Nuo savaitės pradžios vykstančiame ryšio operatorių „Bitė Lietuva“ ir „Tele2“ mūšyje nugalėtoją skelbti tikriausiai dar anksti – nors „Bitės“ reklamos teisingumas ir teisėtumas yra abejotinas, teisiniu požiūriu ne mažiau abejotinas atrodo ir „Tele2“ sprendimas žiniasklaidai ir reklamoje paskelbti savo buvusios klientės Ugnės, nusifilmavusios konkurentų reklamoje, asmeninius duomenis.

Naujausias šių įmonių kardų sukryžiavimas įvyko dėl „Bitei“ priklausančios įmonės „Eurocom“ paslaugos „Labas kontraktas“ reklamos: šios paslaugos naudotojai, perėję iš „Tele2“, drąsiai teigia, kad dabar jie sutaupo stambias pinigų sumas (vienos reklamos herojė Ugnė teigia per tris mėnesius sutaupiusi 70 litų, kitoje reklamoje matyti Martynas ir Monika sako, jog kartu per mėnesį sutaupo 50 litų). Į tokius teiginius reagavusi „Tele2“ žodžių užantyje nelaikė ir atvirai pasakė: „Bitė“ savo reklamose meluoja, nes Ugnė tokių sumų sutaupyti tiesiog negalėjo – nebent tik jeigu ryšio operatorius už tai, kad Ugnė sutinka naudotis jo paslaugomis, pats sumoka klientei. Ir savo teiginius pagrindė Ugnės sąskaitose esančius skaičius: kiek klientei kainavo „Tele2“ paslaugos, kiek – taksi iškvietimai, kiek – mokestis už telefoną. O trečiadienį iš pat ryto išplatino reklamą, kurioje greta Ugnės veido didelėmis raidėmis užrašytas žodis „Melas“.

Savaime suprantama, „Bitė“ tokio konkurentų žingsnio taip pat negalėjo praleisti nemačiomis – ši bendrovė trečiadienį sukvietė žurnalistus atvirai pasikalbėti su melage išvadinta Ugne bei nuspręsti, kas yra teisus.

„Mane labiausiai šokiravo šiandienos įvykis – pamačiau savo atvaizdą „Tele2“ reklamoje [su aiškinimu] kad aš meluoju. Taigi, esu pakartotinai, ne tik vakar spaudoje, išvadina melage ir be atsiklausimo paviešinti mano duomenys. Negalima taip daryti, esu privatus, ne viešas asmuo. Turiu didelę nuoskaudą, nes iš artimų žmonių ir pažįstamų sulaukiu ir žinučių, ir skambučių – kaip ten iš tikrųjų, ar melavai. Tai yra manęs juodinimas“, - sakė Ugnė.

„Eurocom“ direktorius Aurimas Kapočius tikina, kad „Tele2“ reakcija į jų reklamą – tai silpnumo ženklas: „Mes labai aiškiai matome, kad „Tele2“ stipriai dreba dėl savo pozicijos. Jie jaučiasi nesaugūs. Ir tą rodo ne tik šie veiksmai – tris mėnesius esame populiariausias operatorius Lietuvoje, sulaukiantis daugiausiai vartotojų. Matyt, paskutinę reklamą, kuri skatina „Tele2“ vartotojus padaryti racionalų sprendimą – norima nutildyti, jos nereikia, nes „Tele2“ pozicija sudrebėjo ir šiuo metu jie turi į kainos lyderius besiveržiantį konkurentą - „Labas kontraktą“. Mes matome, kad jų noras yra tą savo sudrebėjusią poziciją atstatyti tokiom gana bjauriomis priemonėmis – mūsų akimis žiūrint tai yra susidorojimas su savo buvusiu klientu“.

„Manome, kad tai yra pirmiausia neetiška, kad viešinami asmens duomenys, grubiai lendama į privatumą, ir teisėjo vaidmens prisiėmimas. Pavadino savo buvusią klientę melage, išviešino jos vartojimą, jos įpročius visai Lietuvai – nesame su tokiu precedentu dirbę“, - pridūrė „Eurocom“ vadovas.

„Buvo klausimas – kiek sutaupėte. Vienos iš vėlesnių mano sąskaitų buvo 50 litų, 48 litai – žmogui juk įsimena ne tai, ką mažiausiai sumoki, o ką daugiausiai. O su šiomis sumomis aš viršijau savo abonentinį mokestį. Greitai sudauginus ir sudėjus aš ir gavau tą skaičių – apie 70 litų. Bet pasakyta „apie“, o ne tiksliai 70 litų ir 2 centus. Tai yra žmogiškasis faktorius, kai tu neatiminėji visų kitų dalykų, kai žinai, kad „Tele2“ sumoki štai tokią ir tokią sumą ir kad iš tavęs atima tiek pinigų“, - savo daug triukšmo ir klausimų sukėlusį teiginį apie sutaupytus 70 litų teisino Ugnė.

