Panika dėl naujų taisyklių: policininkai kol kas dviratininkų nebaus (11)
Įsigalioję saugaus eismo įstatymo pakeitimai bene didžiausią pasipiktinimą sukėlė dviratininkų tarpe. Paradoksalu tai, kad būtent šiais reikalavimais siekiama apsaugoti jų gyvybes keliuose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiomis dienomis važiuojant Lietuvos gatvėmis ir keliais atrodo, kad nėra įsigalioję jokie pakeitimai. Iš tiesų nuo liepos 1 dienos dviratininkams dienos metu privaloma dėvėti ryški liemenė ar važiuoti įsijungus priekinius ir galinius žibintus. Panašu, kad didžioji dalis dviratininkų apie šiuos pakeitimus net nėra girdėjusi, o sprendžiant pagal audringų komentarų kiekį internete, atrodo, kad kita dviratininkų dalis reikalavimus tiesiog ignoruoja.
Būtent šiais pakeitimais siekiama sumažinti Lietuvos keliuose kasmet žūvančių pėsčiųjų ir dviratininkų skaičių (pernai Lietuvoje eismo įvykiuose iš viso žuvo 258 asmenys (4040 buvo sužeista), tarp kurių 98 buvo pėstieji (1186 sužeisti) ir 18 dviratininkų (314 sužeistų).
Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Ryčio Vosyliaus, daug dviratininkų nesupranta, kad reikalavimas dėvėti liemenę arba važiuoti įjungtais priekiniais ir galiniais žibintais, yra privalomas tik važiuojamojoje kelio dalyje. Tai yra, šie reikalavimai negalioja, jei važiuojate dviračių taku, kelkraščiu ar gyvenamojoje zonoje. Tiesa, važiuojant dviračiu važiuojamojoje kelio dalyje atskirta dviračiu juosta (pavyzdžiui, tokia, kokia yra Gedimino prospekte Vilniuje), šių reikalavimų reikia laikytis.
Būtent šiais pakeitimais siekiama sumažinti Lietuvos keliuose kasmet žūvančių pėsčiųjų ir dviratininkų skaičių (pernai Lietuvoje eismo įvykiuose iš viso žuvo 258 asmenys (4040 buvo sužeista), tarp kurių 98 buvo pėstieji (1186 sužeisti) ir 18 dviratininkų (314 sužeistų).
Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Ryčio Vosyliaus, daug dviratininkų nesupranta, kad reikalavimas dėvėti liemenę arba važiuoti įjungtais priekiniais ir galiniais žibintais, yra privalomas tik važiuojamojoje kelio dalyje. Tai yra, šie reikalavimai negalioja, jei važiuojate dviračių taku, kelkraščiu ar gyvenamojoje zonoje. Tiesa, važiuojant dviračiu važiuojamojoje kelio dalyje atskirta dviračiu juosta (pavyzdžiui, tokia, kokia yra Gedimino prospekte Vilniuje), šių reikalavimų reikia laikytis.
Kelyje – arba liemenė, arba žibintai
Taip pat pareigūnas pastebėjo, kad pats dviratininkas, jei jau tenka važiuoti keliu, gali rinktis ar dėvėti liemenę (be to, vietoje jos galima dėvėti ryškų drabužį su šviesą atspindinčiais elementais), ar turėti ant dviračio sumontuotus baltos ir raudonos spalvos šviesos žibintus. Tuo labiau, kad parduotuvėje tokie LED šviesos elementai kainuoja vos kelis litus, yra itin taupūs ir atitinka jiems keliamus reikalavimus.
Vyriausiojo specialisto teigimu, nors policijos pareigūnai privalo reaguoti į pažeidimus, pirmosiomis dienomis jie neskubės bausti taisyklių nesilaikančių dviratininkų, o tik prevenciškai juos informuos apie naujus reikalavimus. Už jų nesilaikymą dienos metu numatyta 20-40 litų bauda, tamsiuoju paros metu – 80-140 Lt.
Be to, šiuo metu yra svarstomas naujas Kelių eismo taisyklių projektas, kuriame numatyta leisti dviračiais važiuoti šaligatviu, kur taip pat negalios nauji dviratininkams taikomi reikalavimai.
Dviratininkas: jei stabdys - pabėgsiu
Dviratininko Manto nuomone, žmonės visada ras dėl ko piktintis, o jam, kaip žmogui, kuris dviračiu važinėja labai daug, atrodo, jog nauji reikalavimai nėra niekuo išskirtiniai. Antradienį prie Seimo susirinkusius ir senoviniais šarvais pasidabinusius protestuotojus jis prilygino idėjiniams kovotojams už referendumą, kuriems svarbiausia garsiai šaukti apie kylančias grėsmės ir net nebandyti žiūrėti į situaciją racionaliai.
