Kai kuriems žmonėms nuo iOS 7 ima suktis galva, prasideda pykinimas

Jau kai programeriai pradeda aiškinti apie dizainą, tai padėk dieve...

Klausyk, dzaineri - čia tu stažavaisi ergonomikos srityje Berkeley universitete, ar aš? Tu tyrinėjai encefalogramas Klinikose, ar aš? Tiesa, su fotošopais profesionaliai tik pachaltūrinu, nes turiu nuostabių menininkų "po ranka", kurie gali įgyvendinti kiekvieną mano viziją, kuriomis kol kas nesiskundė nė vienas klientas, anei išbrokavo kuris režisūros dėstytojas kursinį.

Stažuokis, kur tik nori ir kiek nori, bet už normalų dizainerį tu daugiau nemokėsi. O kiek skaitau tavo komentarus, tai tu man esi tipiškas programeris... Ir čia nėra įžeidimas. Tiesiog taip jau būna.

Įsitikinęs? Ar užtenka tau komentarų specifine tema kad jau žinotum ką jis sugeba ko ne?

Na ir kaip telefonas gali sukelti galvos skausma ar net juros liga? Gal kartais vartotojas turi psichologiniu problemu?

, aš ir neteigiu, kad kompoziciją, šešėlius, šriftų nuotaikas, art deco ir haute couture kertu kaip VDA bakalauras. Tik tiek, kiek mokiausi tapybos būrelyje ir univere. Bet galiu drąsiai teigti, kad dauguma dailininkų nieko neraukia apie ergonomiką, nes niekad nesimokė nei psichofizikos, nei motorikos. Viena yra estetika, kas kita - patogumas naudoti ir produktyvumas. Čia kritika ne konkrečiai Apple, o praktiškai visiems išmaniesiems, išskyrus galbūt Blackberry ir Symbian. Dėl ko beveik niekad netraukiu Galaxio - nes paskambinti ir atsiliepti su senutėle Noške galiu keliais mygtuko paspaudimais, nežiūrėdamas į ekraną, jo nereikia kasnakt krauti, žiūrėti, kad per klaidą neprisijungtų prie interneto, tąsytis rankinės, nes gudrutis kišenėn netelpa, o dar ir tas gudrumas dingsta vos išėjus iš namų, nes sėdėdamas roaminge nei el. pašto pasitikrinsi, nei naujienas paskaitysi, nebent milijonai kišenes drasko. Estetika vs. komfortas, funkcionalumas vs. efektyvumas - ką renkiesi? Aš - komfortą ir efektyvumą. Na, ir grįžtant prie temos. Ar penki papildomi balsai, kad tavo gaminys stilingiausias, atperka penkis vartotojus, kurie tavo gaminiu naudotųsi, bet negali? Per ryškios spalvos, kiekvienas erzinantis ar greit nusibostantis efektas, per sudėtingas valdymas ar per daug automatikos, kiekvienas papildomas paspaudimas ar pažiūrėjimas į ekraną - visa tai siaurina potencialių vartotojų ratą. Tegu tavo gaminys bus išrinktas stilingiausiu - jei valdymas ir funkcionalumas bus orientuotas į paaugles mergaites, kiti jo nepirks arba nusipirkę keiksis. Apie tai kažkodėl dizaineriai negalvoja - neperlenkti, nepersūdyti ir nepersaldinti. Kas jiems "ant popieriaus" atrodo gražu, nebūtinai yra gėris realybėje. Čia pirmiausia kritika Samsung, MS ir HP. Efektus pripažįstu tik tuomet, kai jie turi prasmę - pavyzdžiui, užmaskuoti sistemos vėlinimą (pats juos irgi naudoju, pvz., kai priartinant žemėlapį reikia užkrauti papildomą duomenų porciją, arba kad vaizdas nejudėtų šuoliais). Visada gerai ištestuoju - įvairiais kampais, įvairiose padėtyse, skirtingais atstumais, skirtingame apšvietime. Galų gale, dizainas turi būti intuityvus. Jei rašai programą Windowsams, tai nenoriu jokių įmantrių skin'ų - išsisuk su standartinėm spalvom ir ikonom, šriftais, įprastu elementų išdėstymu. Jei vartotojas identiškoje situacijoje yra įpratęs matyti OK ir Cancel, tai kad nebūtų jokių "Yes, thanks" ir "No, thanks" ar tuo labiau Cancel ir OK. Dizaineriai arba nežino, arba nepagalvoja, kad animuojant objektus reikia išjungti kontūrus, pablurinti, pašalinti smulkius objektus ir ryškias, ypač vertikalias, linijas, naudoti kuo mažiau sukimo efektų ir taip toliau. To nenumačius labai lengva sukurti visai nepageidautinus antrinius efektus. Pirma - trumpam atsirandantys Muaro raštai (epileptikus jie gali visai "išjungti", sveikiems žmonėms sukelti nemalonių pojūčių). Antra - pernelyg realistiška animacija gali sukelti "uncanny valley" efektą - nesaugumo, atmetimo reakciją, nenuoširdaus bendravimo pojūtį. Jeigu jau darai 3D animaciją su šešėliais - tai nepamiršk ir pašešėlių, atspindžių, arba išvis šešėlių atsisakyk. Paprasta kaip 2x2. Buities prietaisas - tai ne filmas, nereikia stengtis vartotojo į jį "įtraukti", nes tuomet vartotojas jausis pats valdomas aparato, o ne valdantis jį. Dizaino studentams turbūt šitų dalykų nedėsto, o gal jie patys būna taip susižavėję savo šedevru, kad trūkumų nejaučia. Paprasčiausia psichologija ir subjektyvus estetikos pojūtis - o kad kitam tas pats dalykas visai neatrodys estetiškai, kad vartotojas galbūt turės regos arba motorikos sutrikimų, kad naudosis pavargęs ar ne visai patogioje aplinkoje ar tiesiog norės būti kuo mažiau blaškomas - lyg ir pamirštame.

