Vilniaus architektas: reikia galvoti ne apie renovaciją, o kaip į miestą sugrąžinti žmones

Bėga žmonės iš miesto dažniausiai dėl to jog butų išlaikymas daug brangesnis nei nuosavo namo, aišku kalbu apie šildymą.

kiekvienas draudimas, neleidimas, apribojimas isveja kazkiek zmoniu is miesto ir is salies ir kolkas nematyti istatymuose kad valdzia tai butu supratusi, tad niekas artimiausiu metu nesikeis, o tolimu metu irgi nesikeis, nes jau bus sakes saliai del demografijos....deja. gamtoje taip numatyta, kad suklydes privalo anksciau ar veliau zut...

Ne visai sutinku, jog bėga iš miesto tik dėl išlaikymo. Pavzydžiui aš savo ateities nė kiek nenoriu sieti su sovietiniu miegamuoju rajonu būtent dėl autoriaus išvardintų priežasčių. Net jei namo užmeistyje išlaikymas ir kainuotų daugiau nei buto meiste vis tiek rinkčiausi namą, arba kotedžą. Iš esmės straipsnis gana tikslus, bet vėl gi lendama į dar gilesnę bėda, nes perstayti tuos rajonus - dar didesnės investicijos, o tokia perspektyva dar toliau nusikelia. Reiktų kažkaip derint perstatymą su renovacija, tik va kaip...

Straipsnis tikrai taikliai parasytas. Atmetus krastutinius atvejus, sildymo kaina tarp senos ir naujos statybos namu nesiskiria taip jau stipriai, ir tai nera pagrindinis kriterijus del ko zmones baidosi senos statybos namu. Man asmeniskai, priezastys yra sios: 1. Labai ribotos galimybes keisti isplanavima, buto interjera. 2. Kaimynai - daug didesne tikimybe atsidurti salia asociiu gyventoju buto, pensininku ar seip parazituojanciu asmenu, su kuriais tvarkyti bendrus reikalus bus sunku arba visai neimanoma. 3. Parkingo problemos. Seno daugiabucio kieme vietu 10, masinu 25, netgi statant dviem aukstais vietu truksta. 4. Prastas susisiekimas su kitais rajonais. Bent jau dauguma Vilniaus miegamuju rajonu tikrai turi problemu su susisiekimu. 5. Lyginant buta (naujos ar senos statybos) su namu uzmiestyje, bet kokio buto privalumai dar labiau sumenksta. Miegamieji daugiabuciu rajonai - sovietinis ismislas. Visur kitur pasaulyje - gyvenama priemiesciuose (namuose, kotedzuose), o mieste dirbama, pramogaujama. Pas mus vystosi lygiai tas pats. Bet kuri seima, galinti sau leisti tureti nama, anksciau ar veliau apie tai pradeda galvoti. Reziumuojant - protinga iseitis (kaip kad ir siuloma straipsnyje) - griaut senus namus miegamuosiuose rajonuose, statyt kotedzus, individualius namus.

Na ne, butas vistiek pigiau/lengviau išlaikyti, ir net ne pats gyvenamasis plotas, o pats pragyvenimas - daugiabučiuose nereikia rūpintis daugybe dalykų apie kuriuos reiktų galvoti (ir mokėti be kita ko brangiau) gyvenant užmiestyje. Miestai ir kūrėsi todėl, kad taip pigiau pragyventi, tiksliau už mažiau gauni daugiau, kas dabartiniu atveju jau nebe taip aktualu ir dauguma galintys tai sau leisti keliasi iš skruzdėlyno lauk (aš ir tiesa pasakius taip daryčiau, bet dar neuždirbu gyvenimui kaime :)

tarybiniais laikais pramonė buvo mieste ar miesto ribose ir bilietėlis kainavo 4 kap.dabar visa pramonė dėl žemės brangumo persikėlė į priemesčius,ir bilietėlis kainuoja 1 dolerį.naturalu kad gyventojai persikėlė į priemesčius.visoj žemėj žmonės migravo paskui maisto, pajamų šaltinį.nebus darbo -nebus ir žmonių.Vilniu dar gelbėja valstybinės institucijos,kitaip ir miegamieji rajonai išsilakstytu.