O tai iš esmės reiškia, kad Ugnė neįvertino, jog tapusi „Tele2“ kliente ji naudojosi nauju telefonu (ir mokėjo už jį po 17 litų per mėnesį) ir trečių šalių teikiamomis papildomai apmokestinamomis paslaugomis, kurios sudarė liūto dalį nuo neva sutaupytų pinigų (vien tai, kad ji naudojosi senu telefonu, leido per tris mėnesius sutaupyti 51 litą). Tačiau teisino tai „vartotojo patirtimi“, kai žmogus gautoje sąskaitoje nemato, kiek ir už ką sumokėta – mato tik galutinę sumą. Juolab, kad ir telefono mokestis „Tele2“ sąskaitoje neišskiriamas į atskirą eilutę.

„Bitė“ tikina, kad klientės banko pavedimus matė – jos nurodytos sumos atitiko tai, kas buvo pervedama į „Tele2“ sąskaitas ir nesigilino, ar dalį iš šių išlaidų sudaro mokestis už telefoną bei nepasivargino to paklausti savo naujosios klientės (ar bent jau nerodė to reklamoje )

„Kalbame apie sąskaitas. Ugnė – neišgalvotas personažas – lygino sąskaitas. Kalba eina apie vienos sąskaitos, kurią ji turi „Labas kontrakte“ su sąskaita, kurią ji turėjo „Tele2“. Ugnė nėra profesionalas, operuojantis operatorių terminais ir galintis šimtu procentų prisiminti centus ir visus mokesčius, kuriuos turėjo. Kalbame apie sąskaitas, kurias klientė turėjo viename operatoriuje ir kitame. Mes nemanome, kad buvo padarytas nusižengimas, nes lyginamos sumos“, - sakė „Bitės“ privačių klientų segmento vadovas Arūnas Mickevičius.

Taigi, „Bitė“ viešojoje erdvėje teigia, kad reklamoje išsakyta tiktai jų klientės nuomonė ir patirtis, kad jeigu ji atlikdama matematinius veiksmus ir suklydo, tai suklydo būtent ji, o ne „Bitė“ ar „Eurocom“. Tačiau, nepaisant to, kad Ugnė yra pasirašiusi dokumentus, kuriuose pasižadėjo nesakyti netiesos, jeigu „Tele2“ ryšis imtis teisinių veiksmų, atsakovu bus ne Ugnė, o reklamos davėjai.

„Tele2“: reklama turi atitikti reikalavimus, o duomenų atskleidimą pateisina viešasis interesas

„Tele2“ teisės ir reguliavimo direktorius Tadas Bukauskas nurodė esminius kriterijus, kuriuos turi atitikti lyginamoji reklama: ji neturi būti klaidinanti; joje lyginamos prekės ar paslaugos, kurios tenkina tuos pačius poreikius ar skirtos tiems patiems tikslams; joje objektyviai lyginamos viena ar daugiau esminių, tikrinamų ir būdingų prekių ar paslaugų savybių, taip pat gali būti lyginama ir kaina; ji neklaidina vartotojo dėl reklamos davėjo ir jo konkurento, taip pat reklamos davėjo ir jo konkurento prekių ar paslaugų, jų prekių ar paslaugų ženklų, firmų vardų, kitų žymenų tapatumo.

Į kaltinimus dėl asmens duomenų privatumo nesaugojimo, „Tele2” teisininkai atsako: „Kiekvienas asmuo pats nustato savo privatumo ribas. Kadangi p. Ugnė per visuomenės informavimo priemones pati nušvietė faktus apie savo privatų gyvenimą, jos teisių negali pažeisti tolesnis „Tele2“ domėjimasis jos išsakytos informacijos apie privatų gyvenimą teisingumu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su asmens privatumo apsauga, taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu asmens privataus gyvenimo faktų, nuotraukos publikavimą pateisina viešasis interesas, asmens sutikimas nereikalingas. Šiuo atveju viešasis interesas akivaizdus, jeigu aptariama „labas kontrakto“ reklama klaidinama didelė dalis vartotojų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad p. Ugnės teisė į privatų gyvenimą yra pažeista”.

Tiesa, „Bitės“ teisininkai įrodinėja, kad remtis viešuoju interesu atskleidžiant privačius duomenis „Tele2“ negalėjo: „Pirmiausia, tai yra buvusi „Tele2“ klientė, nedalyvavusi jokioje viešoje veikloje, dėl ko ją Lietuvos visuomenė turėtų žinoti ir atpažinti, todėl neatitinka įstatymų numatyto „viešo asmens“ kriterijų. Tai yra privatus asmuo, kurio tiek asmens duomenys, tiek informacija apie privatų gyvenimą yra privatūs ir saugotini. Nei teisės aktuose, nei teisminėje praktikoje nėra jokių nuostatų, kurios leistų viešai atskleisti informaciją apie privataus fizinio asmens gyvenimo duomenis esant tariamam „viešam interesui“.

