Kodėl nebeliko ilgai negendančių prietaisų?

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

immortallt 2014-05-21 12:57
ra2, infliacija šiaip vakarų pasaulyje skatinama augti, Kinijoje valdoma, neišleidžiant visų galimų pinigų vietinėje rinkoje. Infliacija valdoma, todėl, kad pinigai išleidžiami į rinką turi būti pagal kažką, kad būtų išlaikoma pusiausvyra. Jei spausdinsi neribotai - destabilizuos ekonomiką ir atsiras Hyperinfliaciją, kurią suvaldyti tada labai sunku. Jei spausdinsi per mažai, prasidės defliacija, vartojimas mažės, kadangi kainos ir algos yra "sticky" (lipnios), tai realiai viskas ne pigs ir efektyvės, o brangs ir praras efektyvumą. Psichologiškai infliacija žmogui yra geriau nei defliacija. Jei žmogus elgtųsi visada racionaliai ir nebūtų psichologijos pusės - nebūtų skirtumo. Taip, pinigai irgi kapitalas. Jei tiksliau, finansinis kapitalas. Yra dar žmogiškasis bei įrengimai ir pastatai, PPE - Property, plants and equipment. Simplicity, ką turi omeny už išdalintas paskolas turėjo sumokėti mokesčių mokėtojai? Jei turi omeny Snorą ir Ūkį, tai mokesčių mokėtojai tik trumpam paskolino. Jei turi omeny bendrai, tai padengė ne mokesčių mokėtojai, o kiti bankų klientai. Na nebent pačią krizę turėjai omeny, bet tai buvo tik dalis krizės, didžioji dalis buvo įtakota išorės faktorių. Nebent kažką dar turėjai omeny - net įdomu pasidarė. P.S. dėl sandėlio/aikštelės, taip nutinka mažiau populiariems modeliams, kai gamyba didesnė nei pardavimai. Dažniausiai po to išsiparduoda vis tiek, tiesiog gamybos linijos neapsimoka stabdyti.
technologas 2014-05-21 13:21
Telefonai - atskiras klausimas. Pas mano androidą yra magnetinis sensorius, nežinau, kiek tikslus. Pamatavau telefonų spinduliuotę ramybės būklėje, tiesiog ekraną per pusę centimetro nuo išmaniojo. Rezultatai mikroteslomis : 1as aifonas - apie 100, kokių 6-7 metų senumo nokia xpress music - apie 200, nokia 3310 - apie 650... Nokia 6150 (sena tokia, su antena) - apie 850...
Simplicity 2014-05-21 13:45
Kalbu apie pasaulinį bankų gelbėjimą, kai bankai buvo gelbėjami mokesčių mokėtojų pinigais. Apie pinigų Snoro ir ŪB pinigų plovyklas ir Lietuvą aš nekalbu, nes nežinau visos situacijos. Plačiau galiu papasakoti apie Airijos patirtį, kur mokesčių mokėtojų pinigais buvo gelbėjamas AIB bankas. Vyriausybė įkūrė agentūrą, kuri nusipirko toksiškų NT paskolų portfelį už (berods) 70 milijardų eurų (sumokėjo varganus 32 milijardus), o „bankrutuojantys“ bankininkai toliau sau šimtatūkstantinius atlyginimus mokėjo ir ėmė bonusus už puikius darbo rezultatus. Iš vienos pusės, mokesčių mokėtojų pinigais buvo išgelbėti vietiniai bankai, tačiau iš kitos pusės— 32 milijardai mokesčių mokėtojų pinigų buvo užšaldyti neribotam laikui. Čia tik viena medalio pusė. Kita medalio pusė— valstybės įsipareigojimas mokesčių mokėtojų pinigais padengti banko indėlininkų nuostolius iki 100 tūkstančių eurų. (Galioja ir Lietuvai) Jei teismas nesugebės įrodyti pinigų plovimo fakto ar sukčiavimo, tai bankininkams ir kredito unijoms indėlininkų pinigus galima švaistyti į kairę ir į dešinę, imti šimtatūkstantinius atlyginimus ir kitaip lėbauti, nes už pagirias solidariai susimokės mokesčių mokėtojai. Mano akimis žiūrint, tai bankai ir kredito unijos savo verslo riziką labai gražiai yra paskirstę mokesčių mokėtojams ir savo skolininkams. (Čia, kaip tame anekdote, kur bankininkas tėvas savo sūnaus paprašo iš šaldytuvo atnešti rūkytų lašinių paltį.) Airijoje skolininkas bent jau galėjo bankrutuoti, o Lietuvoje bankui atitekdavo skolininko turtas ir dar būdavo pakabinama šimtatūkstantinė skola visam gyvenimui (iki buvo priimtas bankroto įstatymas).