Tai yra blogiausias dalykas, koks tik gali atsitikti miestui. T.y. besąlygiškas jo plėtimasis į šonus. Ir tame nėra nieko gero. Gyvena JAV žmonės savo namuose, dirba miesto centre. Tu teisus. Bet nutylima, kad į darbus jie vyksta greitkeliais ~1-2 valandas. Ir to pasekmė būtent ir yra gyvenimas priemiesčiuose. Lietuvoje, žinoma, tas negresia, nes ne tie žmonių kiekiai, bet esmė labai aiški. Miestai turi būti koncentruoti ir su itin geru išplanavimu. Mieste negali būti gyvenamųjų individualių namų kvartalų.

Paskaičiau ir supratau, kad siūlantys siūlo vardan siūlymo. Visų pirma nesiderina išsakytos mintys apie "per didelį tankumą, dėl kurio žmonės nesijaučia saugūs" ir "imti Olandijos pavyzdį, kai šalia daugiabučių leisti įterpti gyvenamuosius namus". Paprasčiau tariant, pasiūlymas dar labiau padidinti socialinę atskirtį, atimant ir daugiabučio gyventojų žaliąsias erdves. Skaičiuoti daugiabučio gyventojų amžių irgi šiokia tokia klaida. Nepamirškime kas tie gyventojai, ogi savo laiku užsidirbę butus žmonės. Žmonės turintys vaikų, anūkų. Tad jei bus tinkamos sąlygos, po kiek laiko senuosius gyventojus pakeis jaunesni. Bet jei nebus ekonomiška, nebus saugu, nebus pigiau, nebus paslaugų ir patogumo, projektas žlugs. Ir nesvarbu kad nugriausi tą namą ir pastatysi naują, aplinkinė infrastruktūra sukuria komfortą (žaidimų aikštelės, darželiai, prekybos centrai, susisiekimo taškai ir t.t.). Be to, pagal kokį modelį iš gyventojų atimsi butą? Gi jei problema pergrūsti sovietinės statybos miegamieji rajonai, tai arba statysi vėl panašaus pajėgumo apgyvendinimo monstrus arba turėsi suteikti galimybę persikelti kitur (gi renovacija nėra tik išrinktiesiems) Dar paminėtas išplanavimas. Na nesakyčiau, kad tai esminis dalykas, greičiau mados reikalas. Pvz dar nesenai buvo didelė mada "jokių durų", tegu virtuvė ir svetainė sujungta, tegu tualetas ir vonia kartu. Ir nemažai naujesnių namų taip pristatyta. bet ar patys naujausi namai su tokiu išplanavimu? Dabar sakyčiau visur plinta "japoniškas stilius", stumdomos pertvaros, kad kada reikia būna atviros erdvės, kai nereikia atsirastu privatumas. Ilguoju sovietiniu laikotarpiu taip pat rastume daug stilių, kad ir ta pati virtuvė, apie 1968-us patvirtintų projektų namus visos erdvės mažos, o jau į pabaigą, apie 1986-us, prasideda gigantizmas, kada virtuvė vos ne mažojo kambario dydžio ir t.t. Tad paprasčiau tariant, niekas nesukurs universalaus jaukumo. Visados buvo ir bus tų, kuriems nepatiks išplanavimas, namo orientacija, vaizdas, aukštis, sienų storis ir t.t.

Manau, kad renovacija kaip tik issprendzia du dalykus: 1) sutaupo gyventojo pinigine sildymo sezonu; 2) sovietiniai pastatai tampa ne tokie pilki, o kartais net siuolaikiski savo isore; O kas liecia vidini isplanavima, kam reikes tas sugebes pertvarkyti tuos mazus kambarius taip, kad juose butu jauku gyventi. O jei kalba eina apie nuosavus namus, tai argumentas jau mazai kam lieka sildymo kaina, nes sildymui kuras atsieina panasius pinigus. Manau, kad zmones kraustosi i gamta del ramybes, del savo kiemo aplinkos ir nevarzymo. O tie patys nuosavi namai, siais laikais daznai megstami mazi, ne ka didesni nei daugiabucio butai.