"O jūros liga yra normali vestibiuliarinio aparato reakcija, kai kintantis vaizdas neatitinka kūno padėties (telefono atveju) ir priešingai - kai statiškas vaizdas neatitinka kūno judėjimo (laivo kajutės arba TKS atveju). Jeigu ji nekyla - verta susirūpinti sveikata. " man tokiu problema nekyla niekad - as nesveikas?

Na sutinku. Zmogu veikia dauga kas, bet zmogus tam ir prisitaikes, kad poveiky jam tinkamai absorbuotu. O jeigu tas absorbavimas pasireiskia kokiais tai veiklos sutrikimai - manau tai ne aplinkos kalte, o pacio zmogaus. - Tad gryztu prie savo teiginio - naujoji iOS7 vizualizacija sveikam zmogui nera pakankama, kad sukelti sveikatos problemas. Jeigu taip atsitiko - zmogus turi asmeniniu problemu. Arba cia tiesiog dar vienas bandymas pripilti pamazgu ant naujo, labai paprasto bei genialaus budu sukurti 3D grafika ant 2D grafikos ekrano. 3D ekranas - va jis tai galetu sukelti jei ne juros liga, tai akiu skausma, nes vaizdas tikrai plaukioja - sio tipo ekranai dar nera tiek istobulinti. Bet mineti 2D ekranai tokio stipraus poveiokio nedaro, tad ir nepasitenkinimas tera tik antireklama.

noriu... Režisūroje yra terminas "pervaidinti". Tai va, dizaineriai dažniausiai pervaidina užuot sukūrę mielą akiai, komfortišką efektą.

Man dabar būtų įdomu pamatyti tavo darbus arba bent pavyzdžius, ką tu laikai atliktu teisingai

Tai nori pasakyti, kad naturalioje aplinkoje nera 3D vaizdo? O tai kaip zmogus skiria atstumus tarp daigtu? Gal is cia ir kilo 3D mintis? Is paprasto ir genialaus produkto bandai isvesti visa moksline teorema. Ar nemanai, kad sis skandalas tebuvo budas paleisti zmoniu vaizduote, kuri iskreipia tikrove ir zmones paprasciausiai nebesupranta del ko gincijasi. Erdve yra ne vien reali, bet ir menamoji. Sutinku, kad informacijos sraute ne visada sugema blaiviai vertinti faktus ir per daug pasineriama y beprasmiskas analizes

bollocks, kaip sakoma. ne, nejauciu. cia reiskia, kad vestibiuliarinis yra idealiai veikiantis ir tokiose situacijose tvarkosi puikiai. klausimelis, taves, vaikstant neuzsupa, nepykina? visa ta istorija, man panasi i is pirsto lauzta

