Gruodį, šventinę savaitę Vilniaus Katedros bokšte buvo įsikūręs interaktyvus 3D Kalėdų senelis. Realiuoju laiku su visais atėjusiais bendravęs, dainavęs ir netgi šokęs Kalėdų senelis – pirmasis mėginimas Lietuvoje paversti animuotą projekciją gyvu ir į aplinką reaguojančiu personažu.

Išskirtinį vizualinį projektą sukūrusi „PM Screen Group“ suburta komanda džiaugiasi pavykusiu pirmuoju kartu ir išmėginusi 3D projekcijose judesio fiksavimo technologiją (angl. motion capture) dalinasi projekto įgyvendinimo proceso užkuliusiais. Apie pasirengimą ir idėjos realizavimą pasakoja „PM Screen Group“ projektų vadovas Darius Kupliauskas ir kūrybos vadovas Vaclovas Nevčeskauskas.

Kaip sugalvojote sukurti Kalėdų senelį su judesio fiksavimo technologija?

Vaclovas: Kai pradėjome galvoti apie projektą Kalėdoms, norėjosi kažko naujo, projekcijas ant pastatų žmonės jau matė. Todėl pagalvojome, kad laikas išmėginti interaktyvų sprendimą.

Papasakokite plačiau apie jūsų naudotą technologiją?

Vaclovas: Judesio fiksavimo (angl. „motion capture“) technologija turbūt daugiausiai naudojama 3D žmogaus judesių analizei medicinoje, sporte, kompiuterinių žaidimų ir animacinių bei meninių filmų kūrimui. Šios technologijos pagalba milimetro tikslumu galima nustatyti objekto padėtį ir poslinkį erdvėje. Štai pavyzdžiui, viename Lietuvos universitete buvo atliekamas mokslinis darbas apie šios technologijos pritaikymą sportinių šokių varžybose, siekiant judesio tobulumo įvertinimo objektyvumo, nes pasitelkiant judesio fiksavimo metodą galima įvertinti atliekamų judesių tikslumą. Mūsų Kalėdų senelio projekte buvo naudojama sukurta virtuali aplinka, kurioje pasitelkiant judesių analizės ir fiksavimo sistemą animacinis Kalėdų senelis realiu laiku atkartodavo aktoriaus judesius.

Darius: Yra sukuriama speciali studija, kuri susideda iš šešių kamerų, fiksuojančių žmogaus, šiuo atveju aktoriaus judesį. Aktorius aprengiamas specialiu kostiumu, prie kurio pritaisyti davikliai.

Vaclovas: Tos kameros šviečia infraraudonuosius spindulius ir fiksuoja infraraudoname spektre esančius objektus. Būtent ant kostiumo esantys kamuoliukų formos davikliai atspindi reikalingą šviesą. Ratu išdėstytos kameros judesio fiksavimo sistemos pagalba fiksuoja daviklių padėtį erdvėje.

Ar technologija gali būti naudojama buitiškai? Tarkime, kas nori gali nusipirkti pramogauti namie?

Vaclovas: Spartėjant kompiuteriams, ši technologija pasidarė prieinama žymiai didesniam kiekiui žmonių. Iš kompiuterinės regos srities (angl. „computer vision“) atsirado ir buitiniam naudojimui skirtas produktas – kinektas (angl. „kinect“), leidžiantis žmonėms naudotis judesio fiksavimo programomis ir namuose vos už kelis šimtus litų.

Kokie pagrindiniai iššūkiai buvo kuriant interaktyvaus Kalėdų senelio projektą?

Darius: Pirmiausia buvo iššūkis surasti profesionalius, projekto įgyvendinimui reikalingus specialistus, kurie pasiryžtų dirbti su idėja, kurios įgyvendinimo praktikos Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse nėra. Juos radome geografine prasme išsimėčiusius po Lietuvą, todėl kilo kitas iššūkis – sukoordinuoti visą procesą. Studija buvo įrengta Kaune, dalis komandos buvo Vilniuje, dalis Kaune. Kitas iššūkis buvo per tokį trumpą laiką sukurti reikalingą specialią programinę įrangą. Vėlgi, kadangi tai buvo pirmasis kartas, darbas buvo sudėtingas ir įtemptas.

Kiek laiko užtruko procesas nuo idėjos sumanymo iki jos pilno išpildymo?