Aš galvoju, kad dažnas nuosavą namą kažkur už miesto dar pasirenka ir dėl to, kad tokio statyba kainuoja ne ką daugiau, nei butas garbingą 50-metį peržengusiame blokiniame name. Savo namą pastatęs bent jau būsi ramus, kad jis stovės dar kokius 50 metų, kai tuo tarpu tarybinė statyba per artimiausius 20 metų pradės per siūles trupėti. Viskam ateina laikas ir joks apklijavimas putų polistirolu nuo to neapsaugos. Kažkada vis tiek teks griauti, o atstatyti tai reiks patiems ir už savus pinigus (arba eiti kur akys mato). Prie viso to dar pridėkim amžinas problemas dėl automobilių statymo, privačios erdvės ir saugumo trūkumo dėl kiaurai-išilgai pereinamų kiemų, ir gyvenimas toliau nuo centro, nuosavame name, neatrodys baisiu dalyku.

geras pasakymas yra: mano bustas mano tvirtove. Lietuvoje to tikrai nesijaucia gyvenant bute, arba neimanoma ipirkti geroje ramioje vietoje buto. tai laiptines pastoviai pilnos neaiskiu zmoniu, tai uzlieja koks kaimynas is virsaus prigeres ir pamirses vandeni isjungt, kiemai kaip jau kazkas minejo kiauri kaip tik nori, kiemuose retai kur dega sviesos, masinos igrust nera kur. pats asmeniskai turejau 2 kartus perdazyt masina, nes kazkoks gudruolis nesugebedamas ivaziuot artai isvaziuot is kiemo perbrauke per gala, is pradziu eme pyktis, bet paskui atsileidau nes juk ne zmogus kaltas, kartais i kiema atvaziaves bijai kad gali atbulai nebeisvinguriuot per tuos tuneliukus. neistveriau, isvaziavau. ir visiskai suprantu zmones kurie mokedami po kelis simtus tukstanciu uz buta nenori masinos laikyt kazkur numestos ant zalios vejos, gaut veliau baudas. ir cia tik kelios problemeles... o ju kalnai... faktas kad reikia nuo kazko pradeti ir geriau kad ir nuo mazu dalyku nei nedaryt nieko. su renovacijom velgi tas pats, kam purkst putas ant namo kuris jau suskiles visas? bet aisku kazkam taip yra patogiau nei paimt ir kazkiek rimciau ji pertvarkyt/. o ir zmones nebepasitiki, pasakysi kad reik rimciau renovuot sakys nori nulupt dar daugiau ;/ ir gera varda atgaut dabar yra daug sunkiau. nezinia kas bus lietuvoj artimiausiu laiku, na bent jau policija pradejo kysiu nebeimt tik dirba taip kaip anksciau dirbdavo

Nu jau, nu jau. Vien žemės sklypukas nelabai toli nuo miesto kainuos tiek kiek sovietinės statybos butas. O jei jau kalbėt apie namą, kuris statomas ne pardavimui ar iš kuoliukų ir lentučių karkasinis, o mūrinis paties gyvenimui, tai be 400 tūkst. Lt (su vidumi) tikrai nesigaus. Nebent pats statybininkas ir dar savo techniką turi, bei medžiagas pasivagi. Keli kolegos kaip tik statosi, tai iš pradžių visi irgi svajojo, kad žeme + dėžutė išeis 200 tūkst, na ir dar vidų pasidarys už 50. Dabar visi kaip vienas tvirtina, kad džiaugsis jei į 450 tilps. Palyginimui Kaune senos statybos butas - 70-90 tūkst. Ir čia ne tie baisiausi Petrašiūnų, Vilijampolės ar aplink 6-ą fortą. Prie to paties. Šnekantiems apie griovimą, ir kaip būtų gerai jei būtų statomi naujos statybos namai vietoje renovacijos, siūlau palygint skaičius: renovacija 30 tūkst. prieš naujos statybos ekonominį neįrengtą butą 200 tūkst. Kas padengs 170 tūkst + įrengimą? Turintys atliekamus 170 tūkst. jau seniai išsikėlė kur geriau, o kas sumokės už tuos kurie neturi? Čia ekonomika nesueina ir prasideda populizmas arba skraidymas padebesiais.