Net jeigu „Tele2“ toliau laikytųsi tokios pozicijos, jie galėjo komunikuoti tik adekvačią informaciją, kurią komunikavo buvusi jų klientė. Šiuo atveju mergina reklamoje pasakė, kad ji sutaupo kažkiek mokėtinos sumos, pasirinkusi kitą operatorių. Tokiu atveju „Tele2“ galėjo diskutuoti, ar toks sutaupymo lygis yra galimas, tačiau vietoj to, bendrovė pateikė visuomenei konkrečius skaičius, kiek pinigų minėtas žmogus yra sumokėjęs „Tele2“ už suteiktas paslaugas. Taip pat „Tele2“ atskleidė dar papildomus su asmeniu susijusius jo privataus gyvenimo duomenis: (1) kad asmuo važiuoja ir moka taksi; (2) kad asmuo skambina į užsienį; (3) kad asmuo aukoja pinigus. Pasekoje visa visuomenė žino apie minėto asmens tam tikrą turtinę padėtį (kiek asmuo išleidžia pinigų telefoniniams pokalbiams), apie asmens santykius ar jo darbą (asmuo skambina į užsienį), apie asmens požiūrį į labdarą (asmuo aukoja pinigus).“

„Bitė“ pranešė kreipusis į teismą su reikalavimu nedelsiant stabdyti „Tele2” atsakomąją reklamą, kuri, esą, šiurkščiai pažeidžia teisės aktus dėl reklamoje matomos klientės asmens duomenų paviešinimo ir neteisėto atvaizdo naudojimo.

Teisininkų komentarai

Šiame susirėmime savo poziciją pateikė abi bendrovės, o pradėjus svaidytis abipusiais kaltinimais ir netgi kreipiniais į įvairias institucijas, savo žodį tarė ir teisininkai. Tiesa, jų pozicija taip pat nėra vienpusiška - „AAA Law“ atstovė Giedrė Domkutė gina „Tele2“ teisumą, o Mykolo Romerio universiteto profesorius Mindaugas Kiškis tikina, kad „Tele2“ peržengė savigynos ribas ir ypač grubiai pažeidė žmogaus teisę į privatumą.

Nors G. Domkutė savo komentare nurodo, kad neatstovauja ginčo dalyvių ir komentare remiasi žiniasklaidoje pateikiama informacija apie situaciją, nesunku pastebėti, kad ir „AAA Law“, ir „Tele2“ ryšiais su visuomene rūpinasi ta pati bendrovė - „VRP Hill+Knowlton Strategies“.

Pateikiame advokatės komentarą:

„Labas kontrakto“ reklama yra lyginamoji, todėl ji turi atitikti Reklamos įstatymo 6 str. keliamus reikalavimus bei nebūti klaidinanti.

Reklamos 5 str. įtvirtintas reikalavimas neklaidinti reiškia, jog reklama turi būti teisinga, t.y. išdėstytų teiginių teisingumas turi būti pagrįstas, bei išsami. Jeigu reklamoje praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą šioje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti, reklamoje pateikiama informacija laikoma neišsamia.

„Labas kontraktas“ reklama yra klaidinanti, nes patys reklamos užsakovai pripažįsta, jog į skelbiamą „Tele2“ kainos dalį galėjo būti įskaičiuojamas mokestis už telefoną. Yra lyginami du skirtingos sudėties produktai (vienas abonementinis mokestis ir kompleksinis produktas - abonementinis mokestis bei telefonas, taip pat papildomos mokamos paslaugos), apie ką vartotojas nėra jokiais būdais informuojamas.

Reklamos turinio teisingumas taip pat abejotinas, nes viešai skelbiamoje informacijoje, kaip susidaro 70 litų skirtumas, pagrindžiančių sąskaitų skirtumą nėra pateikiama, priešingai, viešoje erdvėje pateikiamoje informacijoje yra nurodoma, kad tokia suma apytikslė, tačiau pateikiama nuoroda, jog šis skirtumas susidaro iš abonementinio mokesčio. Tuo tarpu reklama, neatitinkanti Reklamos įstatymo 5 ar 6 str. reikalavimų, yra draudžiama. Tokia draustina reklama turėtų būti pripažinta ir „Labas kontraktas“ reklama.

