Ilgiau nei du dešimtmečius atliekami įvairūs tyrimai įrodė, kad mobiliųjų telefonų naudojimas prie vairo sukelia net iki dviejų kartų didesnį pavojų eismo saugumui. Tikslas pasiektas – daugelyje Europos šalių draudžiama kalbėti telefonu, jei nesinaudojama laisvų rankų įranga. Dabar žvilgsniai nukrypo į vairuotojus rūkalius.

Seime įregistruotos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma uždrausti rūkyti transporto priemonių salonuose, jei juose yra vaikų. Pažeidus šias Tabako kontrolės įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, siūloma bausti įspėjimu arba bauda nuo 50 iki 200 litų.

Kyla klausimas, ar drausti rūkyti verta tik dėl pavojaus aplinkinių sveikatai, ar apskritai ir dėl pavojaus eismo saugumui?

Draudimų daugėja

Draudimas rūkyti automobilyje, kaip ir kalbėjimas mobiliuoju telefonu, vairuojant be priežasties neatsirado. Šiuo metu įstatymuose numatyti tabako gaminių vartojimo apribojimai taikomi tam tikrose vietose, tačiau nėra numatytas ribojimas rūkyti privačiose transporto priemonėse.

Įstatymų pakeitimo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pasyvus rūkymas kasmet pražudo apie 600 tūkst. žmonių. Trečdalis pasyvaus rūkymo aukų yra vaikai, kurie dažnai priversti kvėpuoti tėvų rūkomo tabako dūmais, o tai neigiamai atsiliepia sveikatai.

„Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valanda, praleista prirūkytame automobilyje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui“, – teigiama konservatoriaus Sergejaus Jovaišos pateiktame įstatymų pakeitimų projekte.

Rūkymas: pavojingas tik sveikatai ar ir eismo saugumui?

Tai, kad rūkymas kenkia sveikatai, žino net ir didžiausi skeptikai. Tačiau ar rūkymas vairuojant nesukelia didesnės rizikos eismo saugumui, juk dėmesys, kaip ir kalbant telefonu, dažnai nukreipiamas, pavyzdžiui – kratant pelenus. Ne vienas ekspertas sutinka dėl žalingo poveikio sveikatai, tačiau kaip dėl saugumo?

„Tokiai idėjai nepritarti nėra jokio pagrindo. Visi puikiai žinome, kad rūkantis žmogus, visų pirma, žaloja savo sveikatą. Negalima toleruoti, kad vairuotojai ar keleiviai nuodytų mažamečius vaikus ne tik automobilyje, bet ir buityje. Moksliniai tyrimai rodo, kad ką tik parūkiusio žmogaus organizmo funkcijos silpnėja, tuo pačiu mažėja budrumas. Tiesa, nėra įrodyta, kad parūkęs žmogus keltų tiesioginį pavojų kitiems eismo dalyviams“, – teigė Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.

Iš tiesų įvairūs moksliniai tyrimai skelbia, kad ką tik parūkiusio ar rūkančio prie vairo vairuotojo budrumas, reakcija silpnėja, ypač poveikis juntamas, kai rūkoma mažoje erdvėje uždarytais langais. Vis dėlto pagrįstais moksliniais tyrimais įrodyta nėra, kad taip kyla tiesioginis pavojus kitiems eismo dalyviams.

Kita vertus, Lidso (Didžioji Britanija) universiteto studentai atlikę tyrimą paskelbė, kad valgymas prie vairo yra pavojingiau nei kalbėjimas telefonu. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, valgant vairuotojo reakcija susilpnėja 44 proc. nei įprastai. Tuo metu rašant trumpąsias žinutes reakcija sumažėja 37,4 proc.

Atlikto tyrimo metu taip pat buvo akcentuojama, kad laisvų rankų įranga problemos neišsprendžia iš esmės, vairuotojo reakcija vis vien susilpnėja 26,5 proc.

Papildytas valstybės biudžetas

Ar draudimas rūkyti automobiliuose, kai juose yra vaikų, įpūs naujų vėjų – vargu, užtenka išeiti į gatvę ir pasižiūrėti, kiek vairuotojų nepaiso draudimo kalbėti telefonu. Tačiau neabejojama, kad dėl ribojimo valstybės biudžetas pasipildys.

Lietuvos kelių policijos tarnybos KET pažeidimų statistika liudija, kad dėl draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymo praėjusiais metais nubausta beveik 24 tūkst., 2012 m. – 27,8 tūkst., 2011 – 19 tūkst., 2010 m. – 15 tūkst. vairuotojų.

Už šį KET pažeidimą skiriama bauda nuo šimto iki 300 litų. Įvairių apklausų rezultatai atskleidžia, kad šio draudimo nepaiso bene pusė vairuotojų.

Seimo parlamentinių tyrimų departamento duomenimis, ribojimas rūkyti automobiliuose, jei juose yra vaikų, jau įtvirtintas Australijoje, šešiose JAV valstijose, Puerto Rike, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, didžiojoje dalyje Kanados teritorijų, Kipre, Mauricijuje, Pietų Afrikos Respublikoje, o nuo 2014 m. vasario – ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat planuojama Airijoje, Prancūzijoje ir kitose ES šalyse.

Lidso universiteto tyrimai atskleidė, kad reakcija sulėtėja vairuojant ir:

valgant – 44 proc.;

rašant trumpąsias žinutes – 37,4 proc.;

naudojantis laisvų rankų įranga – 26,5 proc.;

laikant gėrimą – 22 proc.

Komentarai (7)