Plikas 2014-05-21 14:06
Tamsta skiria infiliaciją nuo hiperinfiliacijos? Sprendžiant iš tamstos komentaro, apie hiperinfiliaciją tamsta nesidomėjo...
immortallt 2014-05-21 14:13
Simplicity, tai yra blogas pavyzdys politikų, kurie nutarė gelbėti bankų. Būtent to Lietuva ir nedarė ir labai džiaugiuosi. Dauguma ekonomistų sutarė, kad negerų dalykų tai gali atnešti, tiesa, trumpu laikotarpiu tai gal ir buvo geriau. Ir taip, esi visiškai teisus, čia jau mokesčių mokėtojai susimetė. Kodėl taip nutinka? Būna ir godumas, plovimas pinigų, bet kartais nutinka dėl nenumatytų aplinkybių. JAV atveju buvo ir taip, kad bankrutuoja didžiausi skolininkai ir nurašomos jų skolos - bankrotas. Todėl po paskutinės krizės sugriežtinti bankų saugumo reikalavimai. Kas dėl indėlių draudimo iki 100k eurų, tai ne iš mokesčių mokėtojų kišenės. Bankai už indėlius moka berods 0,25% dabar (Lietuvoje), už indėlių draudimą, tik tiek, kad jis privalomas. Mokesčių mokėtojai gali tik indėlių draudimui paskolinti, jei pritrūksta lėšų.
ra2 2014-05-21 14:22
Plikas 2014-05-21 14:42
ra2 2014-05-21 14:47
- Be asmeniškumų, bet atidumas krenta nuo užsitęsusios diskusijos.
Simplicity 2014-05-21 15:32
Immortallt, kaip tu gali sakyti, kad Lietuva ir mokesčių mokėtojai negelbėjo Lietuvos teritorijoje veikusių bankų? Gi buvo (ir tebėra) tokia valstybinė, pasislėpusi po UAB statusu, kontora „Būsto paskolų draudimas“, draudusi visus norinčius Imi iš banko 300 tūkstančių litų paskolą, iš jų 10 tūkstančių atiduodi BPD draudimui, ir bankas ramus, nes bankas bet kuriuo atveju bus pliuse, o nemokus klientas (ir potencialios socialinės problemos) jau yra valstybės ir mokesčių mokėtojų rūpestis Jei pereisi per visokius mamyčių portalus, tai ten BPD buvo labai giriamas ir visų bankų brukamas (nenuostabu kodėl). Paklausi, kaip sekasi šiam UAB'ui, kuris skaudžiai į balą sėdo? Pasirodo, įmonėje dirba ~40 žmonių, SoDra'i įsiskolinimų neturi. Norėčiau ir aš tokioje kontoroje dirbti, kur nepriklausomai nuo rezultatų esi pastoviai pamaitinamas iš mokesčių mokėtojų kišenės Būtų galima kelius tiesti, vaikų darželius statyti, tačiau yra remiami skandinavų bankai
vytautas50 2014-05-21 15:56
immortallt 2014-05-21 16:27
Oi jooo, šitą visai pamiršau. Tada taip, bet čia ne bankai visgi kalti. O vėlgi, vyriausybė, kuri nutarė neadekvačiai skatinti skolinimąsi ir tiek. Bankai tokį produktą siūlo, nes jiems sumažina riziką, atitinkamai, tada bankai klientui pasiūlo mažesnes palūkanas. Bet kadangi agentūrai rezultatai dzin, tai ir laiduoja už visus, kainos nežiūri ir t.t. Ra2, Tu nesutinki, kad pinigai nėra kapitalas. Dzin, kad finansų srities specialistai sutaria, kad pinigai yra kapitalas. Aš nesutinku, kad tu esi gyvas. Tada pagal tavo logiką tu jau tapai daiktu. Ir tavo argumentai visur tie patys, tu nesutinki su terminologija. Tai dar sugalvok, kad kelnės yra megztinis, o megztinis yra kelnės ir t.t. Žodžiai turi prasmę ir apibrėžimus ne šiaip sau. Jei labiau į temą, pinigai yra kapitalas. Kodėl? Pvz., dirba gamybinė įmonė, jai reikia pinigų užsipirkti atsargoms, išmokėti algas už pagamintas prekes, kurios dar nebaigtos gaminti. Taip pat pirkėjų įsiskolinimai ir kitos išlaidos, už kurias turi sumokėti prieš gaunant pajamas už prekes. Be pinigų tokia įmonė bankrutuoja. Ir pasitaiko, kai įmonės pelningos ir auga labai sparčiai jos vis tiek bankrutuoja. Kodėl? Ot vat pritrūksta finansinio kapitalo - apyvartinių lėšų. O kas teigia, kad automobilių pardavimai atsigavo į prieškrizinius lygius? Europiečiai daug labiau pradėjo taupyti, ypač Pietų Europa, kaip Italija, Ispanija, kiek žinau ir Prancūzija. Mažiau važinėja, mažiau mašinų šeimoje, ilgiau su ta pačia važinėja.