Dėl klausimo, ar „Tele2“ atskleidė asmens duomenis ar ne, spręsti turėtų Valstybinė asmens duomenų inspekcija arba teismas, jei būtų pareikštas toks ieškinys. Mūsų nuomone, vien informacijos, jog telefonu buvo kviečiamas taksi, skambinama į užsienį ar aukojama, nenurodant kitų aplinkybių, pvz., kur asmuo važiavo, su kokiu abonementu kalbėjosi užsienyje ir kiek laiko kalbėjosi, taip pat kam aukojo, atskleidimas neturėtų būti laikoma asmens duomenų atskleidimu, nes ši informacija yra pakankamai abstrakti ir niekaip neparodo ekonominių ar socialinių asmens požymių.

Sudėtingesnis klausimas yra dėl sumos už paslaugas atskleidimo, tačiau teismas, nagrinėdamas tokią bylą, turėtų įvertinti, ar reklamoje pašnekovė pati neatskleidė savo asmens duomenų, taip pat ar sumos, sumokėtos per keletą mėnesių, atskleidimas, nedetalizuojant kitos informacijos, yra asmens duomenų atskleidimas.

Taip pat teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose yra priešpastatomi du saugomi interesai, turėtų argumentuotai nuspręsti, kuris iš jų – viešas interesas paneigti įstatymų draudžiamą lyginamąją bei klaidinančią reklamoje skleistą informaciją, dėl kurios galėtų nukentėtų eilė vartotojų, ar informaciją apie asmens privatų gyvenimą, ar asmens duomenų saugumas – yra svarbesnė ir labiau saugotina vertybė šioje situacijoje.

M. Kiškis: tai – ypač grubus pažeidimas

Mykolo Romerio universiteto profesorius, advokatas Mindaugas Kiškis įsitikinęs, kad „AAA Law“ advokatės pateiktas situacijos išaiškinimas – neteisingas, o „Tele2“ ypač grubiai pažeidė savo buvusios klientės teisę į privatumą. Savo komentarą pateikęs profesorius nurodė, kad jokiais interesais nėra susijęs nei su „Bite“, nei su „Tele2“, nei su kitais situacijos dalyviais:

Atsiribojant nuo diskusijos dėl pačios reklamos atitikimo įstatymams (Reklamos įstatymo ir Konkurencijos įstatymo požiūriu), manau, kad „Tele2“ viešai pateikdama informaciją apie fizinių asmenų telekomunikacijų paslaugų naudojimą, sąskaitas ir jų detales pažeidė šių asmenų privatumą.

Norėdama pateikti tokią informaciją „Tele2“ turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl galimai melagingos informacijos paneigimo ir siekti teismo įpareigojimo, o ne pati viešai skelbti privačią informaciją. Vaizdžiai šnekant – „Tele2“ peržengė teisėtas savigynos ribas.

„Tele2“ paviešino gana daug neviešos privačios informacijos – apie tai, kad asmenys įsigijo telefonus, apie jų išleistas sumas, apie konkrečias papildomas paslaugas (taksi, skambučius į užsienį, aukojimą). Mano nuomone kiekvieno iš šių faktų atskleidimas net ir atskirai yra privatumo pažeidimas, o visumos informacijos atskleidimas yra ypač grubus pažeidimas.

Privačiai informacijai nėra taikomi „abstraktumo“ kriterijai, pakanka vien to, kad ji padeda daugiau sužinoti apie asmenį, nei jis pats norėtų viešai skelbti arba jau yra viešai paskelbęs. Šiuo atveju, paskelbta informacija nebuvo vieša. Be to, ji nėra tokia nekalta, pvz., iš paskelbtos informacijos galima spręsti, kad asmuo yra santykinai pasiturintis, nes telekomunikacijų paslaugoms išleidžia nemažai, važinėja taksi, aukoja, etc.

Nepriimtinas ir nepagrįstas AAA minimas kriterijus, kad „informacija turi parodyti ekonominius ar socialinius asmens požymius“ – tokio kriterijaus ES teisėje ar LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nėra. Įstatymuose ir teismų praktikoje privačia informacija (asmens duomenimis) laikoma bet kokia informacija kuri susijusi su konkrečiu fiziniu asmeniu, o pažeidimu laikomas bet koks įsibrovimas į asmens privačią erdvę – informacijos, kuri susijusi su konkrečiu asmeniu paviešinimas ar kitoks tvarkymas. Kai kurias atvejais net ir visiškai viešos informacijos tvarkymas yra ribojamas – pvz., ES Teisingumo teismas privačia informacija pripažino IP adresus, o Lietuvos teismai - automobilių valstybinius numerius.

Tai nereiškia, kad „Tele2“ neturi teisės gintis, tačiau gynyba turi būti teisėta. Minėtą informaciją „Tele2“ galėtų laisvai atskleisti teismams ir priežiūros institucijoms, siekiant ginčijamų teiginių paneigimo, taip pat ir skubių laikinųjų priemonių, bet ne patys viešinti neviešą informaciją apie savo vartotojus.

Komentarai (46)