Reiktų tave paskraidinti mirties kilpomis, "žvakėmis" ir suktukais. Keleiviams, neįvaldžiusiems technikos, retai iš pirmo karto pavyksta neapsivemti ir išlipus iš kabinos eiti tiesiai. Gaila, kad nebeturiu to pojūčio - tik adrenalinas, akys pačios instinktyviai įsikabina vieno taško ir nebepaleidžia iki figūros pabaigos. Tame ir yra problema: vieni telefonų vartotojai susifokusuoja ties judančiu objektu, kiti labiau ties periferija. Pabandyk telefoną maigyti į jį nežiūrėdamas - jausmas ne iš maloniausių. Man dažnai tokia yra darbinė aplinka: žiūriu į popieriaus lapą, pirštai maigo savarankiškai, o ekrane šokinėja visokie efektai. Žiauriai vargina. Dėl vaikščiojimo. Pirma, visi esame pripratę, nujaučiame į priekį ir būna nejauku, kai užkliūname, slystelime ar užlipame ant akmenuko. Smegenys žino, kaip norėjome judėti, ir numatė, kad bet koks nukrypimas nuo prognozuotos trajektorijos pavojingas. Antra - atkreipk dėmesį, kad, nors korpusas linguoja, galva dažniausiai "plaukia" tiesia linija. Akys dažniausiai būna "pagavusios" kokį nors objektą priekyje. Štai kodėl nepasiklystame mieste, bet miške judame ratais. Nes miške daug panašių medžių, sudėtingas reljefas, ne visur yra tiesus praėjimas - negalime "nulaikyti azimuto". Patyrę grybautojai, turistai moka valingai pagauti išskirtinį objektą azimute, šešėlius. O tu pabandyk tamsią naktį be jokių priemonių nepažįstamame miške išlaikyti kryptį. Jei tavo ratas viršys bent kilometrą - tuomet, matyt, jauti magnetinius laukus. Prisipažinsiu, tokiomis sąlygomis yra tekę einant "tiesiai" triskart praeiti tą patį vienkiemį, kol galų gale atitaikiau, kiek reikia sukti, kad išeičiau į plentą. Nieko čia juokingo, bet tai normalu. A, ir dar pastebėjimas. Kristi į priekį nėra taip nejauku, kaip atbulom ar į šoną. Priežastys paprastos: pirma, vestibiuliarinis aparatas, vidinės ausies akselerometras "nesupanikuoja" dėl staiga pasikeitusios judesio krypties - galva juda priekin, tiek dėl inercijos, tiek dėl gravitacijos. Antra, nepametam fokuso. Atkreipk dėmesį: kaip bekristume, instinktyviai žiūrime priekin. Ar atsisėsi ant subinės, ar prigulsi ant alkūnės, galva vertikali. Prisiploję taip, kad nesugebėjome galvos nulaikyti, trumpam prarandame orientaciją. Tam tikra prasme - galime ir eidami prarasti orientaciją, bet plačiau pakomentuoti negaliu. Esu dirbęs daugiausia su optinėmis iliuzijomis.

Rwc A6 turėjau omeny pavyzdžius darbų, prie kurių tu pats būtum prisidėjęs. Nes ką tu kalbi čia apie ergonomikas ir efektyvumą, realiai geras dizaineris privalo išmanyti geriau už programuotoją.

, kad dizaineriai, programuotojai ir analitikai ją kirstų. Deja, jie nėra nei psichologai, nei medikai, reikalauti to per daug. Suvokiu, kad pats negaliu būti iškart dešimties sričių profesorius - bet ir moka man už tai, kad nesu "sausas" algoritmuotojas ar vienos sistemos asas. Kvalifikuotą dizainerių darbą vertinu ir gerbiu, džiaugiuosi, jei kartais tenka "pristabdyti arklius" užuot spardžius uodegon.

O kuo čia dėti psichologai ir medikai? Software interefeiso paskirtis nėra kažką gydyti ar spręsti psichologines problemas Software/web interfeiso paskirtis - gražiai atrodyti ir suteikti vartotojui patogų naudojimąsi. kai kuriais atvejais - tiesiog perteikti emociją. Manau komanda gerų programerių ir dizainerių tą puikiai gali padaryti ir be medikų

Klausyk, o tu bent karta rankoje laikei ta iPnone su nauja operacine sistema? Ar cia tik siaip neturedamas kur pasireiksti demonstruoji savo moksliny isprusima sioje srityje. - Pilnai sutinku, sioje srityje tu tikrai ismanai geriau nei as, bet manau sie tavo moksliniai pastebejimai visai ne y straipsnio tema. Beje. Tavo teigimu, paziurejus "erdviskai nesuderinta" filmuka nesugebesi nulipti laiptais ir pan.... Tau taip buvo ar tik siaip fantazuoji? Jeigu tau tai bus neprrimtina, tu paprasciausiai negalesi toky filmuka ziureti, paprasciausiai bus nemalonus jausmas ir neziuresi. Tad jokiais budais neprieisi iki to, kad nesugebesi nulipti laiptais. Ir apskritai, y tokius filmus zmones neis. Tad nustok kliedet nesamones.

. Kasdien žiūrėk Lynch'ą, ką nors rimtesnio nei Twin Peaks, tai ir pačiam protelis susisuks.

Rwc, Mes nesusikalbam, nes tu nelabai supranti, kur prasideda ir baigiasi dizainas. Tau dizainas - tik išvaizda, spalvos, ikonos ir t.t. Taip toli gražu nėra. Dizainerio darbas ir yra pasirūpinti patogumu, efektyvumu ir paskui viską gražiai supakuoti. O jei tau atrodo, kad aš aukštinu estetiką ir pastatau ją į pirmą planą, vadinasi neskaitai nieko, ką rašiau, nes aš dabar tik kartoju tai, ką jau rašiau.