ra2 2014-05-21 17:04
- Apyvartinės lėšos nėra kapitalas, tai greičiau įsiskolinimo lapeliai. Kai bankas tuos lapelius iš tavęs atima (sąmokslas?), aišku tu bankrutuoji. Čia tik patvirtinai mano "utopija", kad pinigus (apyvartines lėšas?) įmonė turi išleisti pati, jeigu ji bankrutuos, tai tie popieriukai irgi (akcijos?).
immortallt 2014-05-21 17:11
Kokie tau įsiskolinimo lapeliai? Prekės sandėlyje guli.
Plikas 2014-05-21 19:30
Aquarius 2014-05-22 00:14
Kiekviena užsitęsusi diskusija patvirtina vieną iš šių dalykų 1. Diskusijos tema ypač jautri ir svarbi, todėl tolesnis diskusijos vystymas leidžia suprasti klausimą, kuris iškeliamas straipsnio pradžioje ir į jį atsakyti; arba 2. Diskusijos dalyviai nusivažiavo į lankas; Klausiu visų. Kokią pamoką išmokote šioje diskusijoje? Ar išsprendėte problemą, dėl ko buities prietaisai tarnauja trumpiau? O gal visi drauge suformavote sprendimų ir įžvalgų seriją, kuri ateityje leis nepalaikyti suplanuoto nusidėvėjimo politikos? Kol męs susirinkę internetinėje erdvėje ginčyjamės, fabrikai toliau dirba pilnu pajėgumu. Turime mąstyti visai kitaip jei norime ką nors pakeisti. Ir tai daryti visi vieningai. Juk čia kiekvieną dieną bendrauja vis tie patys žmonės. Po šitiek laiko Jūs jau turėtumėte būti geri pažįstami. Kalbu apie veteranus ;]
immortallt 2014-05-22 01:29
Aquarius, aš savo aplinkoje pakeitęs - perku daiktą, kuris tarnauja ilgai. Kiti matai perka šūdą už pigiai, ir nori kad tarnautų ilgai.
ra2 2014-05-22 10:34
immortallt 2014-05-22 11:16
1) Akcijos investuoja ne į batonus, o į jų gamybą ir pardavimą. 2) Bankai niekad indėlių nelaikė savo kapitalu, nebent kalbi apie tokius sukčius, kaip Antonovą su Baranausku. 3) Bankai, ypač Skandinavų bankai fiktyviai nefinansuoja. Net aukščiausio lygio darbuotojai negauna paskolų išimtine tvarka (kalbu apie vadovybę). 4) Bankų griūtis didžiąja dalimi įvyko dėl kitos dalies. Dėl MBO struktūrų ir per mažai įvertinta rizika bei nesupratimo, kaip tiksliai kai kurie vertybiniai popieriai veikė. Prisipirko jų, jie bankrutavo, negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, o kadangi bankai JAV tarpusavyje intensyviai skolina, tai ir jie subankrutavo. Tu taip ir žmogiškai nepaaiškinai, kaip ta tavo stebūklinga sistema veikia.
ra2 2014-05-22 12:13
Plikas 2014-05-22 12:28
tavo sistemoje pinigai patenka į rinką?