma, elementų lankstumą būtų galima panaudoti nešiojamų prietaisų įkrovimui.

Fizikas pasakojo, kad pramoninę saulės elementų iš organinių medžiagų gamybą jau išbandė viena įmonė JAV, tačiau bandymas buvo nesėkmingas – įmonė bankrutavo.

„Jie turėjo keletą eksperimentinių projektų, pavyzdžiui, uždengta banguotu stogu autobusų stotelė arba vieno pastato Floridoje langai padengti šiais elementais. Jie ir sudarydavo šešėlį saulėtoje JAV pakrantėje ir kartu energiją gamino“, - kalbėjo pašnekovas.

Fizinių mokslų daktaro nuomone, nuspėti, ar saulės elementai, pagaminti iš organinių medžiagų, pakeis iš silicio gaminamus modulius, sunku.

„Viskas priklausys nuo vartotojo. Jei jam užteks trejų metų gyvavimo laiko ir atsiras patraukli niša, gali taip būti. Kol kas tikimasi, kad tokių elementų gyvavimo trukmė prailgės iki 10 metų per artimiausius penkerius metus. Mano asmeninė nuomonė yra ta, kad jei šių elementų parametrai išliks tokie kaip dabar, natūralu, kad masiniam pirkėjui jie nebus patrauklūs“, - svarstė mokslininkas.

Nors šiuo metu aktyviai reklamuojama, kad naujo tipo saulės elementus bus galima naudoti turizmo srityje ar nešiojamuose aparatuose, V. Kažukauskas visgi spėja, kad daugiausia naudos iš šios technologijos galėtų gauti saulėti kraštai: „Tokie saulės elementai gali būti montuojami ant langų, pastatų – ir sumažinti saulės spindulių kaitinimą, ir elektrą gaminti. Kaip jau minėjau, tokių elementų galiojimo laikas apie trejus metus, o štai langus ne taip ir sunku pakeisti“.

Komentarai (0)