Elektrinis lėktuvas žymi žaliosios aviacijos ateitį (Video) (0)
Praeitą savaitę elektra varomas lengvasis lėktuvas pakilo į dangų virš Bordo vynuogynų Prancūzijoje. Tai tebuvo mažas dvivietis lėktuvėlis, bet technologijos, padariusios tokį skrydį įmanomu, gali leisti sukurti naują hibridinių orlaivių klasę. Vieną dieną atostogų jus skraidinantis lėktuvas galės naudoti švaresnę, žalesnę elektrą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Video: Elektrinis lėktuvas atlieka bandomąjį skrydį
E-Fan, tylus, aptakus lėktuvas iš anglies pluošto yra Prancūzijos lėktuvų gamintojos, Airbus kompanijos, kūrinys. Su pora 65 kg sparnuose paslėptų ličio akumuliatorių, sukančių po 30kW elektrinį motorą, E-Fan valandą skrieja 185 km/h kruiziniu greičiu. Nors neketina laimėti jokių greičio ar ištvermės prizų, jis yra pirmasis vystymo programos žingsnis, galintis vesti prie daug didesnių elektrinių lėktuvų – su naujos kartos ličio-oro akumuliatoriais ir superlaidininkiniais motorais.
Nors Airbus konkurentas Boeing lengvąjį elektrinį kuro elementais varomą lėktuvėlį pastatė 2007 m., Airbus sako, kad jos E-Fan yra daugiau, nei vien tyrimo projektas. Nuo 2017 m., naujas Airbus padalinys VoltAir gamins ir pardavinės E-Fan, sako Airbus Group, pardavinėjančios juos kaip pilotų treniruočių lėktuvus ir sklandytuvų vilktuvus Cessna dominuojamoje rinkoje, techninis direktorius Jean Botti. Vėlesnės hibridinės E-Fan versijos – dviejų ir keturių sėdimųjų vietų – baterijų krovimui skrydžio metu naudos mažus variklius, kad galėtų išbūti ore 3,5 valandas.
Bet galutinis tikslas yra keleivinis laineris. „E-Fan tėra didesnių, vietinių skrydžių lėktuvų pirmeivis,“ sako Botti. E-Thrust tyrimų programoje, Airbus siekia sukurti hibridinį 80 vietų lainerį, galintį atlikti vietinius trumpus perskridimus tarp miestų – savotišką padangių Toyta Priusa.
Boeing kartu su NASA taip pat tiria elektrinius lėktuvus – ketindami sukurti iki 150 keleivių talpinančius lėktuvus, nors šis planas nukeliamas kiek toliau ateitin. „Eksperimentinės programos rezultatai laikomi tolesniam analizavimui,“ sakė atstovas, paklaustas apie firmos lengvojo lėktuvo skrydį. Vietoje to, Boeing susitelkia į kitas 787 lainerio emisijas mažinančias idėjas.
Airbus veržiasi į priekį. E-Thrust lėktuvuose ji planuoja naudoti Rolls-Royce reaktyvinius variklius – ne traukos kūrimui, bet elektros generavimui. Jis nuolat krautų baterijas, maitinančias 6 propelerius. Bet perėjimas nuo dviviečio lėktuvėlio prie 80 vietų turinčio orlaivio nėra paprastas, pažymi Botti: E-Fan motorų galia 60 kW, tuo tarpu E-Thrust iš viso reikės 4 MW – arba maždaug po 670 kilovatų kiekvienam iš šešių elektros motorų.
Tam prisireiks itin stiprios srovės, tad ir naujos elektros kabelių, jungčių ir elektronikos kartos, sako Botti. Airbus laboratorijoje Munchene, Vokietijoje, Siemens motorų ekspertai padeda Airbus sukurti būdus, kaip laidams ir motorams pasitelkti superlaidininkus. Siemens tikisi pritaikyti kai kurias gudrybes labai efektyvioms vėjo turbinoms. „Panašumų esama,“ dėsto Botti. „Bet kitaip, nei vėjo jėgainių parkams, mums reikia įveikti gravitaciją.“
Delia Dimitriu, tiriantis aviacijos poveikį aplinkai Manchester Metropolitan universitete, JK, sako, kad jei Airbus ant žemės stovinčių lėktuvų baterijų įkrovimui naudos atsinaujinančius šaltinius technologija yra „teigiamas žingsnis pirmyn“, užkertant kelią aviacijos emisijos padvigubėjimui nuo 2000-ųjų iki 2050-ųjų m.
Paul Marks
New Scientist № 2967