Darius: Pusmetį. Apie tris mėnesius truko idėjos išgryninimas, techninio įgyvendinimo išieškojimas, dar tiek pat kompiuterinės programos rengimas, animacijos sukūrimas.

Vaclovas: Sukūrus 3D Kalėdų senelio modelį nuolatos vyko nemažai laiko atimantys bandymai: kaip jis atrodo ore, kaip sąveikauja jo galūnės, kaip šalia jo turi atrodyti aplinka ir apšvietimas, animaciniai personažai, ar jie turėtų būti interaktyvūs, ar tiesiog dvimačiai objektai fone, kaip viskas atrodys ant bokšto, išlenkto paviršiaus ir t.t..

Kiek ir kokias funkcijas atliekančių žmonių dirbo prie šio projekto?

Darius: grubiai skaičiuojant apie 15 žmonių, kiek daugiau būtų skaičiuojant žmones, kurie dirbo jau demonstruojant visą projekciją Katedros aikštėje. Du žmonės („MoCap“ specialistai) buvo atsakingi už studiją, programuotojas žaidimo erdvės ir interakcijos sukūrimui, muzikos ir garso efektų kūrėjas, du video grafikos ir animacijos kūrėjai, 3D aplinkos kūrėjas, 3D personažų modeliuotojas, 3D personažų animatorė, vadinamas riggeris, kuris suteikia su aktoriumi susietam animaciniam personažui žmogišką stovį, projekto vadybininkas, kūrybos vadovas. Demonstruojant Kalėdų senelį Katedros aikštėje dar prisidėjo trys garso režisieriai, trys žmonės, besirūpinantys video projekcijų rodymo aptarnavimu, du kamerų operatoriai, transliacijos režisierius ir personažą įkūnijantis aktorius.

Ar aktoriui, įkūnijusiam Kalėdų senelį, buvo sudėtinga atlikti vaidmenį? Reikėjo kažkaip specialiai judėti ir kalbėti ar galėjo elgtis laisvai, lyg vaidmenį atliktų tiesiog scenoje?

Vaclovas: Buvo apribota jo judėjimo erdvė, po kurią jis galėjo judėti. Taip pat turėjo žiūrėti į apačią, į monitorius, jog atrodytų, kad žiūri į žemiau, šalia bokšto esančius žmones. O daugiau jis šoko ir judėjo natūraliai.

Kokia buvo šio projekto pagrindinė vertė? Kuo šis sprendimas buvo geresnis nei tiesiog 3D projekcija su kokiu nors specialiu įgarsinimu?

Darius: Pagrindinė vertė buvo ta, kad žmonės ne tik stebėjo animaciją, bet galėjo pasinerti į ją tiesiogiai bendraudami su animaciniu personažu.

Vaclovas: Turinio prasme vertę sukūrė pabendravimas su Seneliu. Technologinė vertė ta, kad įgyvendinome kompleksinį projektą – interaktyvią 3D projekciją su šou elementais.

Kokia buvo žmonių reakcija bendraujant su animuotu Kalėdų seneliu?

Darius: Žmonės buvo nustebę, kad lyg iš kino ekrano atsiradęs Kalėdų senelis bendrauja su jais iš tikro. Buvo begalė vaikų, kurie norėjo pabendrauti su Seneliu ir tėvų, norinčių, kad jų vaikai pabendrautų. Kai kurie vaikai puldavo į ašaras ar net į isteriją, kai Senelis dingdavo.

Vaclovas: Mums net patiems buvo keistas jausmas bendrauti. Iš esmės, bendrauji su siena, kuri į tave žiūri ir tau atsako. Emocija tikrai ne kasdienė. Manau, kad visiems buvo smagu klausyti vaikų, kurie labai nuoširdžiai bendravo, deklamavo, dainavo. Vaikų ir nuotaikingo Kalėdų senelio kuriama atmosfera įtraukdavo visus susirinkusius. Viskas virto į kalėdinį žiburėlį, kur senelio mankštos pratimai ir dainelių padainavimai atgimė naujai.

Ar „PM Screen Group“ planuoja toliau naudoti judesio fiksavimo technologiją savo projektuose? Gal jau yra numatyta kas nors konkretaus?

Darius: Planuojam, tačiau kol kas konkrečių planų nenorėtume atskleisti. Galime pasakyti tik tiek, kad norime šią technologiją sujungti su kitomis technologijos, kad personažai realiame laike galėtų dar labiau nustebinti žmones.

Komentarai (0)