„Kiekvienas normalus dviratininkas ir taip turi visus tuos žibintus, atšvaitus, arba važinėja, vilkėdamas ryškius drabužius. Kai Lietuvoje nėra dviračių kultūros, mašinos nekreipia į dviratininkus dėmesio arba vairuotojai, matydami dviratininką, tiesiog jam pypsena, manau, yra gerai, kad nuo šiol jie bus labiau matomi. Galbūt kažkam ryškūs marškinėliai – tai papildomas vargas, bet man dėl to jokių problemų nekyla“.
Vyras nemano, kad policijos pareigūnai dviratininkams bus griežti ir skirs baudas. „Visada galioja žmogiškasis faktorius. Viena yra tai, kas parašyta įstatyme, kita – kas vyksta realybėje. Jei policininkas matys, kad dviratininkas bent minimaliai bando laikytis reikalavimų, tikrai nemanau, kad jį nubaus“, - svarstė jis.
Paklaustas, kas bus, jei policijos pareigūnas jį vis dėlto bandys stabdyti, dviratininkas išrėžė: „Manau, nestabdys, o jei stabdys – pabėgsiu“.
Pakeitimai dėl įspūdžio, kad kažkas daroma?
Kitas kalbintas dviratininkas Marius, kuriam dviratis – ne tik susisiekimo priemonė, bet ir dalis gyvenimo būdo – jis nuolat dalyvauja dviračių varžybose, pakeitimus įvertino skeptiškai. Jo manymu, įstatymus priimantiems asmenims reikėtų koncentruotis į kitus dalykus.
„Šie KET pakeitimai neatitinka realios situacijos, kurią šiuo metu turime. Atrodo, kad pakeitimai yra daromi tik tam, kad susidarytų įspūdis, jog kažkas daroma. Kadangi nėra sukurtos normalios dviračių takų infrastruktūros, nemažai tenka važiuoti keliu kartu su automobiliais. Nors naujas leidimas važiuoti šaligatviais atrodo viliojančiai, bet žinant šaligatvių būklę (duobės, aukšti bortai ir t.t) ir tai, kad dviratininkas įvykio atveju vis tiek lieka kaltas, tai nėra taip patrauklu. Sportuojant plento dviračiu keliai neišvengiami“, - dalijosi patirtimi jis.
Pasak Mariaus, dauguma sportininkų vilki specialias aprangas, kurios dažniausiai yra ryškių spalvų, todėl liemenė ar lemputės dieną tikrai nepagerintų jų matomumo.
„Tiesa, pastebėjau, kad vairuotojai pastaruoju metu vis rečiau be reikalo naudoja garsinį signalą, specialiai pavojingai lenkia, tačiau tokių atveju dar būna ir būtent jie kelia didžiausią grėsmę dviratininkų saugumui“, - atkreipė dėmesį pašnekovas.
Dviratininkas akcentavo, kad dalis vairuotojų yra linkę neįvertinti dviratininkų greičio, kuris lengvai gali siekti ir daugiau nei 40 km/h, todėl kartais rikiuojasi per anksti, arba "prieš pat nosį" suka į posūkį iš šalutinio kelio.
Problema – lietuvių mentalitetas
„Šioje vietoje reikia, kad pasikeistų visuomenės mentalitetas, o ne toks dviratininkas užsidėtų liemenę ar įsijungtų lemputę. Kadangi dieną leidžiama rinktis arba šviesos žibintus arba liemenę, nusipirkęs keletą litų kainuojančius taip vadinamus "mirksiukus" (kadangi nėra reglamentuota, kokie turi būti žibintai), dviratininkas tenkintų reikalavimus, tačiau didesnio matomumo, saugumo ar kažko panašaus jam tai tikrai nesuteiktų“, - vertino jis.
Dviratininkas pabrėžė, kad kiekvienas už savo saugumą atsako pats, todėl labai svarbu, kad patys dviratininkai būtų atidūs. „Iš patirties žinau, kad kartais geriau papildomai perspėti apie savo veiksmus kelyje bei, žinoma, laikytis visų kitų, pavadinkime, normalių, taisyklių. Žinoma, to paties tikėčiausi ir iš vairuotojų, kurių nemažai dar nesupranta, kad dviratis, turi teisę būti kelyje, nes normalių sąlygų (dviračių takų ir pan.) nėra suteikta“.
Marius prisipažino, kad naujų reikalavimų jis laikytis neketina, tačiau patikslino, kad tamsiu paros metu jis visuomet turi reikiamus ryškius žibintus, daugybę papildomų atšvaitų ir, kur įmanoma, stengiasi važiuoti dviračių takais.
Vertindamas protestuojančius prieš naujoves, jis teigė, kad tai yra vienas iš būdų atkreipti valdžios dėmesį, todėl iš esmės jam pritaria.
(10)
(0)
(10)