Prieš kurį laiką buvo pasirodęs straipsnis kuriame ragino į renovaciją įtraukti ne tik namus, bet ir aplinką. Ir tai manau būtų turbūt optimaliausias sprendimas (atisžvelgiant į galimybes). Daugelyje šalių aplink daugiabutį (tik deja dažniausiai iki 5 aukštų) apie 7m. teritorija yra aptveriama ir skirta tik to namo gyventojams, gaunasi mini kiemai, žalios zonos ir kažkiek privatesnė erdvė. Galbūt net verta svarstyti galimybes apjungti keleto namu teritorijas į vieną. Taip pat prie namų tikrai nemažai laisvų plotų, kuriuos galėtų puikiai užimti daugiaaukštės stovėjimo aikštelės finansuojamos pvz., privačių rangovų (yra keletas tokių pavyzdžių Vilniuje ir kainos visai pakenčiamos). Aišku tai nepadarytų senų rajonų patrauklių visiems, bet tikrai pritrauktų palesnę auditoriją. Deja asocialių gyventojų problemos tai neišsprendžia.

Kaip ir nesijaučiančių asocialiais, bet tokiais esančių šuniukų "mylėtojų", apdergiančių visus tuos aplinkinius žalius plotus. Kartais pgalvoji, kad geriau jau užbetonuotų visą aplink namus esančią aplinką - tada bent jau iš tolo viskas matytųsi - gali vaikus paleisit palakstyti ar ne.

Normalų namą galima susimest už gerokai mažiau nei 450 tūkstančių. Žinoma, nebus nei molio čerpių, nei pusantro aro aplink namą trinkelėm grįsto, ar niekam nereikalingo bidė su sūkurine vonia. Be viso to, dar ir neapsakomas diskomfortas dėl to, kad 4 asmenų šeimai reikės 100 kv.m. plote sutilpti. Na ir sklypas bus kokių 6 arų Turi būti arba kvailas, arba uždirbti per mėnesį gerus 7 tūkstančius litų, kad vos ne pusę milijono banko skolintų pinigų į namą sukištum. Na, bet mes, lietuviai, jau tokie esam— daugelis gyvenam ne pagal išgales.

Manau kaip tik turėtu būt centras gyvenamasis rajonas, namai ir panašiai ,o aplink ofisai dar toliau pramoniniai rajonai. Taip iš centro žmogus galėtu pasirinkt kur jam reik nukeliauti.

Pats stateisi paskutiniu metu ar tik girdėjai kaip kažkas kažką pasakė? Ir lyginam tą atvejį, kai ne pats pasistatė, o samdė, ir medžiagas ne pasivogė, o pirko, ir ne iš kuoliukų ir lentučių susikalė, o mūrinuką su geru apšiltinimu, gerais langais.

Iš esmės kiek aš atsimenu butai atsirado lyg ir Detroite ir buvo skirti grynai juodadarbiams gyventi (didelis kiekis mažoje erdvėje). Na, o visi daug uždirbantys gyveno užmiestyje stovinčiuose namuose. Aš gyvenu kaime ir į butus žiūriu ne itin teigiamai. Studijuoju, tad nuomojuosi būtą, bet nesijaučiu ten laimingas. Per mažai vietos. Iš esmės problemų šiuo atžvilgiu yra labai daug ir atsiremia jos į vieną dalyką, kad lietuviai labai neturtinga tauta. Pati valstybė neuždirba pinigų, o dažniausiai nori surinkti iš žmonių, kurie ir gyvena tuose butuose ir pusę algos atiduoda už šildymą. Reikia užsidirbti, o tada kažką galėsime keisti.

Tai ar aš dabar dar turėsiu sąmatas su visom šiandieninėm kainom sumesti? Pusė skandinavų karkasiniuose gyvena ir nesiskundžia, o lietuviui reikia mūro, kad tūkstantį metų stovėtų Dar geriau, kai lyginant butą su namu, paimamas 1950 m. statybos butas ir jam priešpastatomas „mūrinukas su geru apšiltinimu ir gerais langais“. Žinau pavyzdžių, kai žmonės sutilpo į į gerokai mažesnes sumas nei 450 tūkstančių ir pasidarė gan gerai. Darbininkus samdė, medžiagas pirko.

Na nebūtinai karkasiniai turi būt , man pavyzdžiui gražiai atrodo ir iš jūriniu konteineriu padaryti namai , tik nežinau kokia jų kaina gaunasi.